SUMMARY Subsantial questions of legal regulation of burden of proof and the matter of proof in civil procedure are being discussed in this master‘s writing. The work deals both with disclosing the legal regulation of burden of proof and the matter of proof in actual civil procedure, and analyzing the main theoretical and practical aspects of these questions in more details. The structure of this work enables to reveal the essence of this theme. The work consists of two parts. Whereas from the begining of the civil procedure, first of all, it is important to define which facts are disputed in the particular civil case, therefore the first part of this work deals with revealing the legal regulation of matter of proof. The legitimate and right court judgement can be taken only if all factual circumstances of a case are established. In every civil case the court must be „on the balance of probabilities“ that the alleged facts exist. The first part of this work deals with the conceptions of matter of proof in civil procedure. Also analyze the theoretical and practical significance of establishing the factual circumstances in particular civil case. The further chapters of the first part reveals the essence of each group of the facts, which can be asserting in civil cases. As we already know the facts in dispute on an issue raised between the parties, the second important practical step - to allocate the burden of proof. The second part of this work reveals the conceptions of... [to full text]

Dvidešimtas amžius atnešė žmogaus teises ir jų apsaugos idėją, kaip jas būtų galima puoselėti. 2001 metais Tarptautinė komisija dėl intervencijos ir valstybės suverenumo parengė projektą “Pareiga ginti” (Responsability to protect). Ši doktrina paremta valstybės pareiga saugoti ir gerbti jos piliečių žmogaus teises bei tarptautinės bendruomenės pareiga įsikišti, jeigu valstybė padaro didelio masto žmogaus teisių pažeidimus. Šis darbas siekia atsakyti į klausimą, ar doktrina “Pareiga ginti” yra tarptautinės paprotinės teisės norma. Tuo remiantis, pirmoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama, kas yra tarptautinė paprotinė teisė ir kaip ji gali būti pritaikyta realioje situacijoje. Antroje dalyje pateikiamas doktrinos “Pareiga ginti” aprašymas, bei nurodomi pagrindiniai šios doktrinos elementai. Trečioje ir ketvirtoje dalyse analizuojami jėgos panaudojimo prieš valstybę teisiniai aspektai ir pateikiamas naujausias doktrinos pritaikymo atvejis Libijoje. Išvados darbo pabaigoje pateikia atsakymą į darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, jog doktrina “Pareiga ginti” dar nėra tarptautinės paprotinės teisės norma, nors toks statusas padėtų išvengti politinio akligatvio ir Jungtinių Tautų Saugumo tarybos veiksmams suteiktų lankstumo. Pažymėtina, kad baigiamajame darbe taipogi pateikiama idėja, kad pirmasis doktrinos elementas, t.y. valstybės atsakomybė saugoti ir gerbti žmogaus teises yra tarptautinė paprotinė teisė. Tačiau antrasis elementas – tarptautinės bendruomenės įsikišimas į... [toliau žr. visą tekstą] / The rise of human rights in 20th century brought the idea of minimal international standard to ensure and protect those rights. In 2001 the International Commission on Intervention and State Sovereignty made a report which suggested the doctrine of Responsibility to Protect based on the state’s duty to respect its own citizens’ rights and the duty of international community to step in if a state commits mass scale human rights violations. This final paper focuses on answering the question whether R2P has gained the status of customary law. For this reason the first chapter analyzes what defines international customary law and how can it be applied in particular cases. The second part of the paper focuses on presenting the R2P doctrine and its elements. The third and fourth chapters analyze the legal justification of use of force and the most recant example of R2P application in Libya. The conclusions bring the answer to the hypothesis that R2P is not yet an international customary law. Although the status of being one could be very beneficial in order to avoid political dead-end in the United Nations Security Council actions. In addition to this, this paper argues that state’s duty to protect its own people is already an international customary law, on the contrary international community, if needed to cope with failed states, still waits for the UNSC authorization. This leads to the conclusion that the second element of R2P (the actions of international community) is not an... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėti pažeidėjo gautos naudos išreikalavimo, kaip civilinio teisių gynimo būdo, ypatumai. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas nagrinėjamos temos koncepcinis įvertinimas ir kiti bendrieji klausimai. Išaiškinta, kad pažeidėjo gauta nauda gali būti išreikalauta pagal žalos atlyginimo taisykles. Būtent, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, pažeidėjo gauta nauda pripažįstama nukentėjusiojo nuostoliais tiek, kiek nukentejusiojo netiesioginiai nuostoliai atitinka pažeidėjo gautą naudą. Likusi dalis išreikalaujama remiantis turto gavimo be pagrindo ir nepagrįsto praturtėjimo normomis. Antrojoje dalyje išanalizuotos bendrosios pažeidėjo gautos naudos išreikalavimo, kaip civilinio teisių gynimo būdo, taikymo pagrindai ir sąlygos. Prieita prie išvados, kad kaltė negali būti būtina sąlyga taikant nepagrįsto praturtėjimo normas. Pateikta analizė, kad subsidiarus nepagrįsto praturtėjimo taikymas turi būti suprantamas taip: pirmiausia turi būti remiamasi civilinės atsakomybės normomis, jei jų taikymas negalimas arba nepasiekiamas norimas rezultatas, papildomai taikomos nepagrįsto praturtėjimo normos jam pasiekti. Trečioji dalis skirta veiksnių, turinčių įtakos pažeidėjo gautos naudos dydžiui, analizei. Nurodoma, kad gauta nauda turi būti suprantama ne tik kaip turto padidėjimas, bet ir nesumažėjimas. Motyvuojama, kad priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio, gautos naudos išraiškos forma gali būti tiek kaina, tiek vertė. Tam, kad nebūtų pernelyg išplečiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the issues of an account of profits remedy. The substance of aforementioned remedy is considered in the first part of this article. It is asserted that profit made by wrongful conduct must be claimed in accordance to the essential function of civil liability – compensation. Article 6.249 part 2 of Lithuanian Civil code operates to strip a defendant that amount of profit which coincides with the plaintiff‘s indirect damages. The rest profit made by wrongful conduct is reversed by action in unjustified enrichment. The circumstances in which annotated remedy is available is rationalised and explained in the second part of the article. One of the drawn conclusions is that fault can not be a prerequisite for action based on unjustified enrichment. It is submitted that subsidiarity denotes the subordination of action in unjustified enrichment where another claim in fact offers a claimant a basis of recovery. However, the action in unjustified enrichment must not be excluded when the claimant is barred to recover his loss by the primary action. Third part of this article introduces the essential yardsticks which determine the measurement of profit accrued to the defendant. It is preferred that the profit accrued to the defendant should be measured by actual profit made and, then appropriate, by expense saved. It is proved that the benefit conferred on the defendant is measured either by market value or price received. The measurement... [to full text]

Visam pasaulyje stebimos tendencijos ieškinių dėl gydymo metu patirtos žalos daugėjimo, kurios neabejotinai palies ir Lietuvą. Gydytojų ir paciento santykių institutas formavosi įtakojamas etikos, teisės ir medicinos mokslų. Šių mokslų specifikos nepakankamas įvertinimas, sprendžiant gydytojų civilinės atsakomybės klausimus, kaip ir netinkamas šių santykių teisinis reguliavimas ir teismų formuojama teisės normų aiškinimo praktika, žinomi, kaip svarbiausi veiksniai įtakojantys „gynybinės medicinos“ praktikavimą, darantį didelę žalą sveikatos priežiūros sistemos finansiniams ištekliams ir sukeliantį papildomos žalos riziką pacientams. Gynybinę mediciną nuo rūpestingo ir atidaus gydytojo pareigos vykdymo skiria labai plona ir lengvai peržengiama linija. Lietuvoje esantis sveikatos priežiūros paslaugų teisinio reguliavimo nenuoseklumas, vieningo gydytojų etikos kodekso nebuvimas, neįgyvendinta bendrų diagnostikos ir gydymo metodikų koncepcija, sukelia teorinį pavojų atsirasti naujoms civilinės atsakomybės taikymo problemoms. Teismų praktikoje įtvirtintas maksimaliai atidaus, rūpestingo ir kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas, vertinant jį pasaulinės teismų praktikos ir medicinos specifikos požiūriu, turi būti keistinas, kaip nustatantis nerealius ir neįgyvendinamus kriterijus, galinčius tapti pagrindu neteisingam gydytojų civilinės atsakomybės taikymui. Skirtingai nuo aiškių kriterijų vertinant paciento informavimo institutą, priežastinio ryšio nustatymas, bylose dėl gydytojų... [toliau žr. visą tekstą] / All over the world we observe a tendency for the increase of claims for damages of treatment that will with no doubt come to Lithuania. The establishment of the institute of doctor and patient was influenced by the science of ethics, law and medicine. The fact that these sciences were underestimated when discussing doctors’ liability as well as improper legal regulation and explanation of normative legal acts formed by courts are the main factors that brought “defensive medicine” in practice, that makes a lot of harm to the formation of the health care system financial recourses and puts the patients in the risk of getting additional damage. Thoughtful and attentive doctors’ duties and “defensive medicine” is separated by a hairline which is easy to trespass. The incoherence of the health care legal regulations in Lithuania, the non-existence of united doctors’ ethic code, the unfulfilled concept of diagnosis and treatment bring a danger of emerging new problems in applying the civil liability. A standard of most attentive, careful and qualified doctor treatment is established in court practice. It has to change taking into consideration the worldwide court practice and particularities of medicine as that sets unrealistic and impracticable criteria, which makes base for misapplication of doctors’ civil liability. Differently from the clear criteria for the evaluation of the institute of patient information, the establishment of causality in cases of doctors’ civil liability... [to full text]

Šio magistro baigiamojo darbo objektas - prekių ženklo naudojimo reikalavimo problematika. Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami tarptautiniai, Europos Sąjungos bei nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys prekių ženklo naudojimo reikalavimą, analizuojama aktuali Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo bei Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) praktika. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti probleminius prekių ženklo naudojimo reikalavimo teorinius bei praktinius aspektus ir pateikti galimus šių problemų sprendimo variantus. Magistro baigiamajame darbe aptariama prekių ženklo naudojimo reikalavimo samprata, tikslai bei taikymo ypatumai. Pagrindinis dėmesys šiame darbe skiriamas prekių ženklo naudojimui keliamų reikalavimų teisinio reglamentavimo bei taikymo teisminių ir kvaziteisminių institucijų praktikoje analizei. Konkrečiai, magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų reikalavimas, analizuojami prekių ženklo naudojimo subjektams, būdui, laikotarpiui, vietai ir apimčiai keliami reikalavimai. Paskutinėje darbo dalyje apžvelgiamos aplinkybės, pateisinančios prekių ženklo nenaudojimą. Šiame magistro baigiamajame darbe keliama hipotezė, jog pagrindinę prekių ženklo naudojimo reikalavimo problematiką sukelia ne teisinio reguliavimo netobulumas, o prekių ženklo naudojimui keliamų reikalavimų aiškinimas bei taikymas praktikoje. / The subject matter of this thesis is the problematic of obligation to use the trademark. This thesis provides with the study of international, European Union and Lithuanian national law related to obligation to use the trademark as well as analysis of the relevant case-law of European Court of Justice, Court of First Instance and the Office of Harmonization for the Internal Market (Trade Marks and Designs). This work aims to analyze the problematic theoretical and practical aspects of obligation to use the trademark as well as to suggest possible solutions to the problem. This thesis gives an overview of the concept of obligation to use the trademark, its purposes and peculiarities of application. The main emphasis of this work is on analysis of regulation of requirements imposed on trademark use as well as their application in the case-law of judicial and quasi-judicial institutions. In particular, this thesis provides analysis of the genuine trademark use requirement as well as requirements for the subjects, nature, place, time and extent of the trademark use. The last part of the work deals with the circumstances which justify non-use of the trademark. This thesis raises the hypothesis that the main problematic of obligation to use the trademark is caused by practical interpretation and application of requirements for trademark use rather than by imperfection of legal regulation.

Šiame magistro darbe, pasitelkiant analizės, lyginamąjį, loginį, sisteminį ir ekonominį tyrimo metodus, išsamiai analizuojama nuostolių, kilusių dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytų patvirtinimų ir garantijų pažeidimo, nustatymo ir išieškojimo problematika. Darbe tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu pateikiamos pagrindinės problemos ir siūlomi jų sprendimo variantai, kurie palengvintų nuostolių apskaičiavimą ir užtikrintų teisingą jų atlyginimą paaiškėjus, jog pardavėjo patvirtinimai ir garantijos, perleidžiant verslą akcijų pirkimo–pardavimo būdu, buvo klaidingi. Siekiant užsibrėžtų tikslų pirmoje darbo dalyje nagrinėjami verslo perleidimo akcijų pirkimo–pardavimo būdu ypatumai, aiškinamasi, kokį akcijų kiekį perleidus bus laikoma, kad įvyko viso verslo perleidimas, taip pat lyginamos sandorių rūšys verslą perleidžiant akcijų ir turto pardavimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinimai ir garantijos jau tapo neatsiejama akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų dalimi, o verslo įsigijimų praktikoje ginčai dažniausiai kyla dėl šių sutarties nuostatų pažeidimo, antroje darbo dalyje gilinamasi į jų teisinę prigimtį, esmę, tikslus bei vietą Lietuvos sutarčių teisės sistemoje. Pagrindinė darbo dalis skirta nagrinėjamos temos kontekste identifikuoti nuostolių nustatymo ir išieškojimo problemas, analizuoti pagrindinius nuostolių apskaičiavimo būdus ir įmonės vertinimo problematiką, įvertinti pardavėjo pareigos atskleisti informaciją ir pirkėjo pareigos patikrinti... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis, through the use of analytical, comparative, logical, systemic and economic methods forms a thorough analysis of problems concerning estimation and recovery of losses caused by the breaches of representations and warranties provided for in share sale–purchase agreements. This paper in both – theoretical and practical standpoints presents the core of the pending problems while suggesting the eventual rules, which if addressed, could ease the estimation of losses and safeguard the fair-minded compensation in the situations when seller’s representations and warranties provided for in share sale–purchase agreements were false. In order to achieve the selected goals of this master thesis, the first part of the paper analyses peculiarities of business transfer through the purchase of shares. It also examines what amount of transferred shares can be considered as a transfer of full business as well as compares the nature of business transactions through the sale of shares and assets. Due to the fact that representations and warranties have become an integral part of share sale–purchase agreements and disputes in business acquisitions are most often caused by the breach of above clauses, the second part of the paper examines their legal nature, substance, goals and place in the Lithuanian law of contracts. The main part of the paper aims to identify problems in estimation and recovery of damages, analyze main methods of the calculation of damages and issues in... [to full text]

Teisė kreiptis į teismą yra esminė individo subjektinių teisių apsaugos sąlyga. Tas pats pasakytina ir apie asmenims suteikiamas teises Bendrijos teisės sistemoje. Europos Teisingumo Teismas (ETT) turi išimtinę teisę atlikti Europos Bendrijos institucijų priimtų aktų teisėtumo priežiūrą. Be to, ETT pavesta aiškinti EB teisės nuostatas. Šiuo metu tiesioginio kreipimosi į ETT ribos, vadovaujantis EB Sutarties 230(4) straipsniu, yra griežtai apribotos. Todėl netiesioginis kreipimasis į ETT, pasinaudojant preliminaraus nutarimo procedūra, valstybių narių nacionaliniuose teismuose tapo bene labiausiai paplitusiu ir dažniausiai naudojamu teisinės gynybos keliu asmenims, siekiantiems apginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos laiduoja EB teisė. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad preliminaraus nutarimo procedūra laikytina alternatyva tiesioginio ieškinio padavimo procedūrai pagal EB Sutarties 230 straipsnio 4 dalį ir tuo būdu akcentavęs EB Sutartimi įtvirtintos teisinių priemonių sistemos universalumą. Vis dėlto ETT vėlesnėje praktikoje netiesiogiai pripažino, kad ši Bendrijos teisėje įtvirtinta teisinių gynybos priemonių sistema nėra tokia ideali, kokios norėtųsi, ir kartu nurodė valstybėms narėms pareigą panaikinti joje egzistuojančius trūkumus ir spragas. Pagrindinė preliminaraus nutarimo procedūros problema yra ta, kad ji nėra tiesiogiai prieinama individams, o skirta valstybių narių nacionaliniams teismams. Pastariesiems suteikta teisė... [to full text] / Access to court is essential for the protection of all rights of individuals. The same holds true for the rights individuals derive from Community law. The European Court of Justice (ECJ) is the only court competent to review the legality of acts of the Community institutions. In addition, the ECJ has the last word on the interpretation of Community law. The direct access for individuals to the ECJ, pursuant to Article 230(4) EC, is strictly limited. Thus, the indirect access to the Court through national courts by means of the preliminary ruling procedure has become the most common procedural route for individuals. The Court has repeatedly indicated this procedure as an alternative to Article 230(4) EC and has emphasised the completeness of the system of remedies of the EC Treaty. Although in the last jurisprudence the ECJ has indirectly admitted that the system of remedies is not as complete as it should be and has appealed to the responsibility of the Member States to amend the system. The main problem with the preliminary ruling procedure is that it is not a matter of right for individuals. It is up to the national court to decide whether or not to seek a preliminary ruling and how to phrase the questions submitted to the ECJ. National courts “against whose decisions there is no judicial remedy” are obligated to refer questions of Community law to the ECJ, but the Court has ruled that this duty is not absolute. Apparently it happens that these limitations, and the... [to full text]

Šiame magistro darbe sistemiškai nagrinėjamos akcininkų pareigos. Kaip šio darbo temai reikšmingos kategorijos nagrinėjamos juridinio asmens dalyvio, akcininko ir teisinės pareigos sampratos, nustatomas akcininko pareigų atsiradimo momentas. Šio darbo tikslas – atskleisti akcininkų pareigų esmę, pobūdį ir turinį, įvertinti, kiek detaliai akcininkų pereigos yra reglamentuojamos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, apibendrintai apžvelgti su tema susijusią Lietuvos Aukčiausiojo Teismo praktiką. Darbe akcininkų pareigos skirstomos pagal tai, prieš kokius asmenis (bendrovę, kitus tos bendrovės akcininkus ir prieš trečiuosius asmenis) jos nustatytos ir kokiu pagrindu (įstatyminiu ar sutartiniu) tos pareigos atsiranda. Ypatingas dėmesys skiriamas akcininkų pareigai apmokėti akcijas, neatskleisti konfidencialios informacijos ir gerbti mažumos akcininkų teises. Darbe trumpai atskleidžiama atsakomybė už akcininko pareigų nevykdymą. / This study is devoted to the systematic analysis of the shareholder obligations. The concepts of a member of the company, shareholder and legal obligation are examined as the significant categories to the subject. The moment when the shareholder obligation arises is examined too. The purpose of the study is to reveal the essence of the shareholder obligations, to evaluate how much they are reviewed in the Lithuanian and European Union legislations and in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The analysis presents classification of the shareholder obligations as far as they are divided into groups according to the subjects to whom they are defined and according to where these obligations are set down. Particular attention is given to the shareholders obligation to pay for the shares, not to reveal the confidential information and to respect the minority shareholders. Also there is a short reveal of what happens if the shareholder fails to perform his obligations.

Sveikata yra viena svarbiausių teisės saugomų vertybių. Ji taip pat yra civilinės teisės objektas. Todėl ją pažeidusiam asmeniui gali kilti civilinė atsakomybė. Magistrinio darbo pirmojoje dalyje analizuojamos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei dėl žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai, taikyti. Tai yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Taip pat aptariami kiti civilinės atsakomybės taikymui svarbūs klausimai: ieškinio senaties terminų taikymas, baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio reikšmė nagrinėjant civilinę bylą dėl tų pačių asmens veiksmų teisinių padarinių. Kadangi civilinės atsakomybės svarbiausias tikslas yra atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, tai antrojoje dalyje remiantis teismų praktika nagrinėjami būtent žalos atlyginimo taikant civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą klausimai: tiesioginių išlaidų atlyginimui būtinos sąlygos, negautų pajamų skaičiavimas pagal 1964 m. bei 2000 m. CK, ypač tais atvejais, kai sužalojamas 14 metų neturintis ar pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, taip pat besimokantis ar studijuojantis asmuo, galimybė mažinti atlygintinų turtinių nuostolių dydį, neturtinės žalos atlyginimas sveiktos sužalojimo atveju, ypač jos atlyginimo galimybė galiojant 1964 m. CK, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai, trečiųjų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, socialinio draudimo išmokų įskaitymas. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gesundheit ist eines der wichtigsten Rechtsgüter. Sie ist auch das geschützte Objekt des Zivilrechts, deshalb haftet jener, der die Gesundheit eines Menschen verletzt hat. Im ersten Teil der Arbeit werden die Voraussetzungen betrachtet, die obligatorisch für die Anwendung der Haftung sind: rechtswidrige Handlung, Schaden, Kausalzusammenhang zwischen der rechtswidrigen Handlung und dem Schaden, Schuld. Man wird auch folgende Fragen erörtert: Klageverjährung u. s. w. Das wichtigste Ziel der Haftung ist der Ausgleich der Personenschaden, deshalb werden im zweiten Teil der Arbeit die Fragen bearbeitet, die meistens problematisch in der Jurisprudenz sind: die zu ersätzenden Schäden, Ersatz der Heilungskosten, Zahlung der Einkommensverluste gemäss dem Zivilgesetzbuch des Jahres 1964 und des Jahres 2000 (besonders auf Fällen, wenn der Verletzte jünger als 14 Jahre, ein Rentner oder Student ist), Schadensersetzberechnung, Ersatz des immateriellen Schaden, für dessen Bemessung wichtige Kriterien, Anspruchsberechtigte Dritte. Im dritten Teil der Arbeit wird die Kfz-Haftpflichtversicherung als Mittel des Schadensersatzes betrachtet. Bei manchen Fragen wird vorgewiesen, wie sie in Deutschland eingestellt und von den Gerichten erklärt werden. Am Ende der Arbeit werden die Schlussfolgerungen vorgelegt.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]