Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo sampratos ir ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo ikimokyklinėje įstaigoje analizė. Iškelta hipotezė: tikėtina, jog tėvai bei pedagogai teigiamai vertina vieni kitus ir siekia bendradarbiauti, tenkindami vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ikimokyklinėje įstaigoje, tačiau pats SPV nėra įtraukiamas į bendradarbiavimą. Anketinės apklausos, interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti specialiųjų poreikių vaikų, jų tėvų, pedagogų, specialistų bendradarbiavimo ypatumus ikimokyklinės įstaigos grupės ir specialiojo ugdymo kontekste, atskleidžiant realią bendradarbiavimo situaciją, formą. Atlikta statistinė ir turinio (content) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 15 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų (5-7 metų), 139 tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir 102 ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai (iš viso 256 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjama tėvų ir pedagogų nuomonė apie jų specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymą bendrojo lavinimo darželyje, SPV tėvų dalyvavimą savo vaiko ugdymo, bendradarbiavimo procese, požiūrį į pedagogų darbą bei pedagogų požiūrį savo ir kolegų vaidmenį, pedagogų lūkesčius. Siekiama nustatyti, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai supranta jiems teikiamą pagalbą ir kiek vaikas įtraukiamas į bendradarbiavimo procesą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo rezultatai tik iš dalies patvirtino hipotezę. Tėvai bei... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of communication and the collaboration of participants in the process of education in a preschool institution was carried out. The hypothesis proposed: there is likelihood that parents and educators evaluate each other positively and they aim to collaborate satisfying a child’s special educational needs in a preschool institution, however, the child with special needs is not involved in to the process of collaboration. The research was carried out by questionnaire survey, interview methods that aimed to evaluate the peculiarities of collaboration between children with special needs, their parents, educators, specialists within the context of a preschool institution group and special education, revealing the realistic situation of collaboration and form. The statistical and content data analysis was carried out. 15 preschool children with special educational needs (5 -7 years old), 139 parents, that up bring children with special needs and 102 educators from preschool institutions (in total 256 respondents) participated in the research. The empirical part of the study discusses parents’ and educators’ attitudes on a child’s with special needs education in a nursery of general education, the participation of parents of children with special needs in the process of their child’s education and collaboration, the attitude on educators’ practice and educators’ attitude on their own and their colleagues’ practice, educators’ expectations... [to full text]

Darbe analizuojami informacijos apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius pateikimo ugdymo dalyviams ypatumai. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti informacijos apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius pateikimo ugdymo dalyviams ypatumus. Tyrime dalyvavo 17 4 – 11 metų amžiaus vaikų, turinčių SUP; 16 tėvų, auginančių vaikus, turinčius SUP; 7 bendrojo ugdymo pedagogai, ugdantys vaikus, turinčius SUP; 6 pagalbos mokiniui specialistai. Empirinėje dalyje nagrinėjami ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių SUP, jų tėvų, bendrojo ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų informacijos apie vaiko SUP pateikimo ypatumai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Vaikams, turintiems SUP, dažniausiai nepateikiama informacija apie jų specialiuosius ugdymosi poreikius. Tai liudija nepakankamą mokinio įtraukimą į ugdymo procesą., Informaciją vaikui dažniau teikia pagalbos mokiniui specialistai (specialieji pedagogai, logopedai ir kt.). 2. Pateikiama informacija apie vaikų vidutinius, didelius ir labai didelius SUP labiau neigiamo pobūdžio, dominuoja informacija apie negalias, sutrikimus ir kt. 3. Informuojant apie vaikų SUP realizuojamos tokios nuostatos kaip pozityvumas, orientacija į ugdymosi procesą; nepakankamai realizuojamos tokios svarbios nuostatos kaip mokinio ir tėvų įtraukimas ir dalijimasis informacija, tėvų kompetencijos vertinimas, atsakomybės už vaiko ugdymą pasidalijimas, bendras problemos sprendimas. / This paper analyses the features of presenting information about child’s special educational needs to education participants. By the method of interviewing there was a study made with an aim to find out the features of presenting information about child’s special educational needs to education participants. In the study participated 17 children between the ages of 4 and 11 who have special educational needs; 16 parents of children with SEN; 7 pedagogues of general education who educate children with SEN; 6 specialists of pupil’s help. In the empirical part there is an investigation of features of how the information was given to pre – school and school children with SEN, their parents, pedagogues of general education, specialists of pupil’s help. The most important conclusions of empirical investigation: 1. The information about children’s special educational needs in most cases is not presented to them. It witnesses the insufficient child’s inclusion into the education process. The information is more frequently given to the child by specialists of pupil’s help. (Special pedagogues, speech – language pathologists, etc.) 2. Given information about children’s medium, big, or very big SEN is mostly negative, dominates information about disabilities, disorders, etc. 3. Such aspects as positiveness and orientation to education process are realized by informing about children’s SEN; such important aspects as involving child and his parents and sharing information, estimation of... [to full text]

The dissertation deals with the critical analysis of the audit of the education system of the Czech Republic, issued in 2014 by EDUin non-profit organization. The theoretical part de- scribes basic characteristics of the education system in the context of the level of the Czech education phenomenon. The aim of the dissertation is to analyse the bases and sources which were used to elaborate the audit of the education system and to make comparison with stra- tegic and other relevant documents. The aim will be achieved on the basis of the results of research, the relevance of the audit, presented by EDUin organization, will be confirmed or disproved. The interview with the authors of the audit and the analysis of documents are research methods and techniques. The interview with authors of the audit brings the answers to the questions of the research survey: "What is the audit of the education system and why did EDUin organization issue the audit?"The authors feature motivational impulses, which encouraged them to issue the audit, and clarify the main aims of the audit. The second part of the research survey is carried out on the basis of the analysis of documents. In the end I evaluated the results of the research survey and as a follows-up to the field of study - the management of education, I found...