Šiame darbe siekiama ištirti paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms taikymo ypatumus naujose Europos Sąjungos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Rumunijoje. Darbe atskleidžiami paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) teoriniai aspektai, analizuojamos šiuolaikinės TUI tendencijos, keliamos hipotezės apie atskirų šalių teikiamas paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms ir jų patrauklumą. Šioms hipotezėms patvirtinti ar paneigti vykdomas dviejų etapų tyrimas, kuriuo parodoma, kiek apskritai ir kokias paskatas teikia pasirinktos šalys, taip pat nustatomi paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms reitingai, kuriais parodomas skirtingas kiekvienos šalies teikiamų paskatų patrauklumas. Tyrimo rezultatai parodė, jog visos nagrinėjamos šalys teikia skirtingas paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms. Įvertinus šalis pagal suminį paskatų investicijoms reitingą, patraukliausios šalys investuotojams yra Vengrija, Rumunija, Latvija. Galiausiai pateikti atlikto tyrimo ribotumai bei rekomendacijos tolesniems šios srities tyrimams. / This paper deals with analyzing investment incentives for foreign direct investment (FDI) concentrating on new European Union countries’ practices (Lithuania, Latvia, Estonia, Poland, Hungary, Slovakia, Czech Republic and Romania). Firstly, the theoretical aspects of FDI incentives are described, then modern trends of FDI are examined and hypotheses about the range and attractiveness of investment incentives in selected countries are formulated. In order to confirm these hypotheses, the carried out research is divided into two stages, where quantity and variety of investment incentives is estimated and summary score of FDI incentives’ attractiveness is attributed to each country, showing how much the incentives’ system is well-favoured by investors. The results of the research identifies a wide range of investment incentives that are currently offered in new EU countries. Also, in conformity with the attributed summary score of FDI incentives, the most attractive countries are Hungary, Romania and Latvia. Finally, the limitations of this research and recommendations for further studies are presented.

Motyvacija yra viena iš priežasčių, žadinančių mokinių poreikį mokytis, todėl siekiant palaikyti šį norą labai svarbu tinkamai juos skatinti. Motyvacijos mokytis priežasčių mastas yra labai platus ir įvairus. Darbe aptariami mokytojų, mokyklų vadovų bei tėvų naudojami būdai ir paskatos siekiant motyvuoti vaikus mokytis. Taip pat yra analizuojamas sėkmės ir gerų mokslo rezultatų poveikis motyvacijai. Pastebima, kad mokiniai yra skatinami mokytis padedant jiems planuoti ir pasirinkti mokymosi tikslus, taikant tinkamas mokymosi strategijas bei priemones, stiprinant pasitikėjimą savimi bei formuojant teigiamą požiūrį į darbą. Siekiant nustatyti mokymosi motyvų priežastis optimizuojant ugdymo procesą, darbe buvo nagrinėjamos mokyklų vadovų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo tendencijos skatinant mokinių mokymosi motyvaciją. / Motivation is one of the reasons how students’ need to learn could be raised. Therefore it is very important to encourage the pupils in order to sustain their wish to study. The amount of reasons motivating learning varies and is very wide. This paper provides ways and means which headmasters, parents and teachers can use to stimulate their students to learn. The study also reveals the influence of success and academic results on motivation. The results show that students’ interest in learning could be raised by helping them to plan and choose the aims of learning, by applying proper learning strategies and means, by heightening self-confidence in students and by forming a right opinion about learning and working. The study also helped to ascertain the reasons of motivation to reinforce the process of education by analyzing the tendencies of cooperation among headmasters, parents and teachers in order to motivate students to learn.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijos ir finansinės paskatos, renkantis darbo vietą, naudingumo aspektu. Tyrimo empirinę bazę sudaro 200 iš 689 Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto 2007/2008 m.m. ir 2008/2009 m.m. ekonomikos magistrantūros studijų absolventai. Tyrimo objektas - Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijos ir finansinės paskatos, renkantis darbo vietą. Tyrimo tikslas - ištirti ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijas ir pagrindines finansines paskatas, darbo vietos pasirinkimo atžvilgiu, naudingumo funkcijų pagrindu. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius darbe atlikta vartotojų preferencijų ir paskatų įtakos ištyrimo lygio analizė; išanalizuoti naudingumo funkcijų tipai; praktinėje darbo dalyje įvertintos Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto ekonomikos magistrantūros studijų absolventų, renkantis darbo vietą, naudingumo funkcijos; to pasekoje nustatytos respondentų preferencijos bei pagrindinės finansinės paskatos, teikiančios jiems didžiausią naudingumą, renkantis darbo vietą. Pagrindiniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, anketinė apklausa, naudingumo funkcijų taikymas... [toliau žr. visą tekstą] / The preferences and financial incentives based on utility aspect of graduates of master economics studies by choosing a work place is analyzed in the concluding paper of master degree. The empirical base of the research consisted of 200 from 689 graduates of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University. The object of the research was the preferences and financial stimulants of graduates of master economic studies of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University by choosing the work place. The main goal of the research was to investigate the preferences and financial stimulants of graduates of master economics studies by choosing them the work place by using the utility functions. The following findings are presented in the paper: the theoretical analyze of investigation level of preferences and incentives of customers; the analyze of the types of utility functions; weighted utility functions of the graduates of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University by choosing the work place; the preferences and major financial incentives of the respondents, which give them the maximum utility by choosing a work place. The main research methods: analyze and filing of nonfiction, survey of questionnaire, statistic analyze. The descriptive statistics was used to calculate statistical findings.