Within this work the competence of leaders of pre-skool institucions, pedagogical conflicts, the solutions to these conflicts as well as influence of controlling coflicts for successful management, pedagogues attitude towards leaders abilities to manage the conficts are analysed.

Results of research: Teachers relates their profession with pedagogical abilities, moral peculiarities, knowledges and skills. The research educed, that necessity personality features of pedagogues are love for children and stict. All thoses features argumentative for mission and capability to work with young people. The research results shows that pupils appreciable teachers kindness, love for them, heartiness, goodwill, honesty and attention. Mjority of parents who take part in research maintain that love for childrens, bearing, strict, heartiness, justice and finesse are the most necessary personality features of pedagogues. But parents mention necessary features of pedagogues are appropriate only for 50 percent of pedagogues.

Švietimas yra vienas iš kultūros sričių, kurios pagrindas – žmogus, jo kultūra. Mokslo ir technikos vystimasis pažengė tiek toli, kad iš esmės keičiasi visuomenės gyvenimas ir vienokie ar kitokie pokyčiai tampa nuolatiniu reiškiniu. Keičiantis visuomenei keičiasi ir atskiras žmogus. Žinių visuomenėje (XXI amžiaus visuomenė) akcentuojama žmonių veikla, bendravimas, kuris turėtų būti grindžiamas aukšto lygio informacinių technologijų galimybėmis, todėl švietimo misija – žmogaus socializacija bei prisitaikymas gyventi nuolat kintančiomis sąlygomis. Tad švietimo santykis su pokyčiais yra kur kas sudėtingesnis nei bet kokioje kitoje srityje. O kas gali geriau padėti, susiorientuoti šiandieninėje visuomenėje mokiniui, nei mokytojas. Šio tyrimo tikslas nustatyti bendrojo lavinimo mokyklos kultūros ir pedagoginių darbuotojų socializacijos sąsajas Ignalinos rajone. Tyrimo uždaviniai: ištirti ar bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys pedagoginiai darbuotojai lengvai adaptuojasi mokykloje; nustatyti bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių pedagoginių darbuotojų požiūrį į mokyklos kultūrą; įvertinti bendrojo lavinimo mokyklos pedagoginių darbuotojų bendradarbiavimą su kolegomis. Tyrime buvo taikomi šie tyrimo metodai: teorinis - mokslinių šaltinių magistro tema studijavimas, analizė ir apibendrinimas, statistinis – duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Atliekant tyrimą dalyvavo Ignalinos rajono bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys pedagoginiai darbuotojai, kurių darbo stažas esamoje... [toliau žr. visą tekstą] / Education is one of the fields of culture basis of which is man and his culture. The development of science and technology has progressed so for that life of society has dramatically changed and certain changes are characteristic of everyday life. Society is changing and, as a result, a person is changing as well. In the society of knowledge (the society of 21st century) emphasis is placed on human activity and communication which should be based on the opportunities of advanced information technology I therefore, the mission of education is socialization of man and helping him adapt to life under constantly changing conditions. For this reason, relationship of education with changes is for more complicated in comparison with any other field. The teacher is the right person who can best help the students orient themselves in today’s society. A research was conducted to underpin theoretical models of the paper. The purpose of this research was to ascertain relationships between the culture of comprehensive school and socialization of pedagogical workers in Ignalina district. The objectives of research were: to reveal how easy pedagogical workers adjust at school; to ascertain the attitude of pedagogical workers of comprehensive school towards the culture of school; to assess collaboration of pedagogical workers of comprehensive school with their colleagues. While conducting the research the following methods of research were used: theoretical method – studying, analysis... [to full text]

Jaunas žmogus augdamas susiduria su įrairiausiomis bendravimo problemomis, kurios trukdo sėkmingai socializacijai. Bendravimo meno vaikai mokosi šeimoje, tačiau mokykla- antroji vaiko bendruomenė po šeimos, kurioje jis socializuojasi, įgauna tam tikrų elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniaisiais įgūdžių. Siekti šiltų pedagogo ir mokinio tarpasmeninių santykių vis sunkiau net ir tobulėjančiose ugdymo institucijose. Mokykloje, kaip ir kitose įstaigose, kur telkiasi įvairaus amžiaus, patirties, požiūrių žmonės, neapsieinama be konfliktų. Pedagoginiai konfliktai tarp mokinių ir mokytojų dažniausia prasideda tuomet, kai mokiniai ”įžengia“ į paauglystę. Pedagogini��� konfliktų atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Tačiau, norint išsamiai sužinoti, kokie veiksniai įtakoja konfliktus klasėje, buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Jį atlikus paaiškėjo, kad konfliktai vyko dėl netinkamo paauglių elgesio, bei mokinių ir mokytojų antipatijos vienas kitam. Be to paaugliai mokykloje pasigenda jaunų specialist�����, kurie geriau supranta mokinius ir įžvelgia paauglių individualybę. Išryškėjo ir tai, kad konfliktų klasėje nesprendė tie pedagogai, kurie dalyvavo konflikte. Į pagalbą jie pasitelkė socialinį pedagogą arba administraciją. Konfliktų valdymą apsunkina ne tik mokytojų nemokėjimas valdyti konfliktus, bet ir tai, kad ugdymo įstaigoje, kurioje atliktas tyrimas, kol kas nėra ilgalaikių konfliktų prevencijos priemonių. / A growing young person meets different communication problems, which interfere in his/her socialization. Children learn communicative skills in the families, but school is the child’s second community after the family where they socialize, get some behaviour , communication with their friends and adults skills. It is becoming more and more difficult to seek for good relationship between children and teachers and children between children even in the developing educational institutions. In school as in any other institutions, where one can meet people with different age, experience, attitude, it is impossible to avoid conflicts. The most common time for pedagogical conflicts between teachers and school children is when they become teenagers. The reasons of the pedagogical conflicts are very different. But to understand that situation better and what actions make influence on the conflicts in the classroom a quantity research was chosen. When it was performed it became clear that the conflicts were because the teenagers misbehaved and because teachers and children didn’t like each other. Besides there are very few young teachers at school who understand young people better and see their individual personality more. It became evident that the teachers who had a conflict didn’t take part in solving them. They asked social educationalist or school administration to help them. The management of conflicts becomes more difficult because the teachers can’t manage the... [to full text]

This master study is on the results of the successful pre-school age children’s upbringing in the family psychological and pedagogical expression’s analysis. There are detected the major elements and features of pupils expression, palliatives of their upbringing. The object of the research is the state of the successful pre-school age children’s upbringing in the family. The task of the research is to educe the psychological and pedagogical peculiarities of the successful pre-school age children’s upbringing in the family. The research involved 26 families, successfully breeding children of the pre-school age (3-7 years old); 20 educators, working in the children garden “Pasakaitė”; and 26 children attending it. From the 203 families were selected 26 ones, whose children are attending children garden. However, it emerged that upbringing children in those 26 families sometimes occurre untoward manifestations in the interrelations also. Generalizing the material of the research about the successful pre-school age children’s upbringing in the family, there were drawn such conclusions: the research confirmed a hypothesis, that successful pre-school age children’s upbringing in the family depends on the psychological and pedagogical expression of families actions. Valuables, on which the peculiarities of the successful pre-school age children’s upbringing in the family depend, are: clear content of the relations between parents and children and its quality; development and... [to full text]

Mokyklos aplinka yra pirmoji institucija, kurioje vaikas išmoksta atlikti pilietines pareigas, perima visuomenines vertybes, įpranta bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Siekiant, kad vyktų sėkmingas vaiko ugdimasis, ypatingai svarbu puoselėti darnius pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykius. Šiandien tarpusavio santykių problema mokymo įstaigose itin aktuali: atkreipiamas dėmesys į prastėjančius pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykius, dažnai peraugančius į konfliktus. Tyrimo objektas: Pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykiai. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti paauglių požiūrį į veiksnius, gerinančius pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykius. Pagrindiniu tyrimo metodu buvo pasirinkta atviro tipo anketinė apklausa, skirta paaugliams. Paauglių apklausos tyrimo tikslui realizuoti pasirinkta kokybinė tyrimo prieiga. Anketos klausimai buvo sudaryti, siekiant išsiaiškinti paauglių požiūrį į veiksnius, gerinančius pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykius. Anoniminės anketos buvo išdalintos 26 paaugliams: 13 anketų – dienos centrą lankantiems vaikams, kitos 13 – gimnazijos moksleiviams. Tyrime dalyvavę respondentai buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Duomenų rezultatai pateikiami paveiksluose ir lentelėse. Tyrimui atlikti buvo naudojamas content analizės anketinės apklausos metodas. Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių ir pedagogų tarpusavio santykius gerintų šie veiksniai: objektyvus pedagogų vertinimas (grįstas sąžiningumu, o ne asmeniniais sumetimais)... [toliau žr. visą tekstą] / The school environment is the first institution in which the child learns to perform civic duties, takes over social values, gets accustomed to communicate and collaborate with other people. In order to run a successful child development, it is essential to foster harmonious teacher-pupil relationships. Today, the problem of the relationships in the educational institutions is particularly urgent: attention is drawn to further deterioration of teachers’ and pupils’ relationships, often growing into conflicts. Object of the study: relationships of teachers and pupils. Aim of the study. To figure out teens’ attitudes on the factors enhancing teachers’ and pupils’ relationships. As the main research method, open-ended questionnaire was chosen, designed for teenagers. To realize teen survey, qualitative research access was selected. Interview questions were made in order to determine adolescent attitudes on factors enhancing teachers’ and pupils’ relationships. An anonymous questionnaire was distributed to 26 adolescents: 13 questionnaires to the children attending day care centre and other 13 to gymnasium students. Respondents in the study were chosen at random. The results are presented in figures and tables. Content analysis questionnaire survey was used as the research method. The results showed that the relationship between adolescents and teachers would improve thanks to these factors: objective evaluation by the teachers (based on fairness rather than personal reasons)... [to full text]