Šiame magistro darbe nagrinėjamas prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo institutas. Pagrindinis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintam šio instituto reguliavimui bei Europos Teisingumo Teismo formuluojamai praktikai šiuo klausimu. Kadangi Europos Teisingumo Teismas nėra plačiai išnagrinėjęs visų prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimui būdingų sąlygų, darbe plačiai analizuojami Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos Protestų skyriaus bei Apeliacinių tarybų sprendimai. Siekiant atskleisti prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo instituto esmę taip pat nagrinėjama šio instituto raida, jo atribojimo nuo kitų prekių ženklų pažeidimų klausimai. Nagrinėjant prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo sąlygas pasitelkiama Jungtinių Amerikos Valstijų teisinio reglamentavimo bei teismų praktika. Prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo institutas siejamas su platesnės apsaugos suteikimu reputaciją turintiems prekių ženklams. Šiuo institutu apsauga suteikiama ir nepanašių prekių ar paslaugų atžvilgiu, kas neįmanoma remiantis tradiciniais prekių ženklų pažeidimo pagrindais, kurie grindžiami visuomenės suklaidinimo galimybe. Prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo instituto paskirtis - apsaugoti prekių ženklo išskirtinumą, jo unikalumą, įdėtas investicijas į tokio ženklo reputacijos kūrimą. Šio pažeidimo atvejais, palyginus su tradiciniais prekių ženklų pažeidimų pagrindais, taikomi tam tikri specifiniai reikalavimai prekių ženklui. Vienas iš... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses the concept of detriment to the distinctive character of the trade mark. The main attention is paid to the existing European Union legal framework and practice of the European Court of Justice on this issue. Whereas the European Court of Justice has not yet dealt with all conditions concerning the detriment to the distinctive character of the trade mark, the rulings and decisions of the Opposition Division and Boards of Appeal of the Office of harmonisation for the Internal Market are widely analysed in this thesis as well. To provide proper analyses of the issue of detriment to the distinctive character, the historical developement of this concept as well as the questions cocnerning the relation between the detriment to the distinctive character and other trade mark infringements are discussed in this paper. While analysing the conditions for the protection against detiment to the distinctive character, the reference is made to the legal framework and practice of the United States concerning the issue. Concept of the detriment to the distinctive charecter of the trade mark is associated with the broader protection given for the trade marks bearing reputation. On the basis of detriment to the distinctive character of the trade mark protection concerning dissimilar goods or services is provided as well, that is impossible under the basis of traditional trade mark infringements, where the likelihood of public confusion is required. The aim of this... [to full text]

Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text] / Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą] / Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text]

Reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos institutas, įtvirtintas ES antrinėje teisėje, kelia diskusijas tiek praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje, visų pirma, dėl specialiųjų apsaugos sąlygų – „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ – sampratos bei tinkamų tokios apsaugos apimties ribų nustatymo. Magistro darbe reputaciją turinčių prekių ženklų specialiųjų apsaugos sąlygų tyrimas atliekamas analizuojant atskiras kenkimo bei nesąžiningo pasinaudojimo ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ir/ar reputacija formas. Siekiant pateikti išsamią „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ analizę, nurodomi specialiųjų apsaugos sąlygų įtvirtinimo ES teisėje motyvai, apibūdinama šių sąlygų svarba reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos apimties nustatymui bei pateikiami reikšmingi istorinės raidos bruožai. Be to, atsižvelgus į tai, kad analizuojamų apsaugos sąlygų taikymui įtakos turi tinkamas materialinių apsaugos sąlygų supratimas – darbe dėmesys skiriamas ryšio tarp konfliktuojančių žymenų ir vėlesnio žymens naudojimo be rimtos priežasties reikalavimų apibūdinimui bei ankstesnio prekių ženklo aspektų (reputacijos reikalavimo ir skiriamojo požymio) atskleidimui. Atliekant analizę, siekiama teoriniu ir praktiniu (įrodinėjimo) požiūriais įvertinti naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus specialiųjų apsaugos sąlygų taikymo kriterijus ir aktualias pozicijas bei nustatyti, ar reputaciją turinčių prekių ženklų savininkai gali pasinaudoti efektyvia teisių apsauga... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of trademarks with reputation under secondary EU law induces controversy in practice and in legal doctrine, primarily because of the conception of special conditions of protection –„blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“ – as well as in determining proper limits of such protection. This master thesis approaches special conditions of protection in individually analyzing forms of detriment and unfair advantage of distinctive character and reputation of the earlier mark. For the attainment of providing detailed analysis of „blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“, the author indicates reasons why special conditions of protection were embedded in EU law, qualifies their role in defining ambits of protection and reviews significant historical aspects. In addition, considering the fact that application of special conditions is influenced by material conditions of protection – attention is given to link between conflicting marks and requirement of using latter mark without due cause as well as to aspects of the previous mark (the requirement of reputation and distinctive character). Furthermore, the analysis focuses on assessing new criteria and relevant positions of the Court of Justice relating to special conditions of protection in order to provide the answer to the question if owners of the trademarks with reputation can profit from effective protection, however without gratuitously restricting other’s right to use marks as free as possible. The research has... [to full text]

Požymis – tai savitas, charakteringas sistemos atributas. FODA (angl. Feature Orented Domain Analysis) požymius apibūdina kaip žinomas, savitas bei vartotojui matomas sistemos charakteristikas, tuo tarpu funkcijos, objektai ir aspektai yra naudojami apibūdinti vidines sistemos detales. Požymių modeliavimas susitelkia ties labai matomų išorinių produkto charakteristikų apibūdinimu, kalbant apie produkto bendrumą bei variantiškumą, o ne apie detalų sistemos apibūdinimą. Požymių modeliavimo rezultatas yra požymių diagramos. Tai yra grafinė kalba naudojama atvaizduoti bei modeliuoti sistemos arba komponento variantiškumus aukštesniame abstrakcijos lygyje, daţniausiai pradiniuose projektavimo lygiuose, tokiuose kaip reikalavimų specifikavime kuriant programinę įrangą. Šiame darbe atliekamas programų sistemų variantiškumo modelių aprašytų požymių diagramomis tyrimas specifikavimo, sintaksės validavimo, sudėtingumo įvertinimo ir konfigūravimo aspektais. Darbe aprašomas autoriaus (bendraautorius: P. Žaliaduonis) sukurtas požymių modeliavimo įrankis leidžia vartotojui specifikuoti, modeliuoti, validuoti, įvertinti ir dokumentuoti programų sistemos produktų linijos požymių variantiškumo modelius. / Feature Modeling is a domain modeling technique used in software product line development and generative software engineering that addresses the development of reusable software. A feature model defines common and variable elements of a family of software systems or products of a product line – the domain. It can be used to derive members of the system family built from a common set of reusable assets. The concept of product line, if applied systematically, allows for the dramatic increase of software design quality, productivity, provides a capability for mass customization and leads to the „industrial‟ software design. In this work, the author describes the way of product line variability specification using feature diagrams. The presented approach deals with specification of feature model elements, syntax validation, complexity evaluation and feature diagram configuration aspects. The developed software, described in this thesis, allows the user to specify features, design, validate, evaluate and document system product line variability models.

Disertacijoje analizuojamas baudžiamosios atsakomybės už kvalifikuotą vagystę reglamentavimas Lietuvos BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atskleidžiami šio reglamentavimo trūkumai, pateikiama pasiūlymų šiems trūkumams pašalinti. Kadangi vagystės kvalifikuotos sudėtys apima ir pagrindinės vagystės sudėties požymius, disertacijoje nagrinėjama vagystės samprata, atskleidžiami rūšiniai vagystės požymiai, aptariami kai kurie diskutuotini šių požymių aspektai, skiriamos vagystės rūšys ir sudėtys. Pagrindinis dėmesys disertacijoje skirtas vagystės kvalifikuotoms sudėtims, jų konstravimo ypatumams atskleisti: analizuojama vagystės kvalifikuotų sudėčių reglamentavimo Lietuvoje galiojusiuose įstatymuose istorinė raida, aptariami vagystės kvalifikuotų sudėčių ypatumai kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, pabrėžiami šių sudėčių konstravimo privalumai ir trūkumai galiojančiame Lietuvos BK, siūloma jų konstravimo tobulinimo variantų. Šiame moksliniame darbe nagrinėjami visi BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, atskleidžiamas jų turinys, iškeliamos šių požymių inkriminavimo problemos teisės taikymo praktikoje, siūlomi šių problemų sprendimo variantai. Nagrinėjant kiekvieną vagystę kvalifikuojantį požymį, lyginamuoju aspektu apžvelgiami analogiški ar panašūs kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai, baudžiamosios teisės moksle egzistuojanti jų samprata, teoriniai teiginiai grindžiami teismų praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis provides the analysis of regulation of criminal liability for aggravated theft in paragraphs 2 and 3 of Article 178 of the Lithuanian Criminal Code, reveals and makes proposals for eliminating the shortcomings in the regulation. Whereas corpus delicti of the aggravated theft also comprise elements constituting corpus delicti of principle theft, the thesis examines the concept of theft, reveals general elements of theft, covers certain debatable aspects of such elements and points out the types and corpus delictis of theft. The thesis focuses on revealing the corpus delictis of aggravated theft and the peculiarities of their construction: it provides the analysis of the historical development of norms regulating criminal liability for the aggravated theft during different periods of time in Lithuania, covers the peculiarities of corpus delictis of aggravated theft under the foreign criminal laws, emphasizes the advantages and disadvantages of constructions of corpus delictis of the aggravated theft in the valid Lithuanian Criminal Code and proposes options for improving such constructions. This scientific study explores all the elements aggravating theft provided for in paragraphs 2 and 3 of Article 178 of the Criminal Code, reveals the content of each aggravating element, highlights the problems relating to enforcement of the elements in judicial practice and proposes options for addressing the problems. Each element aggravating theft is examined by drawing a... [to full text]

This thesis contains information from the study of Norway spruce clones, which possess certain inheritable traits (1) of value for timber used in building constructions (i.e. higher wood basic density, elasticity, and resistance to crashing) and (2) greater wood yield. The following growth and quality traits of 90 clones in Baisogala seed orchard of Radviliškio forest enterprise were assessed: stem height and diameter, crown diameter, branching type and class of budburst. Significance of differences among the clones was estimated for all the these traits. Correlation coefficients among qualitative and quantitative traits were calculated. Owing to relatively lower radial increment and thicker annual ring, clones of brushy and flat branching types produced wood of a higher basic density and, thus, of a greater quality. A more slowly growth of clones with the above mentioned branching types was observed on their progeny as well. Therefore, if there is no need for stems of a relatively larger diameter, it would be more rational to produce Norway spruce stands of flat and brushy branching types.