Darbe analizuojami teisės aktai reglamentuojantys atliekų tvarkymą, Europos sąjungos atliekų tvarkymo politika ir direktyvos. Išnagrinėta atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje ir Šiaulių mieste. Balandžio mėnesį atliktas atliekų rūšiavimo eksperimentas Šiaulių mieste. Eksperimento objektai buvo parinkti atsižvelgiant į jų finansinę padėtį, gyvenimo įpročius bei šeimos sudėtį. Atlikus eksperimentą, objektai buvo palyginti tarpusavyje ir su bendrais Šiaulių miesto statistiniais duomenimis. Išanalizavus gautus duomenis buvo nustatyta, kad didžiausią įtaką atliekų rūšiavimo kokybei daro pačių gyventojų nesidomėjimas rūšiavimo galimybėmis, svarba bei jo nebuvimo keliamais padariniais aplinkai ir savo sveikatai. Taip pat eksperimento dalyviai teigė, jog jiems trūksta laiko, dėl greito gyvenimo tempo/kasdienių rūpesčių bei motyvacijos užsiimti tokia veikla. Siekiant pagerinti Šiaulių miesto atliekų rūšiavimo situaciją siūloma organizuoti švietėjišką veiklą mokyklose ir namų bendrijose, vengti atliekų susidarymo, pirkti mažai įpakuotus produktus, sekti teigiamais kitų ES šalių pavyzdžiais. / In thesis were analized the documents of Europian Union law which are regulating waste management and policy of waste management in Europe. Were analyzed the waste management system in Lithuania and Šiauliai city. In april month were performed the waste management experiment in Šiauliai city. Objects of experiment were choosen by their financial position, life habits and family composition. After experiment, objects were compared with each other and statistics of Šiauliai city. After results analyzing were assessed that bigest infuence to quality of waste sorting makes indifference of opportunityes in waste sortingand importance of this. Also the objects of experiment sayed that they have lack of the time, because of fast life rate and they had any motivation to make waste sorting. To get better situation of waste sorting in Šiauliai city suggestions is: organizing waste sorting education in schools and house communitys, people should avoid waste, buy low-packed products, get affirmative examples of other EU countries.

Magistro darbo objektas – buitinių atliekų rūšiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komunikaciją skatinant buitinių atliekų rūšiavimą darnaus vystymosi kontekste. Darbo uždaviniai: atskleisti atliekų rūšiavimo svarbą darnaus vystymosi kontekste; išsiaiškinti pagrindinius atliekų tvarkymo politikos principus, buitinių atliekų tvarkymo ir rūšiavimo ypatumus Lietuvoje ir užsienio šalyse; išnagrinėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių komunikaciją, atliekų rūšiavimo skatinimo iniciatyvas; ištirti visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką galimybes bei perspektyvas, visuomenės dalyvavimo – teisės į aplinkos informaciją užtikrinimą bei jos interesą aplinkos apsaugos ir buitinių atliekų rūšiavimo klausimais; išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos buitinių atliekų rūšiavimo skatinimo komunikacinę veiklą. Naudojantis aprašomuoju, analitiniu, istoriniu, literatūros ir šaltinių analizės metodais, prieita prie išvados, kad atliekų surinkimas ir jų tvarkymas pripažįstama bene aktualiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi – tai svarbi Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos dalis, šiam sektoriui teikiamas pirmumas ir Lietuvoje. Vertinant, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių atliekos rūšiuojamos, perdirbamos ir panaudojamos vėl energijai, šilumai ir kitoms medžiagoms, atliekų rūšiavimas darnaus vystymosi kontekste svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Rūšiuojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the second half of the twentieth century begun a new phase of human relationship with nature – o global ecological crisis. Waste collection and management is recognized as the most important and difficult in environment. Master's research object – domestic waste sorting in Lithuania. The aim – to analyze Lithuania's Ministry's of Environment communication to promote domestic waste sorting in a context of sustainable development. The tasks: to reveal the importance of waste sorting in the context of sustainable development; to clarify the basic principles of waste management policies, domestic waste management and sorting features in Lithuania and foreign countries; to examine the Lithuania's Ministry's of Environment communications of the public relations, waste sorting promotion iniciatives; to investigate public awareness and education in the environment opportunities and prospects, public participation - the right to environmental information and ensuring its interest in environmental protection and in domestic waste sorting issues; analyze the Lithuania's Ministry's of Environment communications in promotion activities of the domestic waste sorting. Using a descriptive, analytical, historical and literary sources and methods of analysis leads to the conclusion that waste collection and processing is recognized as most recent and most sophisticated sector of environmental protection and is very important in European Union's environmental policy, priority is given to... [to full text]

Darbo apimtis 45 puslapiai, tame tarpe 31 paveikslas. Literatūros sąraše 51 šaltinis. Darbo pradžia 2009 09 01, pabaiga 2011 05 10. Tikslas. Ištirti grikių grūdų sklaidą nuožulniajame oro sraute. Literatūros apžvalgoje atlikta sėklų rūšiavimo būdų mokslinių tyrimų apžvalga. Atlikta grūdų valomųjų analizė bei teorinių tyrimų apžvalga. Laboratoriniais tyrimais nustatytos grikių grūdų aerodinaminės savybės ir drėgnis. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta grikių grūdų sklaida nuožulniajame oro sraute, keičiant oro srauto greitį, kampą bei grikių grūdų srautą. Tyrimų rezultatais pagrįsta, kad grikių grūdus rūšiuojant nuožulniajame oro sraute, rekomenduojamas oro srauto greitis 10 m/s, oro srauto kampas 3 laipsniai ir grikių grūdų srautas 0,9 kg(m/s). Nustatant grikių grūdų rūšiavimo parametrus būtina atsižvelgti į dėžutėse subirusių 1000 grūdų masę. Tinkamai parinkus nuožulniojo oro srauto parametrus grikių grūdus galima rūšiuoti oro srautu. / This work consists of 45 pages, including 31 figures. There are 51 entries in the references. This work was started on the 1 st of September 2009 and it was finished on the 10th of May 2011. The object of the work. To investigate the dissemination of buckwheat grain at the bevelled air flow. The analysis studies of seed sorting techniques is made in the literature review. The research work review of grain cleaner and theoretical studies is also done. The critical speed and humidity of buckwheat grain is established by laboratory studies. Experimental studies have shown the buckwheat grain dissemination at the bevelled air flow, by changing the supply of buckwheat flow, air flow speed and angle. It was determined, that recommended buckwheat sorting at the bevelled air flow is the most effective at 10 m/s air flow rate of 0,9 kg(m/s) shall be filed in buckwheat grain flow and air flow 3 angle. In determining the screening parameters of buckwheat sorting, must be taken into account 1000 grain weight. Properly selected the parameters of beveled air flow, buckwheat can be sorting by the air flow.

Aim of the study. To determine the main criteria of motivation about the participation of society in disposal of hazardous substances and assess the efficiency of hazardous domestic waste in Lithuania. Objectives. 1. To analyse the system of disposal of hazardous substances in Kaunas and Lithuania. 2. To analyse the influence upon toxins that are hazardous to humans and harmful to the environment. 3. To assess the informativity and motivation of society in case of recycling the waste. Methods of research. Research – the anonymous questionnaire survey in which participated 200 families. 15 questions form in this anonymous survey were used. 10 class of “Aušros” gymnasium pupils parents were questioned. The statistic analyses of data was carried out by SSPS program package. Results. Only 14.5% residents in Kaunas deliver the waste of hazardous household substances to storage station, 85% to dump, to seweragne and environment. About 29% of respondents would like special stations for waste of hazardous substances, 60% think that containers is the best way out of situation. 99% of respondents in Kaunas having knowledge about harm of hazardous substances, would like to have containers near their homes for waste of hazardous substances. It shows that they don’t know what kind of danger can effect toxic substances being storaged in waste containers near their homes. The biggest motivation for recycling the waste is reduce the pollution -77% residents in Kaunas say, but only... [to full text]

Darbo tikslas išanalizuoti atliekų rūšiavimo bei tvarkymo situaciją Lietuvoje, atlikti gyventojų nuomonės vertinimą, nustatyti jos kitimo tendencijas 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu. Tyrimas atliktas remiantis moksline literatūra, sukauptais statistikos duomenimis ir vykdytos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis. Pastaruoju metu augant vartojimui, pakuočių kiekiui, pirkimo-pardavimo kultūrai krypstant prie smulkių daiktų vienkartinio įpakavimo, po ekonominės krizės vėl atsigaunant statyboms, gamybai neišvengiamai susiduriama su dideliu susidarančių atliekų kiekiu šalyje. Visuose sektoriuose Lietuvoje kasmet susidaro apie 4,5 mln. t. atliekų: iš jų gyventojų komunalinių atliekų šiek tiek daugiau nei 1 mln. t., gamybos, pramonės, žemės ūkio, transporto ir kitų ūkinių veiklų apie 3 milijonai tonų. Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų atliekų sektoriuje skaičius didėja 2002 m. jų buvo šiek tiek virš tūkstančio, o 2009 m. viršijo du tūkstančius, Vienam gyventojui tenkančių mišrių komunalinių atliekų kiekiai taip pat pasižymi didėjimo tendencija, apie 300 kg 2004 metais ir 330 kg 2012 metais (per aštuonis metus išaugo trisdešimčia kilogramų). Atsižvelgiant į emigraciją ir dar statistiškai neįtrauktą realų gyventojų kiekio sumažėjimą, mišrių komunalinių atliekų kiekis susidarantis vienam gyventojui per metus gali būti žymiai didesnis. Atlikus išsamią literatūros ir surinktų anketinių duomenų analizę nustatytos pagrindinės priežastys kodėl Lietuvos visuomenėje komunalinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work purpose is to analyse the situation of waste sorting and management in Lithuania and accomplish the assessment of residents’ opinion, identify trends in 2010 – 2012 years period. The research has been conducted on the ground of scientific literature, collected statistical data and the data of accomplished residents’ interrogation. Nowadays when consumption and the number of packing is increasing, purchase and sale culture is turning to the usage of disposable packing of small items, when after the economic crisis construction and manufacture are reviving again, we inevitably face a huge amount of waste appearing in the country. Every year in all sectors of Lithuania about 4, 5 million tons of waste are accumulated: where domestic household waste work out slightly more than 1 million tons, whereas manufacturing, industrial, agricultural, transport and other waste work out about 3 million tons. The number of breaches of environment protection in waste management sector is increasing. In 2002 there were slightly more than a thousand of such breaches, whereas in 2009 the number exceeded two thousands. The number of domestic household domestic household domestic household domestic household waste which falls on one resident has increasing tendency and figures up to 300 kg per person in 2004 and 330 kg per person in 2012. Within eight years the amount increased by thirty kilos. Considering the emigration and real statistically undocumented decrease of the number of residents... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijų sąsajas su Eko taškų įkūrimu. Uždaviniai: Įvertinti Kauno miesto gyventojų motyvaciją bei įpročius rūšiuoti atliekas. Nustatyti Kauno miesto gyventojų motyvacijos bei įpročių rūšiuoti atliekas sąsajas su Eko taškų įkūrimu. Metodika: Tyrimas buvo atliktas 2013 m. lapkričio – 2014 m. vasario mėnesiais. Anoniminės anketos būdu apklausti 271 Kauno miesto gyventojai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS v20. Surinktų duomenų skirtumų patikimumas buvo vertinamas chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Statistinė išvada laikyta patikima, kai p < 0,05. Rezultatai. Kauno miesto gyventojų rūšiavimo motyvacijos veiksniai: ekonominės naudos (patogumo) - 48 proc., aplinkos apsaugos (vertybiniai) - 33 proc. ir socialinio priklausomumo (bendruomeniškumo) – 19 proc. (p<0,05). Daugiausia gyventojai atskiria: stiklo taros (99,3 proc.), makulatūros (62,3 proc.) ir PET gėrimų taros (55,7 proc.) (p<0,05). Eko taškais naudojasi - 62,8 proc. visų rūšiuojančių stiklo tarą, 54,3 proc. – rūšiuojančių PET gėrimų tarą. Rūšiavimui sudarytas galimybes vertino puikiai 79,9 proc. makulatūrai šalinti naudojančių Eko taškus, o specialiuosius konteinerius tik 19,0 proc., 86,4 proc. stiklo tarai šalinti naudojančių Eko tašką, o specialiuosius konteinerius tik 33,3 proc. (p<0,05). 70,8 proc. kiekvieną dieną ir 78,9 proc. kiekvieną savaitę atskiriantiems stiklo tarą, 78,2 proc. kartą į savaitę... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate interfaces between waste sorting motivations of Kaunas city residents and the establishment of Eco points. Objectives: To evaluate waste sorting motivations and habits of Kaunas city residents; to determine the interfaces between Kaunas residents’ motivations and habits related to waste sorting and establishment of the Eco points. Methodology: The study has been started on November, 2013 and completed February, 2014. 271 of Kaunas city residents were interviewed by Anonymous questionnaires. Statistical analysis was performed using statistical software package SPSS v20. The reliability of the collected data differences was evaluated by chi-square (χ2) criteria. Statisted result is reliable if the p-value< 0.05. Results. Waste sorting motivation factors of Kaunas city residents: economical benefits (convenience) - 48%, environmental protection values – 33%. and social belonging (community factor) – 19% (p < 0.05). Mostly residents sort this waste: glass containers (99.3%), waste paper (62.3%) and PET beverage containers (55.7%) (p < 0.05). Conditions for waste sorting were evaluated as perfect by: 79.9% of those who sort waste-paper by using Eco points and only 19.0% of those who sort waste-paper by using special containers; 86.4% of residents who sort glass containers by using Eco points and only 33.3% of those who sort glass containers by using special containers (p < 0.05). 70.8% of respondents sorted glass containers every day and 78.9% were... [to full text]