Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti vaikų auklėjimo raidą šeimoje. Tyrimo tikslas atskleis kaip vaikų auklėjimas pakito šiandien. Problema – šeimos auklėjimo įtaka vaiko socioedukacijai reikšminga. Pasirinkti auklėjimo būdai, metodai, socioedukaciniai ir sociokultūriniai aspektai formuoja vaiko asmenybės pagrindą. Tyrimo objektas – paauglių tėvų požiūris į savo pačių ir savo vaikų auklėjimą. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaikų auklėjimą, ugdymą, socializaciją šeimoje. 2. Ištirti vaikų auklėjimo ypatybes, būdus, metodus, socioedukacinius ir sociokultūrinius auklėjimo aspektus šeimoje. 3. Ištirti vaikų auklėjimo ypatybių, būdų, metodų, socioedukacinių ir sociokultūrinių auklėjimo aspektų šeimoje raidą ir pokyčius. 4. Įvertinti vaikų auklėjimo šeimoje pokyčius per pastaruosius dvidešimt metų. Tyrimo metodai: 1. Teorinės ir metodinės socialinės – psichologinės literatūros analizė; 2. Empirinio tyrimo atlikimas ir tyrimo duomenų statistinė analizė. Atlikta anketinė tėvų, auginančių paauglius, apklausa. Tyrime dalyvavo 110 Vilniaus miesto tėvų. Tyrimas atliktas 2011 m. kovo mėnesį. Buvo taikoma patogioji tiriamųjų atranka. Išvados: šiandien vaikų auklėjimas labiau demokratijos pagrindais grįstas, nei prieš dvidešimt metų. Šiais laikais tėvai mažiau naudoja smurto, o labiau įsiklauso į paauglio norus. / The main aim of this research is to analyze the development of children socioeducation in Lithuanian families and understand how the development of children socioeducation are changed in nowadays. The research problem: family is making strong influence to children development. The families pick out development patterns, methods, socioeducational and sociocultural aspects form the child’s personality basis. The research object: adolescences’ parents’ options about their parents and their education in family. Tasks: 1. To analyze children education and socialization in family. 2. To survey children education characteristics, patterns, methods, socioeducational and sociocultural aspects in family. 3. To survey development and alterations of children education characteristics, methods, socioeducational and sociocultural aspects in family. 4. To evaluate how changed children education in family during twenty years. Methods: The questionnaires were distributed among the parents at workplaces in Vilnius. 110 parents completed questionnaires. Results: Nowadays children education in family is more democracy then twenty years ago. Parents attempt to strike a balance between demanding that their children behave appropriately and responding to their children’s need.

Topicality of the problem. The history of Lithuanian cities, urban deve-lopment and the values of the inhabitants are closely linked with the West Eu-ropean culture. In the recent socialist past of Lithuania, these links had weakened, while the centralized planning of that period left its footprints not only in the urban structures, but in social consciousness as well. The legacy of the soviet times shows itself even now, though a new law changing the situa-tion in territorial (spatial) planning was adopted in 1995 and the integration to EU urban policy started in 2004. They are responsible for the delay of the imp-lementation of a generally accepted idea of sustainable development. In the Declaration adopted in 1992 in Rio de Janeiro, the main principles of sustainable development and integration of the social, economical, environ-mental issues were outlined and the 21-st century program of activities aimed at achieving sustainable development was presented. In Europe, this aim was con-firmed by the Aalborg Charter. Researchers have demonstrated its advantages by evaluating the results obtained. For this purpose, sets of indicators and citi-zens pools of sustainable development and quality of life were created. Democracy, the market economy and global trends are changing the spa-tial patterns and socio - cultural values of citizens of Lithuania. Nevertheless, how much those urban changes are in line with sustainable development princi-ples, have not been paid much... [to full text] / Tiriamoji problema. Lietuvos miestų istorija, urbanistikos raida ir gyven-tojų puoselėjamos vertybės glaudžiai susijusios su Vakarų Europos kultūra. Netolimos praeities socialistinėje santvarkoje šie Lietuvos ryšiai susilpnėjo, o to meto centralizuoto planavimo pėdsakų palikta ne tik miestų urbanistinėse struktūrose, bet ir visuomenės sąmonėje. Nors 1995 m. buvo priimtas pakeitęs padėtį naujas teritorijų planavimo įstatymas, o nuo 2004 m. Lietuva yra visa-vertė ES narė, sovietmečio palikimas jaučiamas iki dabar ir riboja visuotinai pripažintos darniosios plėtros įgyvendinimo procesus. Rio de Žaneiro deklaracijoje, priimtoje 1992 m., buvo įvardyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai, XXI amžiaus darbotvarkėje pateikta darnaus vys-tymosi veiksmų programa, apimanti socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių uždavinių integraciją. Europa šį siekį pripažino Aalborgo chartijos dokumente. Darniosios plėtros idėja susilaukia pritarimo, mokslininkai jos privalumus įrodo vertindami jos rezultatus. Tam skirtos darniosios plėtros, gyvenimo kokybės indikatorių sistemos, gyventojų nuomonių apklausos. Demokratija, laisvoji rinka ir globalizacijos tendencijos keičia Lietuvos miestų erdvinį modelį ir gyventojų sociokultūrines vertybes. Tačiau kol kas šie aspektai darniosios plėtros problematikoje nagrinėjami mažai. Valstybės lyg-menyje kompleksiniai miestų darniosios plėtros klausimai, priskirti skirtingoms ministerijoms, prarado savitą problematiką ir integruotą, strateginį valdymą... [toliau žr. visą tekstą]

Tiriamoji problema. Lietuvos miestų istorija, urbanistikos raida ir gyven-tojų puoselėjamos vertybės glaudžiai susijusios su Vakarų Europos kultūra. Netolimos praeities socialistinėje santvarkoje šie Lietuvos ryšiai susilpnėjo, o to meto centralizuoto planavimo p��dsakų palikta ne tik miestų urbanistinėse struktūrose, bet ir visuomenės sąmonėje. Nors 1995 m. buvo priimtas pakeitęs padėtį naujas teritorijų planavimo įstatymas, o nuo 2004 m. Lietuva yra visa-vertė ES narė, sovietmečio palikimas jaučiamas iki dabar ir riboja visuotinai pripažintos darniosios plėtros įgyvendinimo procesus. Rio de Žaneiro deklaracijoje, priimtoje 1992 m., buvo įvardyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai, XXI amžiaus darbotvarkėje pateikta darnaus vys-tymosi veiksmų programa, apimanti socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių uždavinių integraciją. Europa šį siekį pripažino Aalborgo chartijos dokumente. Darniosios plėtros idėja susilaukia pritarimo, mokslininkai jos privalumus įrodo vertindami jos rezultatus. Tam skirtos darniosios plėtros, gyvenimo kokybės indikatorių sistemos, gyventojų nuomonių apklausos. Demokratija, laisvoji rinka ir globalizacijos tendencijos keičia Lietuvos miestų erdvinį modelį ir gyventojų sociokultūrines vertybes. Tačiau kol kas šie aspektai darniosios plėtros problematikoje nagrinėjami mažai. Valstybės lyg-menyje kompleksiniai miestų darniosios plėtros klausimai, priskirti skirtingoms ministerijoms, prarado savitą problematiką ir integruotą, strateginį valdymą... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the problem. The history of Lithuanian cities, urban deve-lopment and the values of the inhabitants are closely linked with the West Eu-ropean culture. In the recent socialist past of Lithuania, these links had weakened, while the centralized planning of that period left its footprints not only in the urban structures, but in social consciousness as well. The legacy of the soviet times shows itself even now, though a new law changing the situa-tion in territorial (spatial) planning was adopted in 1995 and the integration to EU urban policy started in 2004. They are responsible for the delay of the imp-lementation of a generally accepted idea of sustainable development. In the Declaration adopted in 1992 in Rio de Janeiro, the main principles of sustainable development and integration of the social, economical, environ-mental issues were outlined and the 21-st century program of activities aimed at achieving sustainable development was presented. In Europe, this aim was con-firmed by the Aalborg Charter. Researchers have demonstrated its advantages by evaluating the results obtained. For this purpose, sets of indicators and citi-zens pools of sustainable development and quality of life were created. Democracy, the market economy and global trends are changing the spa-tial patterns and socio - cultural values of citizens of Lithuania. Nevertheless, how much those urban changes are in line with sustainable development princi-ples, have not been paid much... [to full text]