This theory denies that humans are innately aggressive and that frustration automatically leads to aggression. Instead Bandura (1973) argues that aggression is learned in two basic ways: from observing aggressive models; from receiving and/or expecting payoffs following aggression. The payoffs may be in the form of: stopping aggression by others; getting praise or status or some other goal by being aggressive; getting self-reinforcement and private praise; reducing tension. There is no doubt that aggression pays off. Parents who yell and threaten punishment get results. The child who hits the hardest gets the toy. The brother who is willing to be the most vicious in a fight wins. It is not necessary that the aggressor be especially mean to get his/her way. The slightest overt hint of anger can communicate. I'm sure you recognize the old nature-nurture issue in these discussions. The difficulty, as I see it, is that both sides over-simplify and want to claim all the influence, i.e. on the one hand, the genes-instincts-hormones (biological determinism) theorists imply that hostility is "human nature." Indeed, 60% of Americans buy this idea, saying "there will always be wars, it is human nature." How sad that we are not better educated. No wonder the U.S. has used military force 150 times since 1850. There is, of course, a lot of fighting between countries, tribes, religions, spouses, and parents and children. But there is no evidence that we humans have inherited more of a... [to full text]

Bakalauro darbe lyginamuoju aspektu nagrinėjami du lietuvių autorių (Lauros Sintijos Černiauskaitės „Benedikto slenksčiai“ ir Romualdo Granausko „Duburys“) grožiniai kūriniai, didžiausią dėmesį kreipiant į auklėjimo romano žanro variacijas juose.Moksliniuose darbuose išsamiai pateikta Bildungsromano teorija, tačiau apskritai trūksta mokslininkų platesnio grožinių kūrinių aptarimo, detalesnės jų analizės auklėjimo romano aspektu. Šiame bakalauro darbe aptartos ir esminės auklėjimo romano ypatybės (kanonai), ir minėtu požiūriu smulkiau išanalizuoti bei tarpusavyje palyginti du grožiniai kūriniai. / There in the final bachelor work have been examined in comperative aspect two Lithuanian authors‘ (Laura Sintija Černiauskaitė „Benedikto slenksčiai“ and Romualdas Granauskas „Duburys“) novels focusing on parenting novel genre variations in them.Work theme – parenting novel variations: Laura Sintija Černiauskaitė „Benedikto slenksčiai“ and Romualdas Granauskas „Duburys“.

Šiame darbe atskleidžiama vaiko socializacijos teisė ir teisinio auklėjimo Lietuvoje būklė. Vaiko socializacijos teisė ir teisinio auklėjimo problemos ir aktualumas aptariamas tik keleto autorių darbuose: A. Maceina (1991), L. Jovaiša ( 1995, 2003), V. Šlapkauskas (2004), J. Galinaitytė (2001), A. Pekauskas, G. Grigaliūnaitė (2008), o tyrimų, atskleidžiančių teisinio auklėjimo būklę, Lietuvoje atlikta labai mažai. Problema aktuali tuo, kad visi teisės aktai kalba apie vaikų teises, ir labai mažai yra užsimenama apie vaikų pareigas, nors teisinio auklėjimo pagrindas yra subjektinių teisių ir teisinių pareigų ryšys. Vaikai nėra internalizavę dorovinių idėjų, moralės principų, o teisės normos nėra tapusios vidinėmis jų elgesio taisyklėmis.Teisinio švietimo projektai Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Lietuvoje nėra sukurta teisinio auklėjimo sistema, o ji reikalinga norint, kad teisinis ugdymas taptų dėsningu procesu. Darbą sudaro keturios pagrindinės dalys. Atskleidžiama socializacijos teise ir teisinio auklėjimo samprata. Analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys socializacijos teise ir teisinio auklėjimo turinio ir proceso teisinį reglamentavimą. Atskleidžiama, jog teisinio auklėjimo pagrindas yra subjektinių teisių ir teisinių pareigų ryšys. Pristatomas empirinis kiekybinis tyrimas, kuriuo siekiama atskleisti, kiek vaikai žino ir kaip supranta savo teises ir pareigas. Kiek dėmesio tėvai ir mokytojai skiria vaikų teisiniam auklėjimui, kokie tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / This paper demonstrates the situation of the law of child’s socialization, and legal education in Lithuania. The relevance of the problem of the law of child’s socialization and legal education are addressed in the work of several authors: A. Maceina (1991), L. Jovaiša ( 1995, 2003), V. Šlapkauskas (2004), J. Galinaitytė (2001), A. Pekauskas, G. Grigaliūnaitė (2008), and the number of studies that reveal the state of legal education in Lithuania is very low. The problem is very relevant because all legislation only discusses the rights of children and little is suggested about the duties of children, while the legal education is based on the mutual relation of subjective rights and legal obligations. Children are not internalising moral ideas and moral principles, and the rules of law do not become their internal behaviour rules. Legal education projects in Lithuania are yet in initial stage. Lithuania has not yet developed a legal education system, which is necessary for the legal education to become a logical process. The work consists of four main parts. It describes the concept of the law of socialization and legal education. It analyzes the legislation relating the law of socialization and legal regulation of the education content and process. It demonstrates that the basis of legal education is the relation between subjective rights and legal obligations. The work presents a quantitative empirical study which purpose is to reveal how much... [to full text]

Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti vaikų auklėjimo raidą šeimoje. Tyrimo tikslas atskleis kaip vaikų auklėjimas pakito šiandien. Problema – šeimos auklėjimo įtaka vaiko socioedukacijai reikšminga. Pasirinkti auklėjimo būdai, metodai, socioedukaciniai ir sociokultūriniai aspektai formuoja vaiko asmenybės pagrindą. Tyrimo objektas – paauglių tėvų požiūris į savo pačių ir savo vaikų auklėjimą. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaikų auklėjimą, ugdymą, socializaciją šeimoje. 2. Ištirti vaikų auklėjimo ypatybes, būdus, metodus, socioedukacinius ir sociokultūrinius auklėjimo aspektus šeimoje. 3. Ištirti vaikų auklėjimo ypatybių, būdų, metodų, socioedukacinių ir sociokultūrinių auklėjimo aspektų šeimoje raidą ir pokyčius. 4. Įvertinti vaikų auklėjimo šeimoje pokyčius per pastaruosius dvidešimt metų. Tyrimo metodai: 1. Teorinės ir metodinės socialinės – psichologinės literatūros analizė; 2. Empirinio tyrimo atlikimas ir tyrimo duomenų statistinė analizė. Atlikta anketinė tėvų, auginančių paauglius, apklausa. Tyrime dalyvavo 110 Vilniaus miesto tėvų. Tyrimas atliktas 2011 m. kovo mėnesį. Buvo taikoma patogioji tiriamųjų atranka. Išvados: šiandien vaikų auklėjimas labiau demokratijos pagrindais grįstas, nei prieš dvidešimt metų. Šiais laikais tėvai mažiau naudoja smurto, o labiau įsiklauso į paauglio norus. / The main aim of this research is to analyze the development of children socioeducation in Lithuanian families and understand how the development of children socioeducation are changed in nowadays. The research problem: family is making strong influence to children development. The families pick out development patterns, methods, socioeducational and sociocultural aspects form the child’s personality basis. The research object: adolescences’ parents’ options about their parents and their education in family. Tasks: 1. To analyze children education and socialization in family. 2. To survey children education characteristics, patterns, methods, socioeducational and sociocultural aspects in family. 3. To survey development and alterations of children education characteristics, methods, socioeducational and sociocultural aspects in family. 4. To evaluate how changed children education in family during twenty years. Methods: The questionnaires were distributed among the parents at workplaces in Vilnius. 110 parents completed questionnaires. Results: Nowadays children education in family is more democracy then twenty years ago. Parents attempt to strike a balance between demanding that their children behave appropriately and responding to their children’s need.

The thesis analyses phenomenon of catholic upbringing in the foster family. The foster family is spouses who, successfully growing or having grown their children, accept to foster from 6 to 12 children who have lost parents’ care. The main feature of foster family as foster care institution is created family environment which is necessary for the child’s cohesive and versatile development. The cohesive development of foster children is disturbed by loss that is caused by unwanted pregnancy, deprivation, violence, finally by lost of parents (together family and home). The consequences of that lost appear as destroyed relations with surroundings, oneself and life. The coping with consequences of loss requires strong measures, which are given by Catholic upbringing, which in its essence is orientated to reconstruction and perfection of relations. So, there are discussed the peculiarities of the foster family as a structure that is close to the family environment, presented the characteristics of social pedagogical work with non-parental children of this structure, reviewed theoretical foundations of children’s upbringing in the foster family, identified problems of Catholic upbringing in the foster family, emphasized the role of the foster family as a poly-functional social community, upbringing children in a Catholic way in the theses. / Disertacijoje nagrinėjamas katalikiško auklėjimo šeimynose reiškinys. Lietuvoje sukurtos šeimynos – tai sutuoktiniai, į savo šeimą priėmę nuo 6 iki 12 tėvų globos netekusių vaikų. Skiriamasis šeimynos, kaip globos institucijos, bruožas – šeiminė aplinka, būtina visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Šeimynoje augančių vaikų harmoningas vystymasis būna sutrikdytas netekties: nepageidaujamo nėštumo; deprivacijos, smurto, asocialios aplinkos gimus; galiausiai - tėvų (šeimos, namų) praradimo tėvams atėmus tėvystės teises ar, rečiau, mirties, ligos, emigracijos atvejais. Netekties pasekmės - pažeisti santykiai su aplinka (jaučiamas nesaugumas, nepasitikėjimas kitais, negebėjimas prisirišti ir palaikyti nuoširdžius santykius su kitu asmeniu, negebėjimas pritapti), savimi (pasireiškia žema saviverte, nepasitikėjimu savimi, bejėgiškumo, nevykėlio jausmais, negebėjimu suprasti savo emocijų, autoagresija), gyvenimu (pesimizmas, suicidinės mintys). Šių pasekmių įveikai reikalingos stiprios priemonės, kurias, teikia katalikiškas auklėjimas, savo esme orientuotas į santykių atkūrimą. Taigi, disertacijoje aptariami šeimynos kaip šeimos aplinkoje tėvų globos netekusius vaikus globojančios bendrijos struktūros ypatumai, pateikiama šios struktūros socialinio pedagoginio darbo su bešeimiais vaikais charakteristika, apžvelgiami vaikų auklėjimo šeimynoje teoriniai pagrindai, nustatomas katalikiško auklėjimo šeimynoje problemiškumas, pabrėžiamas šeimynos kaip įvairialypės ir polifunkcinės... [toliau žr. visą tekstą]

This master study is on the results of the successful pre-school age children’s upbringing in the family psychological and pedagogical expression’s analysis. There are detected the major elements and features of pupils expression, palliatives of their upbringing. The object of the research is the state of the successful pre-school age children’s upbringing in the family. The task of the research is to educe the psychological and pedagogical peculiarities of the successful pre-school age children’s upbringing in the family. The research involved 26 families, successfully breeding children of the pre-school age (3-7 years old); 20 educators, working in the children garden “Pasakaitė”; and 26 children attending it. From the 203 families were selected 26 ones, whose children are attending children garden. However, it emerged that upbringing children in those 26 families sometimes occurre untoward manifestations in the interrelations also. Generalizing the material of the research about the successful pre-school age children’s upbringing in the family, there were drawn such conclusions: the research confirmed a hypothesis, that successful pre-school age children’s upbringing in the family depends on the psychological and pedagogical expression of families actions. Valuables, on which the peculiarities of the successful pre-school age children’s upbringing in the family depend, are: clear content of the relations between parents and children and its quality; development and... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas katalikiško auklėjimo šeimynose reiškinys. Lietuvoje sukurtos šeimynos – tai sutuoktiniai, į savo šeimą priėmę nuo 6 iki 12 tėvų globos netekusių vaikų. Skiriamasis šeimynos, kaip globos institucijos, bruožas – šeiminė aplinka, būtina visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Šeimynoje augančių vaikų harmoningas vystymasis būna sutrikdytas netekties: nepageidaujamo nėštumo; deprivacijos, smurto, asocialios aplinkos gimus; galiausiai - tėvų (šeimos, namų) praradimo tėvams atėmus tėvystės teises ar, rečiau, mirties, ligos, emigracijos atvejais. Netekties pasekmės - pažeisti santykiai su aplinka (jaučiamas nesaugumas, nepasitikėjimas kitais, negebėjimas prisirišti ir palaikyti nuoširdžius santykius su kitu asmeniu, negebėjimas pritapti), savimi (pasireiškia žema saviverte, nepasitikėjimu savimi, bejėgiškumo, nevykėlio jausmais, negebėjimu suprasti savo emocijų, autoagresija), gyvenimu (pesimizmas, suicidinės mintys). Šių pasekmių įveikai reikalingos stiprios priemonės, kurias, teikia katalikiškas auklėjimas, savo esme orientuotas į santykių atkūrimą. Taigi, disertacijoje aptariami šeimynos kaip šeimos aplinkoje tėvų globos netekusius vaikus globojančios bendrijos struktūros ypatumai, pateikiama šios struktūros socialinio pedagoginio darbo su bešeimiais vaikais charakteristika, apžvelgiami vaikų auklėjimo šeimynoje teoriniai pagrindai, nustatomas katalikiško auklėjimo šeimynoje problemiškumas, pabrėžiamas šeimynos kaip įvairialypės ir polifunkcinės... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses phenomenon of catholic upbringing in the foster family. The foster family is spouses who, successfully growing or having grown their children, accept to foster from 6 to 12 children who have lost parents’ care. The main feature of foster family as foster care institution is created family environment which is necessary for the child’s cohesive and versatile development. The cohesive development of foster children is disturbed by loss that is caused by unwanted pregnancy, deprivation, violence, finally by lost of parents (together family and home). The consequences of that lost appear as destroyed relations with surroundings, oneself and life. The coping with consequences of loss requires strong measures, which are given by Catholic upbringing, which in its essence is orientated to reconstruction and perfection of relations. So, there are discussed the peculiarities of the foster family as a structure that is close to the family environment, presented the characteristics of social pedagogical work with non-parental children of this structure, reviewed theoretical foundations of children’s upbringing in the foster family, identified problems of Catholic upbringing in the foster family, emphasized the role of the foster family as a poly-functional social community, upbringing children in a Catholic way in the theses.

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Šiuo metu didžioji dalis visuomenės pateisina smurto panaudojimą kaip auklėjimo priemonę, pagrindinė to priežastis - žinių trūkumas ir bausmės už smurtavimą išvengiamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Todėl vis labiau plėtojama vaiko teisių kontrolė, apsauga, skatinama atsižvelgti į vaiko teises, jas žinoti ir nepažeidinėti. Požiūris į vaiką yra esminis, veiksnys tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų elgesiu su vaiku, jo poreikių patenkinimu, nes tik suaugusiųjų dėka yra įgyvendinamos vaiko teisės (Kairienė, 2007). Tačiau tam reikia žinoti svarbiausius teisinius šaltinius, apsaugančius vaiką: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko teisių konvencija. Todėl teisinis švietimas, ypač vaiko teisių klausimais, gali būti traktuojama kaip pozityvios tėvystės prielaida. Jei tėvai būtų labiau informuoti apie teisinius dalykus, pozityvi tėvystė būtų daug sparčiau plėtojama ir įgyvendinama, nes tai užkirstų kelią smurtui prieš vaikus ir nepriežiūrai, taip pat nekiltų tiek daug klausimų, nesusipratimų susidūrus su teisiniais niuansais. Išsamiau tyrinėjant tema išryškėja tokie pagrindiniai probleminiai klausimai: Kodėl teisinis švietimas reikšmingas pozityviai tėvystei? Kaip skatinti tėvus domėtis, žinoti ir užtikrinti savo vaiko teises, pareigas šeimoje, mokykloje ir kitoje socialinėje aplinkoje... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education, which should promote positive parenthood, ought not to be isolated from the protection of the rights of the child. At present the majority of the society justifies corporal punishment as a means of upbringing. The cause of this phenomenon is both the lack of understanding and the fact that parents are rarely punished for using corporal punishment. (The Institute of Supervision of Human Rights, 2009). Therefore, the rights of the child control, protection is being expanded, the society is encouraged to pay attention to the child’s rights, to be aware of them and not to violate them. The approach to the child is an essential factor which is directly linked with the way adults treat the child, the fulfillment of their needs, since the child’s needs are fulfilled only with the help of adults (Kairiene, 2007). In order to understand the fact one must know the most important legal documents defending the rights of the child: The Constitution of the Republic of Lithuania, the Law of the Protection of the Child’s rights of the Republic of Lithuania, Convention on the Rights of the Child. That is why juristic education, on the rights of the child in particular, should be treated as the assumption for positive parenthood. If parents were better informed about legal topics, positive parenthood would be implemented much faster since that would prevent child abuse and neglect as well as misunderstandings related to legal matter. If we have a closer look at the subject... [to full text]

Lithuania gained independence fifteen years ago. But still the understanding of human rights (as rights of citizens) and responsibilities among young people is interpreted in a wrong way. This wrong perception impedes the development of democracy at the civic society. A special attention should be paid to a person, like a full-fledged member of society. Due to this reason, legal education should be one of the main aims of civic society. In this work the features of youth legal education are explored by analyzing the conceptions of youth legal socialization and legal education.