Lietuvoje dominuojant nominaliajai, bet ne praktinei katalikybei, Katalikų Bažnyčia joje, kaip ir visame pasaulyje, privalo ieškoti kuo tinkamesnių katechezės būdų, įgalinančių pasiekti šiuolaikinį žmogų įvairiose sudėtingose jo gyvenimo situacijose ir siekia numatyti pagrindines efektyvios katechezės kryptis. Empirinio tyrimo tikslas: atskleisti teologinio-antropologinio katechezės matmens sustiprinimo poveikį Susitaikymo ir Eucharistijos katechezės veiksmingumui. Tyrimo objektas: sakramentams besiruošiančių vaikų ir jų tėvų tikėjimo praktikos ypatumai bei teologiškai-antropologiškai orientuotos katechezės sąlygota jų kaita. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos mokslinės literatūros ir šaltinių aptariamos Susitaikymo ir Eucharistijos katechezės galimybės vaikų, jų tėvų, katechetų ir bažnytinės bendruomenės tikėjimui stiprinti ir atnaujinti. Antrojoje – katechezės procesas nagrinėjamas teologinės antropologijos požiūriu: kaip pagalba asmens atsivėrimui jį perkeičiančiai Dievo malonei – t.y. kaip pagalba atsivertimui, tikėjimui, patyrimui bei bažnytiškumui ir galiausiai laisvam įsipareigojimui krikščioniškai gyventi. Trečiojoje – tęstiniu kiekybiniu empiriniu tyrimu atskleidžiami Pirmajai Išpažinčiai ir Komunijai ruoštis savo vaikus užregistravusių tėvų ir pačių vaikų tikėjimo bei praktikos ypatumai ir teologiškai-antropologiškai orientuotos katechezės sąlygota jų kaita. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiami pasiūlymai katechezei tobulinti. Pagrindinė darbo išvada:... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian Catholicism is mainly nominal, so the Catholic Church here, as well as worldwide, is searching for effective ways of catechesis able to reach and to influence the people of today. Aim of empirical study: to reveal the positive effect of reinforced theological-anthropological dimension on the efficiency of preparatory catechesis for the sacraments of Reconciliation and Eucharist. Object of study: Characteristic features of the children‘s and their parents’ faith and its practice and their changes caused by theologicaly-anthropologicaly enriched sacramental catechesis. The first part of the paper analyzes the literature and sources concerning the trends of strengthening and reviving the children‘s and their parents’ faith in the course of sacramental catechesis, as well as the role of the parish community in the process. In the second part, the catechetical process is examined in terms of theological anthropology, e.i. the teaching of the Church about the unconditional worth of the human person stressed as effective help for believers to open themselves for the love of God and for one‘s neighbour. This leads to true conversion, to participation in the Church community and to Christian life in daily circumstances. In the third part, by way of continuous empirical study, some features of the children‘s and their parents’ faith before catechesis are being disclosed. Later, the positive development of these features is stated as a result of anthropologically directed... [to full text]

Muzika, jungianti materialų pasaulį su žmogaus siela, gali skatinti maldos nuotaiką ir padėti dalyvauti krikščioniškoje liturgijoje. Pastaruoju atveju ji gali būti vadinama liturgine muzika. Liturginė muzika nereiškia muzikinio stiliaus, o daugiau (tinkamą liturgijai) formą. Tačiau forma gali daryti įtaką turiniui. Tarp jaunimo labiausiai paplitusi krikščioniška folk muzika, suprastina kaip naujasis liaudiškasis giedojimas, užpildo posovietinės Lietuvos bažnytinės muzikos paveldo spragas. Šio stiliaus giesmių bei „šlovinimo grupės“ termino tarp šv. Mišiose giedančio jaunimo atsiradimas liudija tam tikrą slinktį, galinčią reikšti tiek naujų tikėjimo išraiškos formų ieškojimą, tiek ir nesusimąstymą apie šv. Mišių slėpiniui deramą muzikinį repertuarą bei naudojimą žanrų, neatsižvelgiančių į liturgijos prasmę, apeigų dalis, liturginius metus. Tinkamos liturginės jaunimo katechezės užduotis – atliepti į šiuos iššūkius. Apibendrinant atlikto Kauno I dekanato jaunimo liturginės muzikos grupių katechezės būklės tyrimo rezultatus, teigiamu reiškiniu galima laikyti, kad Kauno bažnyčiose giedantis jaunimas atskiria Mišias nuo kitų momentų, kad giedojimą jose patiria kaip maldos momentą, tuo pačiu kartais jausdami poreikį ir nutilti, nurimti. Jiems svarbūs giesmių žodžiai ir jų atitikimas šv. Mišių dalims. Taip pat jiems svarbus ir kitų liturginės asamblėjos narių įsijungimas į giedojimą bei įvertinimas. Vilties teikia jaunimo mėgstamas gyvas muzikavimas bei jaučiamas gimtosios kalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Music, which joins material world with human soul, evokes prayer in the heart and helps to participate in Christian liturgy. Thus, such music can be called liturgical music. Liturgical music does not mean a particular musical style, but rather a form of music suitable for liturgy - a form that can influence the content. Christian folk music, which is most popular with young people, should be understood as new folk singing which fills the gaps in post-Soviet Lithuanian Church music. The rise of this style of songs as well as coinage of the term “a worship group“, characterizing a group of young people singing during the Holy Mass, evidence a certain shift that can be described as a quest of new forms to express faith. However, it can also denote unreflecting about an appropriate musical repertoire suitable for the Mystery of the Holy Mass and using genres which make no reckoning of the meaning of the liturgy, the parts of the rite and the liturgical year. This is why there is an urge of an appropriate liturgical catechesis of young people. The results of the Survey on the Status of the Youth Groups of Liturgical Music in Kaunas 1st Deanery maintain that the young people who are singing in the churches of Kaunas dissociate Holy Mass from other moments as they consider their chant to be a moment of prayer at the same time sometimes feeling some need to be silent and quiet. They pay attention to the words of the hymns and their correspondence to the parts of the Holy Mass. It... [to full text]

Darbo autorė: Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Krikščioniškosios antropologinės pedagogikos studentė Eglė Jankauskaitė. Darbo vadovė lect. dr. Giedrė Rugevičiūtė. Darbo pavadinimas Antropologiniai aspektai neįgaliųjų katechezėje ir jų raiška Lietuvos „Tikėjimas ir Šviesa“ bendruomenės veikloje. Darbo tikslas: Apibrėžti antropologinius aspektus neįgaliųjų katechezėje ir nustatyti jų raišką „Tikėjimas ir Šviesa“ bendruomenės veikloje. Darbo problema: Negalią turinčių asmenų nuvertinimas, pasyvumas ir menkas indėlis į jų katechizaciją, nesuprantant tikrosios prasmės bei pasąmoningai kuriant kliūtis jų dvasiniai patirčiai. Darbo temos ištirtumas: Darbų rašytų apie neįgalių asmenų tam tikrus poreikius mene, muzikoje, veiklų integracijoje yra Šiaulių universitete bei Vytauto Didžiojo universitete, tačiau darbų konkrečiai orientuotų į katechezę ir jos raišką Lietuvos „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės veikloje nėra Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti Bažnyčios ir „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės požiūrį į asmens sampratą. 2. Išskirti neįgaliųjų katechezės paskirtį, pricipus ir formas evangelizacinėje šviesoje. 3. Atskleisti Jean Vanier „Tikėjimas ir šviesa“ bendruomenės sielovadinę dvasią. 4. Nustatyti neįgaliųjų „Tikėjimas ir šviesa“ bendruomenės katechezės raišką. Darbo metodai: Bažnyčios dokumentų analizė, lyginamoji analizė, interviu, aprašomoji analizė, sisteminimas ir interpretacija. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, trys darbo dalys su jose... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this master paper is EglėJankauskaitė, the student of Lithuanian University of Education, the Departament of Catholic Religion Education. The supervisor of this work is lect. dr. GiedrėRugevičiūtė. The title of the work is The Anthropological Aspects of the Disabled Catechesis and Their Expression in "TikėjimasirŠviesa“ Community Activities. .The aim of this master paper is to define the anthropological aspects of the disabled catechesis and determine their expression in community "TikėjimasirŠviesa" activities. .The problem of the master paper is devaluation of the disabled, inactivity and poor contribution to the disabled catechesis, not understanding the true meaning of catechesis and unconsciously creating obstacles to their spirit experience. The analysis of the work: Works written about people with disabilities and some of their needs in the art, music and activities' integration we can find in Siauliai University and Vytautas Magnus University, but works specifically oriented to catechesis and its expression are missing in Lithuanian community. The objectives are 1. Disclose the approach of Church and „TikėjimoirŠviesos” community to the concept of a person. 2. Distinguish the disabled catechetical purposes, principles and forms of evangelization in the light. 3. Reveal Jean Vanier „Tikėjimasiršviesa“ community pastoral spirit. 4. Identify the disabled catechesis expression in „Tikėjimasiršviesa“ community. Methods of the work are analysisof Church... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama problema, kodėl dauguma vaikų, priėmusių Pirmąją Komuniją toliau nebedalyvauja Šv. Mišiose. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamos Katalikų Bažnyčios nuorodos dėl tikinčiųjų dalyvavimo Eucharistijoje; antroje dalyje analizuojamas vaikų tęstinės katechezės būtinumas jų sąmoningam dalyvavimui Eucharistijoje; trečioje dalyje atskleidžiama vaikų vystymosi psichologinių – religinių ypatumų reikšmė jų dvasiniam ugdymuisi. Toliau analizuojamos tęstinės liturginės katechezės galimybės dėl Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų skatinimo dalyvauti Šv. Mišiose. Tuo tikslu ketvirtoje darbo dalyje tikrinama hipotezė, kad vaikų dalyvavimas tęstinės katechezės veikloje stiprina jų Šv. Mišių liturgijos prasmės suvokimą bei norą įsijungti į Bažnyčios bendruomenę, pilnai pasitvirtino. Svarbiausios darbo išvados yra sekančios: 1. II Vatikano susirinkimas krikščionis pasauliečius pakvietė atnaujinti pirmųjų krikščionių laikų (Apd 2,42-47) atsakingą buvimą Bažnyčios misijoje. Tai įmanoma gyvai bendraujant su Jėzumi Eucharistijoje – per Jį, su Juo ir Jame. 2. Ypatingai svarbu nepalikti vaikų vienų sekuliarios visuomenės apsuptyje po Pirmosios Komunijos. Šis vaikų amžius iki Sutvirtinimo sakramento priėmimo yra labai opus. Šiuo laikotarpiu vaikas, tyrinėdamas save, konfliktuoja su savimi ir su aplinkiniu pasauliu. Jis iš naujo pervertina pagrindines vertybes ir pažiūras. Pradeda abejoti iki tol turėtomis idėjomis. Jų socialinė grupė tampa nebe šeima, o bendraamžiai. Jie neigia tai... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s degree thesis contains introduction and four main parts. The main analysing issue is why majority of children after their First Communion don’t participate in the Mission of the Church. In the first part is reviewed Catholic Church references regarding importance of regular participating believers in The Mission. In the second part is analyzing necessity of persisting Catechesis for children’s aware participation in Eucharist. In the third part is unclosed children’s psychological – religious development specificity in their spiritual education. The fourthly part mainly is an investigation and consideration of quantitative research to verify hypothesis how children’s involvement in continue Catechesis would reinforce their understanding of the Mission liturgy meaning and increase their desire to integrate in the Church community. Conclusions are listed in the end. The main of them are following: 1. The Second Vatican City Convent invited all Christians to renew the old Christian times’ responsible participation in the Mission of the Church. This is possible through the Eucharist (through Him, with Him and within Him). 2. It is especially important not to leave the children surrounded by secular society after the First Communion. The child’s age before the Confirmation is very problematic. During this period the child starts to explore himself or herself and by doing so appears to be in conflict with himself or herself as well as the surrounding world. The... [to full text]

Tyrimo problema: nepakankamas sutvirtintųjų įsitraukimas į Bažnytinės bendruomenės veiklą ir tikėjimo šventimą po dalyvavimo rengimo Sutvirtinimo sakramentui programose ir Sutvirtinimo sakramento gavimo. Tyrimo tikslas yra atskleisti paauglių rengimo Sutvirtinimo sakramentui ypatumus ir pateikti metodologines gaires bei jų taikymo galimybes. Tyrimo hipotezė: esamos rengimo Sutvirtinimo sakramentui programos vykdo tikėjimo gilinimo katechezę, tuo tarpu besiruošiantiems Sutvirtinimui paaugliams, pirmiausiai yra reikalinga, kerigminė katechezė, kad galėtų prasidėti procesas, vedantis juos į aktyvų dalyvavimą bendruomenėje. Tyrimo metodai: lyginamoji literatūros analizė, anketinė apklausa, požymių dažnių lentelės Crosstabs, kriterijus Chi-kvadratu (Χ2), aprašomoji statistika. Pastarasis magistro darbas buvo skirtas paauglių rengimo Sutvirtinimo sakramentui proceso analizei. Teorinėje darbo dalyje (pirmieji trys skyriai) pristatyta sakramentų samprata Bažnyčioje ir skirtingi teologiniai Sutvirtinimo sakramento aspektai, jo samprata ir padariniai. Toliau paauglystės ypatumai, jaunuolių tikėjimo raidą. Atrasta sąsaja tarp paauglystės kaip tapatumo ieškojimo laikotarpio ir Sutvirtinimo kaip krikščioniškosios tapatybės ir brandos sakramento. Taip pat išskirti pagrindiniai katechezės elementai pagal Bažnyčios dokumentus ir pristatytas Ad gentes modelis, kuriuo remiasi Bažnyčios evangelizacinė veikla. Taip pat aptarti pagrindiniai paauglių katechezės bruožai. Paauglių tikėjimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research problem: the lack of involvement in the parish activities and communal celebration of faith by newly confirmed after they finish preparation for the Confirmation programs and receive the sacrament. The research purpose is to reveal the features of the preparation for the Confirmation of adolescents and to propose methodological guidelines and their application possibilities. Research hypothesis: current preparation programs for the Confirmation give faith deepening catechesis, while those to be confirmed need to hear Kerygma which would enable the process, leading adolescents to the active participation in the community. Research methods: comparative literature analysis, questionnaire, Crosstabs, Chi-square (Χ2), descriptive statistics. The aim of this work was to analyze the process of preparation for the sacrament of Confirmation of adolescents. In the first three chapters the conception of the sacraments in the Church, theological aspects of the Confirmation, both the understanding and the consequences of it were presented; main features of adolescence and the development of faith during this period were analyzed and a search for ones identity was found as a major link between adolescence and Confirmation as a sacrament of Christian identity and maturity. The main elements of catechesis were presented according to Church’s documents. The Ad gentes model was presented as the major tool for evangelization. Also the features of adolescent catechesis were... [to full text]

Temos aktualumas ir problematika. Remiantis Bažnyčios mokymu galima pažymėti, kad suaugusiųjų ugdymas(is) turi būti didžiausias šiuolaikinės Bažnyčios rūpestis. Reikalinga telkti tikinčiuosius į atviras ir gyvas bendruomenes, kuriose būtų skelbiamas Dievo Žodis, švenčiama Eucharistija ir vykdoma artimo meilės tarnystė. Vatikano II Susirinkimo nutarimuose akcentuojama būtinybė, kad suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymu(si) tikėjimas taptų gyvas, sąmoningas ir veiklus. Tačiau Vatikano II Susirinkimo nutarimai Lietuvoje dar tik pradedami įgyvendinti ir suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymas(is) ir jo raiška tikinčiųjų bendruomenėse nepakankamai atskleisti. Tyrimo klausimas. Kokie svarbiausi suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo Katalikų Bažnyčioje ugdymo(si) ypatumai ir kaip jie reiškiasi X parapijoje. Tyrimo objektas. Suaugusių tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymas(is). Darbo tikslas. Atskleisti suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymą(si) ir identifikuoti jo raišką X parapijoje. Nustatyta, kad suaugusiųjų ugdymo(si) metodai apibrėžiami kaip religinių tradicijų, religinės tapatybės ir religinių potyrių atvėrimas, kuris turi padėti asmeniui tapti subjektu Dievo atžvilgiu. Laisvas žmogaus atsakas į Dievo kvietimą yra jo tikėjimas į Jėzų Kristų. Žmogaus idealas yra Dievą mylinti ir Dievo pilna asmenybė. Tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymo(si) procesas – tai ketvirtasis Ad gentes evangelizacinio modelio etapas... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance and topic of the theme. According to the Church's teaching adult (self) education should be the main concern of the modern Church. It is necessary to mobilize believers in open and lively communities in which the Word of God would be proclaimed, the Eucharist would be celebrated and the neighbor’s love actions would be fulfilled. The Second Vatican Council emphasized that by the (self) education of adult believers’ communal life the faith would become lively, aware and active. However, the resolutions of the Second Vatican Council is still in their initial stages in Lithuania and the (self) education and manifestation of adult believers‘ communal life in believers’ communities are insufficiently disclosed. The question of research. What are the main peculiarities of the (self) education and manifestaion of adult believers’ communal life in the Catholic Church in parish X? The object of research. The (self) education of adult believers‘ communal life. The purpose of research. Reveal the (self) education of adult believers’ communal life and identify its manifestation in parish X. It was found that adult (self) education methods are defined as the opening of religious traditions, religious identity and religious experience, which should help a person to become a subject in God’s regard. Human’s free response to God's call is his faith in Jesus Christ. The spirit of generosity and personal greatness depends on solidity of union with the Son of God. The ideal of a... [to full text]

The thesis analyses phenomenon of catholic upbringing in the foster family. The foster family is spouses who, successfully growing or having grown their children, accept to foster from 6 to 12 children who have lost parents’ care. The main feature of foster family as foster care institution is created family environment which is necessary for the child’s cohesive and versatile development. The cohesive development of foster children is disturbed by loss that is caused by unwanted pregnancy, deprivation, violence, finally by lost of parents (together family and home). The consequences of that lost appear as destroyed relations with surroundings, oneself and life. The coping with consequences of loss requires strong measures, which are given by Catholic upbringing, which in its essence is orientated to reconstruction and perfection of relations. So, there are discussed the peculiarities of the foster family as a structure that is close to the family environment, presented the characteristics of social pedagogical work with non-parental children of this structure, reviewed theoretical foundations of children’s upbringing in the foster family, identified problems of Catholic upbringing in the foster family, emphasized the role of the foster family as a poly-functional social community, upbringing children in a Catholic way in the theses. / Disertacijoje nagrinėjamas katalikiško auklėjimo šeimynose reiškinys. Lietuvoje sukurtos šeimynos – tai sutuoktiniai, į savo šeimą priėmę nuo 6 iki 12 tėvų globos netekusių vaikų. Skiriamasis šeimynos, kaip globos institucijos, bruožas – šeiminė aplinka, būtina visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Šeimynoje augančių vaikų harmoningas vystymasis būna sutrikdytas netekties: nepageidaujamo nėštumo; deprivacijos, smurto, asocialios aplinkos gimus; galiausiai - tėvų (šeimos, namų) praradimo tėvams atėmus tėvystės teises ar, rečiau, mirties, ligos, emigracijos atvejais. Netekties pasekmės - pažeisti santykiai su aplinka (jaučiamas nesaugumas, nepasitikėjimas kitais, negebėjimas prisirišti ir palaikyti nuoširdžius santykius su kitu asmeniu, negebėjimas pritapti), savimi (pasireiškia žema saviverte, nepasitikėjimu savimi, bejėgiškumo, nevykėlio jausmais, negebėjimu suprasti savo emocijų, autoagresija), gyvenimu (pesimizmas, suicidinės mintys). Šių pasekmių įveikai reikalingos stiprios priemonės, kurias, teikia katalikiškas auklėjimas, savo esme orientuotas į santykių atkūrimą. Taigi, disertacijoje aptariami šeimynos kaip šeimos aplinkoje tėvų globos netekusius vaikus globojančios bendrijos struktūros ypatumai, pateikiama šios struktūros socialinio pedagoginio darbo su bešeimiais vaikais charakteristika, apžvelgiami vaikų auklėjimo šeimynoje teoriniai pagrindai, nustatomas katalikiško auklėjimo šeimynoje problemiškumas, pabrėžiamas šeimynos kaip įvairialypės ir polifunkcinės... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuo darbu siekiama teoriškai ir empiriškai pagrįsti bendruomeniškumo ugdymo reikalingumą vaikų ir paauglių sakramentinėje katechezėje. Lyginant vykdomą suaugusiųjų evangelizaciją ir įkrikščioninimą (katechumenatą) su vaikų ir paauglių rengimu sakramentams išryškėja vykdomo vaikų ir paauglių įkrikščioninimo esminė bendruomeniškumo ugdymo stoka. Tyrinėjant problemą teoriškai parodomas bendruomeniškumo reikalingumas ir įtaka sakramentų suvokimui, o atliktasis tyrimas parodo vaikų ir paauglių bendruomeniškumo suvokimą ir patikrina hipotezę: vaikų ir paauglių katechezė galėtų būti gilesnė įvedant jos metu bendruomeniškumo sampratos ir patirties aspektą. Iš teorinio ir empirinio problemos tyrimo kyla rekomendacijos katechetams – šeimoms ir parapijų katechetams. Svarbiausi darbo rezultatai atskleidžia ir teoriškai pagrindžia bendruomeniškumo ugdymo poreikį sakramentinėje katechezėje bei parodo, kad pagrindiniai katechetai yra tėvai. Gautieji rezultatai praturtina žinias apie apklaustųjų bendruomeniškumo supratimą ir parodo, kad jaunimas turi savyje bendruomeniškumo potencialą ir tinkamai įkrikščioninant bei tęsiant veiklą parapijos bendruomenėje puikiai atsiskleistų kaip geri krikščionys. Pagrindinė darbo išvada: jaunimas nori bendruomeniškumo, todėl reikia per sakramentinę katechezę ugdyti bendruomeniškumo supratimą, ypač dėl to, kad pats Dievas dovanoja Išganymą per bendruomenę. / This work attempts to substantiate theoretically and empirically the necessity to train comunial aspect of initiation sacraments in the sacramental catechesis of children and teenagers. When the evangelization and Christianization (catechumenate) of adults are compared with the preparation of children and teenagers for sacraments, there is the evident fact that children and teenagers lack the deeper presentation of the of communal sacramental aspect. When the problem is analyzed theoretically, the necessity to deepen the communial aspect of the sacraments is evident. The research shows that the understanding of the communial aspect of sacraments by children and teenagers approves the hypothesis: the catechesis of children and teenagers may be deeper if the aspect of the communial concept and experience would be introduced. The theoretical and empirical research results in the recommendations to catechists – catechists, families and parishes. The most important part of this work is to reveal and substantiate theoretically the need of the education on community in sacramental catechesis and to show that the principal catechists are the parents. The results of this research will enrich the information about the understanding of ecclesial community. The respondents show that the young people contains a potential to belong to a community of faith, and if their Christianization and communial activities are fostered properly in the parochial community, the young people would... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas katalikiško auklėjimo šeimynose reiškinys. Lietuvoje sukurtos šeimynos – tai sutuoktiniai, į savo šeimą priėmę nuo 6 iki 12 tėvų globos netekusių vaikų. Skiriamasis šeimynos, kaip globos institucijos, bruožas – šeiminė aplinka, būtina visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Šeimynoje augančių vaikų harmoningas vystymasis būna sutrikdytas netekties: nepageidaujamo nėštumo; deprivacijos, smurto, asocialios aplinkos gimus; galiausiai - tėvų (šeimos, namų) praradimo tėvams atėmus tėvystės teises ar, rečiau, mirties, ligos, emigracijos atvejais. Netekties pasekmės - pažeisti santykiai su aplinka (jaučiamas nesaugumas, nepasitikėjimas kitais, negebėjimas prisirišti ir palaikyti nuoširdžius santykius su kitu asmeniu, negebėjimas pritapti), savimi (pasireiškia žema saviverte, nepasitikėjimu savimi, bejėgiškumo, nevykėlio jausmais, negebėjimu suprasti savo emocijų, autoagresija), gyvenimu (pesimizmas, suicidinės mintys). Šių pasekmių įveikai reikalingos stiprios priemonės, kurias, teikia katalikiškas auklėjimas, savo esme orientuotas į santykių atkūrimą. Taigi, disertacijoje aptariami šeimynos kaip šeimos aplinkoje tėvų globos netekusius vaikus globojančios bendrijos struktūros ypatumai, pateikiama šios struktūros socialinio pedagoginio darbo su bešeimiais vaikais charakteristika, apžvelgiami vaikų auklėjimo šeimynoje teoriniai pagrindai, nustatomas katalikiško auklėjimo šeimynoje problemiškumas, pabrėžiamas šeimynos kaip įvairialypės ir polifunkcinės... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses phenomenon of catholic upbringing in the foster family. The foster family is spouses who, successfully growing or having grown their children, accept to foster from 6 to 12 children who have lost parents’ care. The main feature of foster family as foster care institution is created family environment which is necessary for the child’s cohesive and versatile development. The cohesive development of foster children is disturbed by loss that is caused by unwanted pregnancy, deprivation, violence, finally by lost of parents (together family and home). The consequences of that lost appear as destroyed relations with surroundings, oneself and life. The coping with consequences of loss requires strong measures, which are given by Catholic upbringing, which in its essence is orientated to reconstruction and perfection of relations. So, there are discussed the peculiarities of the foster family as a structure that is close to the family environment, presented the characteristics of social pedagogical work with non-parental children of this structure, reviewed theoretical foundations of children’s upbringing in the foster family, identified problems of Catholic upbringing in the foster family, emphasized the role of the foster family as a poly-functional social community, upbringing children in a Catholic way in the theses.

Šiame magistro darbe: Pirmojoje dalyje atskleidžiamas krikščionybės požiūris į mirtį pagal Senąjį bei Naująjį Testamentus bei pagal naujausius Bažnyčios dokumentus. Aptariama kaip šis požiūris turėtų atsispindėti laidotuvių kontekste. Antrojoje darbo dalyje analizuojamas tradicinės bažnytinės laidotuvių apeiginės praktikos pagal Katalikų Bažnyčios dokumentus, apžvelgiami liaudies pamaldumo papročiai Lietuvoje nuo senųjų laikų iki mūsų dienų. Šioje dalyje taip pat tiriamos ir apibendrinamos laidotuvių tradicijos Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijose. Trečiojoje dalyje gvildenami krikščioniškosios mirties sampratos ir laidotuvių papročių panaudojimo ugdymo procese klausimai. Šioje darbo dalyje analizuojamos Bendrosios Katalikų tikybos programos mokyklai ir parapinės katechezės programos, pateikiamos kai kurios įžvalgos bei rekomendacijos, kaip kančios, mirties, laidotuvių, Vėlinių, amžinybės klausimus teikti katechezėje arba per tikybos pamokas. / The paper studies catholic funeral traditions in Lithuania in the light of the Scripture and of the teaching of the Church. The aim of the research is to show both the positive and the negative tendencies of popular piety in this respect and to define their educational meaning. The first part of the paper is devoted to a thotough analysis of Christian attitude towards death and dying. It provides references to the Old and New Testamentes, as well as to the newest Church documents. The second part provides the historical description of funeral traditions in Lithuania. It discusses their origin and their changes through the centuries. This part also includes a research on present funeral traditions as seen from the answers of twenty respondents from two parishes of Vilnius. The third part of the paper investigates into the school syllabi and parish catechesis programs. The task of this investigation is to see if the Christian attitude towards death and burial is property taught to children and adolescents. This part ends with several cathecetical recommendations. The paper concludes that funeral traditios in Lithuania especially in towns, are gradually losing their spirituality. Therefore, children and young people should be tought more opently about death and eternal life. Parish communities should pay more attention to preserving what is holy and sincere what can stimulate Christian hope, faith relationships and prayer. I have determined the correlations and disparities of... [to full text]