Modernios pienininkystės fermos sėkmė priklauso nuo to, ar joje gaminamas pienas yra aukštos kokybės. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene, yra gera melžimo organizacija, melžimo įrangos taisyklingas veikimas, klinikinių mastitų gydymas antibiotikais ir kt. Mokslininkai įrodė, kad melžti karves kas dvylika valandų yra optimaliausia, kai jos melžiamos du kartus per parą. SLS piene daug priklauso nuo taisyklingos melžimo darbotvarkės, kuri apima skirtingas melžimo operacijas (tešmens ir spenių paruošimas melžimui, spenių dirginimas, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas, melžiklių užmovimas ant spenių, melžiklių numovimas pamelžus ir efektyvi spenių antiseptika po melžimo) ir nuo šių operacijų trukmės. Teisingai atliekamos melžimo procedūros yra svarbios mastito prevencijai ir užtikrina visišką pieno išmelžimą iš tešmens. Tyrėjai įrodė, kad daugiau kaip 50 % melžimo proceso laiko užtrunka pats melžimas. Dabartiniu metu melžimo operacijos vis labiau mechanizuojamos. Netaisyklingas melžimas gali pailginti pieno atleidimo laiką, didėja rizika susirgti tešmens uždegimais. Pablogėja pieno kokybė, todėl gaunami ekonominiai nuostoliai. Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene ¬ svarbus mastito požymis. Perdirbamajai pramonei karvių mastitas buvo ir liks vienu iš svarbiausių trukdžių gaminant aukštos kokybės pieno produktus. Klinikine forma serga 2 – 5 % laktuojančių ir užtrūkintų karvių, o slaptuoju uždegimu – iki 50 % karvių. Viena dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Data were collected from two dairy farms. On the farm A cows were milked using full automatised milking equipment „Milkmaster“. On the farm B cows were milked with „Interpuls“ milking equipment. The DeLaval milking system was supplied with automatic cluster remover. On dairy farms A and B cows were milked twice daily. The goal of our studies was to analyse consumption of main milking operations (cow udder preparation before milking, milking and over-milking) and their influence on milk somatic cell count. Were selected 20 cows in each farm. The duration of main milking procedures were recorded. Data on milk, fat and protein yields and somatic cell count were collected.The mean duration of pre-milking udder preparation was 42 s (farm A) and 46,03 s (farm B). Some cows were prepared only for 25,50 Afarm A) s, whereas the udder preparation comprised merely inadequate cleaning of teats. The maximum duration of over-milking was 41,10 (farm B).

Darbo tikslas – išanalizuoti skirtingų veislių karvių produktyvumo rodiklius ir somatinių ląstelių skaičiaus kaitą laktacijos eigoje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir palyginti pieno sudėties rodiklius tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais. 2. Išanalizuoti ir palyginti pieno kiekio kitimus skirtingais laikotarpiais. 3. Išanalizuoti ir įvertinti somatinių ląstelių skaičiaus kaitą. Tirtas X ūkyje Kėdainių rajone auginamų karvių produktyvumas ir SLS karvių piene. Tyrime naudotos 4 veislių antros-ketvirtos laktacijos karvės (po 15): Lietuvos juodmargės, holšteinai, Danijos juodmargės ir Lietuvos juodmargių x holšteinų mišrūnės. Išvados: Laikymo laikotarpis turėjo įtakos Lietuvos juodmargių ir holšteinų veislės karvių pieno primilžiams – tvartiniu laikotarpiu šių veislių karvės davė statistiškai didesnį vidutinį pieno kiekį per parą.Tvartiniu laikotarpiu Lietuvos juodmargių x holšteinų mišrūnių, Danijos juodmargių ir Lietuvos juodmargių veislių karvių pieno riebumas atitinkamai 0,41 proc., 0,42 proc. ir 0,49 proc. buvo didesni (p < 0,05) už holšteinų veislės karvių pieno riebumą. Vidutiniam baltymų ir laktozės kiekiui piene laikymo laikotarpis įtakos neturėjo – visų veislių karvių piene šių rodiklių reikšmės svyravo nežymiai: vidutinis baltymų kiekis – nuo 3,43 iki 3,73 proc., laktozės – nuo 4,27 iki 4,50 proc. Ganiava statistiškai reikšmingai padidino urėjos kiekį holšteinų (7,13 mg/100 ml), Lietuvos juodmargių (8,7 mg/100 ml), Lietuvos juodmargių x holšteinų mišrūnių (9,39... [toliau žr. visą tekstą] / Work objective – to analyse the rates of cows‘ productivity and milk quality according to the seasonality. Tasks: 1. To analyse season‘s influence on milk quantity provided by the different breeds of cows. 2. To analyse season‘s influence on milk composition and quality provided by the different breeds of cows. The research was performed on the cows‘ milk productivity and composition at the X farm in the district of Kedainiai. There were used cows of 4 breeds (15 cows) during theresearch: Lithuanian black and white cattle, holstein, Danish black and white cattle and crossbred Lithuanian black and white cattle and holsteins. The cows were of the third lactation. Conclusions: Seasonality had an influence on the milk yield of the Lithuanian black and white cattle and holsteins – during the indoor period the cows of these breeds gave statistically greater average milk quantity per twenty-four hours, respectively – 2,47 and 7,29 litres. During the indoor period cow milk fat of the breeds of crossbred Lithuanian black and white cattle and holsteins (0.41 % per unit), Danish black and white cattle (0.42 % per unit) and Lithuanian black and white cattle (0.49 % per unit) was statistically greater (p < 0,05). Seasonality did not have an influence on the average quantity of protein and lactose – the average values of these parameters in all breeds‘ cow milk ranged slightly: an average protein quantity – from 3.43 to 3.73 %, an average lactose quantity – from 4.27 to 4.50%. Pasturage... [to full text]

Šio darbo tikslas - palyginti skirtingų veislių karvių melžimo savybes. Darbo uždaviniai. 1. Išanalizuoti Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvių melžimo savybes. 2. Nustatyti laktacijos įtaką karvių melžimo savybėms. 3. Nustatyti melžimo laiko įtaką tiriamų veislių karvių pieno kiekiui ir vidutiniam pieno atidavimo greičiui. 4. Įvertinti ūkio įtaką melžimo savybėms. 5. Atlikti somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) ir melžimo savybių koreliacinę analizę. Išvados: 1) Išanalizavus tirtų Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvių pagrindinių melžimo savybių rezultatus nustatyta, kad: 1.1. Vidutinis pieno tekėjimo greitis Lietuvos žalųjų (0,02 kg/min) buvo didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių (p<0,05). 1.2. Didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo Lietuvos juodmargių buvo 0,05 kg/min didesnė nei Lietuvos žalųjų (p>0,05). 1.3. Melžimo laikas 0,11 min. buvo ilgesnis Lietuvos žalųjų veislės karvių. 2) Atlikus skirtingų laktacijų karvių produktyvumo ir melžimo savybių analizę, nustatyta, kad I laktacijos karvių bendras pieno kiekis (kg) ir vidutinis pieno atidavimo greitis (kg/min). buvo didžiausias Lietuvos žalųjų karvių, tačiau I laktacijos karvių melžimo trukmė buvo ilgesnė nei Lietuvos juodmargių veislės karvių. 3) Nustatyta, kad Lietuvos juodmargių, kurios melžėsi ilgiau nei 6 minutes buvo 4,73% daugiau nei Lietuvos žalųjų veislių karvių (p<0,05) Iš pateiktų duomenų matome, kad Lietuvos žalųjų buvo beveik 5% daugiau nei Lietuvos juodmargių, kurios... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis was to assess milking properties of cows of different breeds. Objectives of the paper: 1. Analyze the Lithuanian Black and White and Lithuanian Red cows milking qualities. 2. Determine lactation influence milking performance. 3. Determine the time of milking cows tested influence on milk yield and milk the average speed of the output. 4. To evaluate the farm impact of the milking properties. 5. Perform somatic cell count and milking performance correlation analysis. The scientific research was carried out between 2012-2014 at the Department of Animal Breeding of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences and 2 dairy farms. Descriptive statistics: the average of investigated traits (M), standard errors were calculated using the EXEL and “R” (The R Project for Statistical Computing, 2012) statistical packages Milking properties were analyzed with the help of the device Lactocorder. In total 81 cows of Lithuanian black and white and Lithuanian red cattle breeds from two farms were analyzed. Lithuanian black and white cows constituted 71.6 percent, while Lithuanian red cows constituted 28.4 percent. According to lactation all analyzed cows were divided into the following three groups: lactation I, lactation II, lactation III and later. The first lactation cows constituted 6.1 % , the second lactation cows constituted 19.75 % and the group of cows of the third and later lactation was the largest and constituted 74.07 % . The... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti veislės įtaką karvių pieno produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei. Darbo uždaviniai: Įvertinti veislės įtaką visos kontroliuojamos Lietuvos pieninių galvijų populiacijos karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei pagal somatines ląsteles; įvertinti veislės įtaką tiriamosios juodmargių karvių bandos produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei pagal somatines ląsteles. Pienininkystė yra viena iš prioritetinių žemės ūkio vystymo krypčių. Pieningumas, pieno sudėtis bei kokybė priklauso nuo genetinių ir negenetinių faktorių. Didžiausią įtaką pieno rodikliams turi pašarai ir šėrimas - 50 - 60 proc., genetiniai faktoriai lemia - 25-27 proc., o likusi dalis priklauso nuo galvijų laikymo ir priežiūros technologijų. Lietuvoje yra 16 karvių veislių. Daugiausia auginama Lietuvos žalųjų ir juodmargių veislių karvių. Lietuvos juodmargių karvių pieningumas yra didesnis už žalųjų ir žalmargių, o riebalų ir baltymų kiekis yra aukštesnis žalųjų ir žalmargių veislių karvių grupėje. Produktyvumo kontrolės ir apskaitos duomenimis pati produktyviausia iš juodmargių yra Švedijos juodmargių galvijų veislė, o iš žalųjų - Estijos žalosios. Baltymų ir riebalų didžiausi kiekiai stebimi Anglerų veislės karvių piene. Aukščiausias pieno baltymingumas nustatytas Olandijos juodmargių karvių, o daugiausiai riebalų randama Danijos juodmargių veislės piene. Geriausia pieno sudėtis pagal baltymus ir riebalus yra Džersio veislės karvių. Somatinės ląstelės, procesų vykstančių pieno... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the work: Estimate the influence of the breed on cow's milk productivity, milk constitution and quality. The task of the work: Estimate the influence of breed all controlled for Lithuanian dairy cattle population cows’ productivity, milk constitution and quality according somatic cells; estimate the influence of breed research black and white cows cattle productivity, milk constitution and it quality according somatic cells. Dairying is one of priorities in the development of agriculture. Milking capacity, the constitution of milk, also its quality depend on genetic and non-genetic factors. The biggest influence over milk indicators is made with fodder and feeding ( it makes 50-60 per cent), genetic factors ( it makes 25-27 per cent), the remaining part depends on cattle keeping and supervision technologies. There are 16 cow breeds in Lithuania. Mostly red and black and white breed cows are raised in Lithuania. Lithuanian black and white cows milking capacity is bigger than of red and red and white ones, however the quantity of fat and protein is higher in red and red and white group of cows. From the control of productivity and accounting research the most productive from black and white cows is Swedish black and white cattle breed, while from red ones is Estonian red breed cows. The biggest quantity of protein and fat is noticed in the milk of Angler breed cows. The highest level of protein is found in Dutch black and white cows’ milk, white the... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti karvių pieno elektrinio laidumo fenotipinio ir genetinio kinta¬mumo rodiklius bei veiksnius Lietuvos pieninių galvijų populiacijoje ir ryšius su selekcionuojamais požymiais. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti karvių pieno elektrinio laidumo fenotipinius pokyčius Lie¬tuvos pieninių galvijų populiacijoje ir įvertinti negenetinių veiksnių įtaką. 2. Įvertinti pieno elektrinio laidumo ir karvių produktyvumo, pieno su¬dėties, somatinių ląstelių skaičiaus, melžimo parametrų, repro¬dukcinių ir kitų savybių fenotipinę priklausomybę. 3. Ištirti genetinių veiksnių įtaką karvių pieno elektrinio laidumo po¬kyčiams. 4. Nustatyti pieno elektrinio laidumo genetinio kintamumo parametrus ir genetinę koreliaciją su karvių pieno produktyvumu, sudėtimi ir kokybe, taip pat ištirti pieno elektrinio laidumo panaudojimo tikslingumą Lietuvos pieninių galvijų selekcijoje. Pirmą kartą šalyje ištirtas Lietuvoje veisiamų pieninių galvijų popu¬liacijos karvių pieno elektrinio laidumo fenotipinis bei genetinis kinta¬mumas ir ryšys su pieno produktyvumu, sudėtimi ir karvių sveikatingumu. Nustatytas aukštas karvių pieno elektrinio laidumo paveldimumo koeficientas ir genetinė koreliacija su somatinių ląstelių skaičiumi rodo, kad Lietuvos pieninių galvijų veislininkystės apskaitos informacinėje sistemoje ir selekcijos programose tikslinga naudoti automatizuotų melžimo sistemų pieno elektrinio laidumo duomenis, siekiant pagerinti karvių produktyvumą ir sveikatingumą. / Aim of the research: To examine indicators and factors of phenotypic and genetic variability of electrical conductivity of cows’ milk in Lithuanian dairy cattle popula¬tion and its relationship with selective traits. Main objectives of the research: 1. To examine the phenotypic variability of electrical conductivity of cows’ milk and to assess the influence of non-genetic factors in Lithuanian dairy cattle population. 2. To assess the phenotypic relationship between electrical conductivity of milk and productivity, milk composition, somatic cell count, milking parameters, reproduction and other factors. 3. To examine the influence of genetic factors on variability of elec¬trical conductivity of milk. 4. To determine the parameters of genetic variability of electrical con¬ductivity of milk and its genetic correlation with productivity, milk composition and quality, also to examine the expedience of using electrical conductivity of milk in Lithuanian dairy cattle breeding programs. Phenotypic and genetic variability of electrical conductivity of cows’ milk and its relationship with productivity, milk composition and health of cows in Lithuanian dairy cattle population was examined for the first time nationwide. A high heritability coefficient of electrical conductivity of cows’ milk and its genetic correlation with somatic cell count, as determined in the research, indicate that it is appropriate to use automated milking system data on the electrical conductivity of milk in... [to full text]

Darbo tikslas buvo išanalizuoti skirtingai laikomų ir melžiamų karvių pieno sudėties ir kokybės rodiklius. Darbo uždaviniai buvo išanalizuoti tiriamų melžiamų karvių pieno sudėtį ir kokybę, įvertinti ir palyginti skirtingai laikomų ir melžiamų karvių pieno sudėtį, įvertinti ir palyginti skirtingai laikomų ir melžiamų karvių somatinių ląstelių skaičių piene. Tyrimui buvo pasirinktas ūkis, kuriame karvės laikomos dviejose fermose ir gyvuliai buvo laikomi bei melžiami skirtingais būdais. Kontrolinio melžimo metu buvo paimtas pienas tyrimams atlikti. Buvo nustatyti pieno riebalų, baltymų kiekiai, somatinių ląstelių skaičius tiriamajame piene. Duomenys analizuoti skaičiuokle „Excel“. Skaičiuojami statistiniai rodikliai: narių skaičius, aritmetinis vidurkis, aritmetinio vidurkio paklaida, duomenų statistinis patikimumas. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05. Nustatyta, jog didesnis pieno baltymingumas proc., riebumas proc., bei somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml buvo karvių piene, kurios laikomos pririštos. Tai reiškia, kad šios fermos karvių pieno sudėties rodikliai aukštesni, bet dvigubai didesnis somatinių ląstelių skaičius (kokybės rodiklis) parodo, kad pienas gaunamas ne toks kokybiškas ir ferma turi problemų su karvių sveikatingumu. 8,3 proc. visų palaido laikymo karvių piene, bei 20,2 proc. visų pririšto laikymo būdo karvių piene, somatinių ląstelių skaičius viršijo 500 tūkst./ml. Rugpjūčio mėn. laikant karves palaidu būdu pieno riebumas proc. nustatytas mažiausias... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this thesis is to analize milk quality and composition in differently held dairy cows. To achieve this goal, first we analyzed the quality and composition in investigated cows; secondly, we eveluated and compared milk composition in differently held cows; finally, we eveluated and compared the number of somatic cells in differently held dairy cows. For analysis we chose a farm, which was divided into two. In both parts of the farm cows were held and milked differently. During the control milking we collected milk for analysis. We determined the amount of fat, protein and somatic cells in the analyzed milk. The data was analyzed using Excel with which we calculated the number of members, arithmetic average, standart deviation, and reliability. The results were reliable, if p < 0,05. We determined that the greater amount of protein (%), fat (%), the number of somatic cells thousands/ml was in dairy cows that are held tethered. This shows that, in this farm, milk composition is greater, but also the number of somatic cells is twice as big, which means that the milk quality is not good, and that there are health problems in this farm. 8,3 percent all loose cow's milk, and 20,2 percent pegged all manner of storage of cow milk somatic cell count exceeded 500 thousand./ml. In August keeping cows loose manner percent milk fat the lowest of the entire study period. In June and August keeping tethered cows milk protein content by percent was lower than in other... [to full text]

Tiriamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos ir mokslų universitete ir Lietuvos pieninių galvijų fermose 2011 – 2014 metais. Darbą sudaro 49 puslapių, 12 lentelių, 8 paveikslai. Baigiamojo darbo tikslas: įvertinti somatinių ląstelių skaičių karvių piene, išnalizuoti jų kitimo priežastis, nustatyti jų ryšį su produktyvumu. Baigiamojo darbo uždaviniai: Įvertinti somatinių ląstelių skaičių karvių piene, karvių pieno kiekio ir sudėties (riebumo, baltymingumo, laktozės) rodiklius, negenetinių veiksnių įtaką karvių produktyvumui ir SLS piene, genetinių veiksnių įtaką karvių produktyvumui ir SLS piene. Ištirtos 9 veislių karvės, trijuose skirtinguose ūkiuose. Iš viso buvo ištirtos 726 karvės Tyrimo metu buvo nagrinėta genetinių ir negenetinių veiksnių įtaka karvių pieno somatinių ląstelių skaičiui (tūkst./cm3), pieningumui (kg), riebumui (proc.), baltymingumui (proc.) bei laktozės kiekiui (proc.). Įvertinus tirtų karvių SLS piene nustatyta, kad vidutinis SLS kiekis piene buvo 220,65±10,477 tūkst./cm3. 43,09 proc. karvių piene SLS buvo mažesnis nei 100 tūkst./cm3, 68,92 proc. – svyravo nuo 100 iki 200 tūkst./cm3, 31,08 proc. - viršijo 200 tūkst./cm3, rodo, kad trečdalis tirtų karvių sirgo tešmens uždegimu. Įvertinus tirtų karvių pieno kiekio ir sudėties rodiklius nustatyta, kad vidutinis tirtų karvių pieningumas 19,78±0,192 kg, pieno riebumas buvo 4,61±0,022 proc., baltymingumas – 3,62±0,011 proc., laktozės kiekis piene - 4,50±0,005 proc. Didėjant karvių produktyvumui SLS piene... [toliau žr. visą tekstą] / Place of research: Lithuanian University of Health Sciences and Lithuanian farms of dairy cattle. The research work was accomplished in 2011 – 2014 years of studies. Volume of the research work – 49, 12 tables, 8 pictures. Goal of work: to evaluate somatic cells count in cows’ milk, to analyse their causes of changes and to determine their relationship with productivity. Goal of thesis: to evaluate the somatic cells count in cows’ milk, to determine milk yield and composition (fat, protein, lactose). The analysis is based on 726 dairy cows from different breeds (9 breeds) in three farms. During the study some data have been analysed influence of the genetic and non–genetic factors such as somatic cell count (SCC) in milk (thousand./cm3), milk yield (kg), milk fat (%) and protein (%) milk lactose content (%) and cow origin data. The estimation of somatic cells count in cows’ milk shows that average of SCC was 220.65±10.477 thousand/cm3. The 43.09 percent of cows’ SCC in milk was less than 100 thousand/cm3, 68.92 percent – ranged from 100 to 200 thousand/cm3 and 31.08 percent had more than 200 thousand/cm3. The evaluation of cows’ milk yield and composition traits showed that the average of cows’ milk yield was 19.78 ±0.192 kg, milk fat – 4.61 ±0.022 percent, the amount of protein – 3.62 ±0.011 percent, lactose content of milk – 4.50 ±0.005 percent. Increase of cows’ milk production, increased and SCC in milk. The statistical analysis of the data showed that non–genetic factors... [to full text]