Darbo tikslas: Įvertinti stacionarinio gydymo (hospitalizacijos) atvejų struktūrą, priežastis ir pagrįstumą pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėje. Uždaviniai: 1. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenės narių stacionarinio gydymo atvejų struktūrą. 2. Įvertinti stacionarinio gydymo pagrįstumą pagal pagrindinius hospitalizacijos atvejų struktūros elementus. 3. Įvertinti gulėjimo stacionare trukmę ir jos pagrįstumą. Tyrimo metodika: Atlikta išrašų iš ligos istorijų, išduotų įvairaus lygio ligoninių 2007 m., ekspertinė analizė. Ekspertų grupę sudarė 3 asmenys - dvi šeimos gydytojos ir gydytoja - kontrolės ir ekspertizės vyriausioji specialistė. Nagrinėjant išrašų iš ligos istorijų duomenis buvo analizuojami hospitalizacijų atvejai pagal sociodemografinius rodiklius, stacionarinio gydymo įstaigą, skyrių, gulėjimo trukmę, galutinę diagnozę, guldymo priežastį. Nustatant stacionarinio gydymo pagrįstumą, buvo atsižvelgiama į ligos sudėtingumą, taikomą gydymą, atliktus tyrimus, į patvirtintas medicinines normas. Analizė atlikta naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 13.0. Rezultatai: Ekspertų nuomone, 56,3% stacionarinio gydymo atvejų buvo nepagrįsti ir 43,7% pagrįsti. Pagrįsto stacionarizavimo atvejai sudarė nuo 36,2% rajono ligoninėje iki 93,2% universitetinėse ligoninėse (p=0,000). Stacionarinio gydymo atvejų pagrįstumas didėjant pacientų amžiui mažėjo nuo 63,6% 0-17 metų grupėje iki 39,2% vyresnių negu 65 metų grupėje. Daugiausia pagrįstų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim: To evaluate the inpatient treatment (hospitalization) cases structure and validity reasons and validity in the primary Health Care Center community. Objectives: 1. Identify the inpatient treatment (hospitalization) cases structure of primary Health Care Center community. 2. To evaluate the inpatient treatment validity according of the major structure elements of hospitalization cases. 3. To evaluate the length of stay in hospital and duration of its validity. Methods: Carried out on extracts from case histories, issued by all level hospitals in 2007, the expert analysis. The expert group consisted of three persons: two family doctors and a doctor of control and chief expertise specialist. The examination of extracts from medical records data were analyzed hospitalization cases according to sociodemographic characteristics, hospitalization clinic, department, length of stay, final diagnosis, reason for patient admission. In determining the validity of inpatient treatment was based on the complexity of the disease, treatments, research carried out in approved medical standards. The analysis was performed using the statistical package for data SPSS 13.0. Results: According to the experts, 56.3% of inpatient treatment cases were unfounded and based on 43.7%. Based hospitalization cases accounted for 36.2% of the district hospital to 93.2% in university hospitals (P = 0.000). Validity of inpatient treatment cases increasing patient age decreased from 63.6% in 0-17... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. / The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment.

The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment. / Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu.

Tyrimo tikslas: nustatyti moterų, sergančių vėžiu, emocinės būsenos (emocinės įtampos ir pablogėjusios nuotaikos) ypatybes, kitimus gydantis stacionare bei jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu, ligos sunkumu, amžiumi ir išsilavinimu. Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Kauno onkologijos ligoninėje Onkoginekologiniame skyriuje 2008 liepos – rugpjūčio mėnesiais ir 2009 vasario – kovo mėnesiais. Dalyvauti tyrime pakviesta 141 moteris, 94 iš jų sutiko dalyvauti, 47 atsisakė. Tyrime lyginamoji grupė (N=44) yra moterys be vėžio diagnozės, kurioms diagnozuoti kiti ginekologiniai susirgimai. Gydymo pradžioje ir pabaigoje apklausta 41 moteris, t.y. 43.6 proc. tiriamųjų. Pagrindinė tiriamųjų praradimo priežastis buvo neplanuoti išrašymai iš ligoninės. Pirmiausia su tiriamosiomis atliekamas Struktūrinis klinikinis interviu, po to pacientės prašoma užpildyti Klausimyną depresijos pokyčiams vertinti bei Sveikatos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančios vėžiu moterys stacionarinio gydymo laikotarpiu yra blogesnės nuotaikos negu vėžiu nesergančios. Moterys, kurioms diagnozuotas III ir IV stadijos vėžys, nepatiria aukštesnės emocinės įtampos ir nėra blogesnės nuotaikos lyginant su moterimis, kurioms nustatytas I ir II stadijos vėžys. Sergančių vėžiu moterų emocinė įtampa ir nuotaika gydantis stacionare nekinta. Sergančioms vėžiu pacientėms, kurioms pirmo pokalbio metu nustatytas geresnis psichologinis – socialinis prisitaikymas... [toliau žr. visą tekstą] / Study aim: ascertain features and variation of women’s with cancer emotional condition (emotional tense and subdued mood) during stationary treatment and dependence on subjective health assessment, illness severity, age and education. The research was accomplished in Kaunas Medicine University Clinics subsidiary in Kaunas oncology hospital Department of Oncogynaecology during 2008 July – August and 2009 February – March. To participate in the research was invited 141 women, 94 of them accepted the invitation, 47 refused. The comparable group (N = 44) consisted of women without diagnosis of cancer but with other gynecological disorders. At the beginning and end of treatment 41 women (43,6% of participants) was interviewed. The main cause of loss of participants was unplanned discharges. Firstly structural clinical interview was held with participants. After it patients were asked to fill Questionnaire to evaluate change of depression and Health questionnaire. The results showed that women with cancer during stationary treatment are in more subdued mood than women without cancer. Women who had diagnosis of advanced cancer stages (III and IV) were not in more subdued mood and higher emotional tense to compare to women who had diagnosis of primary cancer stages (I and II). Women’s with cancer emotional tense and mood does not change during stationary treatment. Women’s with cancer, whom during the first interview better social – psychological adaptability was assessed... [to full text]