Aim of the study was to evaluate the influence of clinical characteristics to the prognosis of disease and effectiveness of postoperative radiotherapy and adjuvant chemotherapy using lomustine, cisplatinum and vincristin in the treatment of children with medulloblastoma. This study was performed 2000 – 2005 in the Kaunas University of Medicine Hospital, department of children diseases. The data of patients, treated with medulloblastoma in 1994 - 2003, were used in this study. During ten-years period in Lithuania the medulloblastoma was diagnosed for 32 children. Twenty-seven of them were included in this study. The diagnostic tests made for the patients of the study: preoperative computer tomography or/and magnetic resonance imaging of brain; postoperative control computer tomography of brain; magnetic resonance imaging of spinal cord; bone scintigraphy with radioactive technetium; chest X-ray and ultrasound examination of the abdominal organs The spread of the disease and size of the residual postoperative tumor separates patients of this study into two: standard and high risk groups. Patients depending to the standard risk group were treated with radiotherapy alone. Patients included in the high risk group were treated by 2 different treatment methods: patients diagnosed with medulloblastoma between 1994 and 1998 were treated with craniospinal radiotherapy alone, other patients treated between 1999 and 2003 received radiotherapy with adjuvant chemotherapy with lomustine... [to full text]

Darbo tikslas. Atsitiktinės atrankos perspektyviniame klinkiniame tyrime nustatyti ir palyginti lokalaus priešinės liaukos vėžio įprastai frakcionuoto (CFRT) ir hipofrakcionuoto (HFRT) išorinio trimačio konforminio spindulinio gydymo sukeliamas ūmines spindulines reakcijas, gydymo efektyvumą, bei lėtines spindulines reakcijas. Tyrimo medžiaga ir metodai. CFRT taikyta 44 pacientams, švitinta prostata ir sėklinių pūslelių pagrindas 37 frakcijos po 2,0 Gy iki suminės 74 Gy dozės. HFRT taikyta 47 pacientams, toks pat taikinys švitintas 13 frakcijų po 3,0 Gy ir 4 frakcijos po 4,5 Gy iki suminės 57 Gy dozės. Pacientai stebėti mažiausiai 2 metus. Rezultatai. Ūminių 2 laipsnio šlapimo pūslės spindulinių reakcijų buvo statistiškai reikšmingai mažiau HFRT pacientų grupėje. Visų tiesiosios žarnos ūminių spindulinių reakcijų trukmė buvo mažesnė HFRT grupėje . Lėtinių šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos spindulinių reakcijų dažnumas pacientų grupėse nesiskyrė. Biocheminio atsako į gydymą dydis ir greitis pacientų grupėse per 2 metų stebėjimo laiką nesiskyrė. Išvados. Taikytas hipofrakcionuotas išorinis lokalaus prostatos vėžio spindulinis gydymas yra saugus, tačiau atokiam šio gydymo metodo efektyvumui nustatyti reikalingas ilgesnis pacientų stebėjimo laikas. / The aim of the study. To investigate and compare toxicity and efficacy of conventionally fractionated (CFRT) vs. hypofractionated (HFRT) three dimensional conformal external beam radiotherapy for localized prostate carcinoma within prospective randomized study. Matherial and Methods. Forty-four patients in the CFRT treatment arm were irradiated with 74 Gy in 37 fractions (2 Gy per fraction), and 47 in the HFRT arm were treated with 57 Gy, given in 13 fractions of 3 Gy plus 4 fractions of 4.5 Gy. The clinical target volume includes the prostate and a base of seminal vesicles. A minimum follow-up was 2 years. Results. The only grade 2 genitourinary acute toxicity proportion was significantly lower in the HFRT arm. The median duration of overall gastrointestinal acute toxicity was significantly shorter with HFRT. There were no statistically significant differences in the late toxicity rates, biochemical tumor response rates and time to the response between study arms during 2 year follow-up. Conclusions. The investigated hypofractionated 3DCRT for localized prostate carcinoma found to be safe, but extended follow-up is needed to justify the efficacy of our fractionation schedule in the long term.

Darbo tikslas: Įvertinti stacionarinio gydymo (hospitalizacijos) atvejų struktūrą, priežastis ir pagrįstumą pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėje. Uždaviniai: 1. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenės narių stacionarinio gydymo atvejų struktūrą. 2. Įvertinti stacionarinio gydymo pagrįstumą pagal pagrindinius hospitalizacijos atvejų struktūros elementus. 3. Įvertinti gulėjimo stacionare trukmę ir jos pagrįstumą. Tyrimo metodika: Atlikta išrašų iš ligos istorijų, išduotų įvairaus lygio ligoninių 2007 m., ekspertinė analizė. Ekspertų grupę sudarė 3 asmenys - dvi šeimos gydytojos ir gydytoja - kontrolės ir ekspertizės vyriausioji specialistė. Nagrinėjant išrašų iš ligos istorijų duomenis buvo analizuojami hospitalizacijų atvejai pagal sociodemografinius rodiklius, stacionarinio gydymo įstaigą, skyrių, gulėjimo trukmę, galutinę diagnozę, guldymo priežastį. Nustatant stacionarinio gydymo pagrįstumą, buvo atsižvelgiama į ligos sudėtingumą, taikomą gydymą, atliktus tyrimus, į patvirtintas medicinines normas. Analizė atlikta naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 13.0. Rezultatai: Ekspertų nuomone, 56,3% stacionarinio gydymo atvejų buvo nepagrįsti ir 43,7% pagrįsti. Pagrįsto stacionarizavimo atvejai sudarė nuo 36,2% rajono ligoninėje iki 93,2% universitetinėse ligoninėse (p=0,000). Stacionarinio gydymo atvejų pagrįstumas didėjant pacientų amžiui mažėjo nuo 63,6% 0-17 metų grupėje iki 39,2% vyresnių negu 65 metų grupėje. Daugiausia pagrįstų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim: To evaluate the inpatient treatment (hospitalization) cases structure and validity reasons and validity in the primary Health Care Center community. Objectives: 1. Identify the inpatient treatment (hospitalization) cases structure of primary Health Care Center community. 2. To evaluate the inpatient treatment validity according of the major structure elements of hospitalization cases. 3. To evaluate the length of stay in hospital and duration of its validity. Methods: Carried out on extracts from case histories, issued by all level hospitals in 2007, the expert analysis. The expert group consisted of three persons: two family doctors and a doctor of control and chief expertise specialist. The examination of extracts from medical records data were analyzed hospitalization cases according to sociodemographic characteristics, hospitalization clinic, department, length of stay, final diagnosis, reason for patient admission. In determining the validity of inpatient treatment was based on the complexity of the disease, treatments, research carried out in approved medical standards. The analysis was performed using the statistical package for data SPSS 13.0. Results: According to the experts, 56.3% of inpatient treatment cases were unfounded and based on 43.7%. Based hospitalization cases accounted for 36.2% of the district hospital to 93.2% in university hospitals (P = 0.000). Validity of inpatient treatment cases increasing patient age decreased from 63.6% in 0-17... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama depresija sergančių moterų gyvenimo kokybė ir jos kitimas trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, kaip veiksniai, galintys padėti įvertinti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų išteklius, svarbius sveikatai užtikrinti bei kuriant efektyvesnes sveikatos apsaugos ir gydymo strategijas. Empirinėje darbo dalyje pristatomas moterų gyvenimo kokybės kitimo trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, tyrimas, atliktas Kauno m. Šančių Psichikos sveikatos centre. Trejuose tyrimo etapuose dalyvavo 62 moterys. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad depresija sergančių moterų susirgimo pradžios amžius, gretutinių somatinių ligų buvimas, amžius, mokamo darbo turėjimas ir šių rodiklių sąveikos, susiję su gyvenimo kokybės vertinimu. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad per pirmuosius ambulatorinio depresijos gydymo metus moterims vyksta teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai, o per antrus- trečius gydymo metus moterų gyvenimo kokybė nesikeičia arba blogėja, tačiau po trejų gydymo metų yra geresnė nei gydymo pradžioje. Nustatyta, kad po vienerių metų gydymo pasiektas pasveikimas yra reikšmingiausias veiksnys, lemiantis didesnius teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius, kiti svarbūs veiksniai - mažesnis depresijos klinikinių rodiklių kiekis ir/arba išreikštumas bei socialiniai ir demografiniai veiksniai (jaunesnis amžius, gyvenimas su partneriu, žemesnis išsilavinimas). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą] / Depressive women’ quality of life and its changes during three years of the outpatient treatment is analyzed in this study. This study looks deeper into the factors which are helpful in assessment of recourses enhancing efficiency of mental health services and providing for better treatment and health protection strategies on behalf of the users of those services. The longitudinal panel survey of changes in women’ quality of life during three years of outpatient treatment of depression (in Kaunas city, Sanciu mental health center) is presented in the empirical part of the dissertation. 62 women participated in 3 screenings. The results of research show that more positive evaluation of the quality of life is related to the following factors: the older age of the beginning of the illness, absence of co morbid somatic illness, patient’s older age, having a paid job and interactions of these factors. Positive changes in quality of life occur during the first year of outpatient treatment of depression, while during the second-third year of treatment women’ quality of life remains stable or worsens, but after three years it becomes again better than in the initial screening. It is found that the recovery after one year of treatment is the most significant factor predicting more positive changes in the quality of life, while other important factors are: smaller number or less expressed clinical indicators of depression and social and demographic indicators (younger age, living with... [to full text]

Depressive women’ quality of life and its changes during three years of the outpatient treatment is analyzed in this study. This study looks deeper into the factors which are helpful in assessment of recourses enhancing efficiency of mental health services and providing for better treatment and health protection strategies on behalf of the users of those services. The longitudinal panel survey of changes in women’ quality of life during three years of outpatient treatment of depression (in Kaunas city, Sanciu mental health center) is presented in the empirical part of the dissertation. 62 women participated in 3 screenings. The results of research show that more positive evaluation of the quality of life is related to the following factors: the older age of the beginning of the illness, absence of co morbid somatic illness, patient’s older age, having a paid job and interactions of these factors. Positive changes in quality of life occur during the first year of outpatient treatment of depression, while during the second-third year of treatment women’ quality of life remains stable or worsens, but after three years it becomes again better than in the initial screening. It is found that the recovery after one year of treatment is the most significant factor predicting more positive changes in the quality of life, while other important factors are: smaller number or less expressed clinical indicators of depression and social and demographic indicators (younger age, living with... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama depresija sergančių moterų gyvenimo kokybė ir jos kitimas trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, kaip veiksniai, galintys padėti įvertinti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų išteklius, svarbius sveikatai užtikrinti bei kuriant efektyvesnes sveikatos apsaugos ir gydymo strategijas. Empirinėje darbo dalyje pristatomas moterų gyvenimo kokybės kitimo trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, tyrimas, atliktas Kauno m. Šančių Psichikos sveikatos centre. Trejuose tyrimo etapuose dalyvavo 62 moterys. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad depresija sergančių moterų susirgimo pradžios amžius, gretutinių somatinių ligų buvimas, amžius, mokamo darbo turėjimas ir šių rodiklių sąveikos, susiję su gyvenimo kokybės vertinimu. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad per pirmuosius ambulatorinio depresijos gydymo metus moterims vyksta teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai, o per antrus- trečius gydymo metus moterų gyvenimo kokybė nesikeičia arba blogėja, tačiau po trejų gydymo metų yra geresnė nei gydymo pradžioje. Nustatyta, kad po vienerių metų gydymo pasiektas pasveikimas yra reikšmingiausias veiksnys, lemiantis didesnius teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius, kiti svarbūs veiksniai - mažesnis depresijos klinikinių rodiklių kiekis ir/arba išreikštumas bei socialiniai ir demografiniai veiksniai (jaunesnis amžius, gyvenimas su partneriu, žemesnis išsilavinimas). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą]

Santrauka Magistro baigiamajame darbe „Ar Lietuvos valstybė pažeidžia žmogaus teises nesuteikdama asmenims nemokamo gydymo?“ nagrinėjama viena iš svarbiausių žmogaus teisių – teisė į sveikatos priežiūrą. Nemokamo gydymo tema mūsų šalyje yra kiek nauja, mažai nagrinėta, tačiau be galo aktuali, nes situacija Lietuvoje rodo, kad yra neatitikimų tarp to, kas įtvirtinta teisės aktuose ir praktikos gydymo įstaigose. Pirmoje darbo dalyje išsamiai apibrėžiama teisės į sveikatos priežiūrą samprata. Šiame skyriuje analizuojama sveikatos priežiūros samprata, „sveikatos“ sąvokos aiškinimas ir tikslai. Be to kalbama apie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Lietuvoje. Taip pat aprašomos pacientų teisės ir pareigos. Antroje darbo dalyje aptariama teisė į nemokamą gydymą tarptautiniu lygmeniu, kalbama apie skirtingas užsienio valstybių sistemas sveikatos priežiūros sektoriuje, požiūrį į žmogų ir jo teises. Taip pat analizuojama situacija Lietuvoje, ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti tarptautiniai teisės aktai. Trečioje darbo dalyje pateikiama privalomojo sveikatos draudimo samprata bei jo reikšmė. Akcentuojami privalomojo sveikatos draudimo privalumai ir trūkumai. Taip pat pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, padėję atskleisti nagrinėjamos temos problematiką. Darbe nagrinėjama keturių pažangių pasaulio šalių - Australijos, Kanados, Lenkijos ir Vokietijos sveikatos priežiūros sistemos modeliai, plėtojimosi istorija bei teisinis reglamentavimas. Išsamiai... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In the Master’s final thesis “Does Lithuania violate human rights by refusing to provide treatment for people free of charge?” are analyzed the obligation of the State, set by Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania and problems in the health system. The right to free of charge treatment belongs to the group of social human rights. The implementation of this group of human rights usually depends on the economic situation of the state and, in particular, right to free charge treatment depends on the health protection policy of the state. Health care systems are criticized around a world. By reason of expensive medical technologies and medicine as such, require huge sums of money, which is scare. Patient’s needs and expectations for health care, health and quality of life are growing. Patients become more aware and demanding on health care. In these conditions health care quality helps to save resources and better meets patient’s needs and expectations. Globalization and privatization processes determine expansion of health care services and patient’s market. The Constitution was adopted by referendum on the 25th of October 1992. Since these days continues a period of biggest changes: a new system of social, economical, political relations was settled. The right of to free of charge health protection is established in Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania, which determines that the state shall take care of people’s health and... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. / The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment.

The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment. / Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu.

ABBREVIATIONS ASS antegrade scrotal sclerotherapy Endo general anesthesia Loc local anesthesia LV laparoscopic varicocelectomy ns not significant RS retrograde sclerotherapy SD standard deviation SEVA spermatico-epigastric venous anastamosis Δ difference between value INTRODUCTION Varicocele is an enlargement of the veins of the spermatic cord, which may cause infertility of men and pain in the testicle. This disease is cured in various interventional and surgical ways of treatment. Open surgeries according to Palomo and Ivanisevic are considered to be a classical way of treatment of varicocele. However, during two recent decades open surgeries are performed less in relation to wound infections that make 5.8% (Zuckerman et al. 1994) and a rather big number (16%) of recurrence of a disease (Rothman et al. 1981, Cayan et al. 2000, Kass et al. 2001). More simple and minimally invasive ways of treatment of varicocele are being searched. Retrograde sclerotherapy of the veins of the spermatic cord (RS) or embolization is an easier procedure and patients spend less time in hospital. However, these interventions are not available to perform in 15-30% of all cases (Porst et al. 1984, Okuyama et al. 1988, Winkelbauer et al. 1994, Abdulmaaboud et al. 1998), and the frequency of recurrence makes 10-15% (Lenk et al. 1994, Punekar et al. 1996). After the introduction of microsurgical equipment, the veins of the spermatic cord are ligated using... [to full text]

Treatment of pancreatic cancer is an important medical problem. Most pancreatic cancer patients are diagnosed with advanced disease and their prognosis is poor. In Lithuania there were 440 new cases in year 2004. More than fifty percent of patients are diagnosed with stage IV disease [Kurtinaitis J et al., 2005]. Median survival of patients diagnosed with pancreatic cancer, depending on a stage of a disease, spread of the tumor, treatment method, functional status of a patient is from 6 to 20 months. Five-year survival is only 0–5 percent [Bramhall S et al., 1998; Oya N, 2004]. Today, pancreatic cancer is treated by combined methods: surgery combined with RT and/or chemotherapy. It is questionable if a patient diagnosed with pancreatic cancer in early stages must be treated by adjuvant treatment methods, or should patients diagnosed with unresectable cancer be treated with chemotherapy or ChRT; and what is more important for the patient: increased survival or better quality of life. Kaunas University of Medicine Clinic (KMUC) is a suitable hospital to treat patients diagnosed with pancreatic cancer. At the Clinic of Surgery pancreatic cancer patients are treated by radical and palliative surgery; and at the Clinic of Oncology patients with pancreatic cancer are treated applying contemporary methods of RT, chemotherapy and combined treatment methods. In this thesis treatment results of patients treated for resectable and unresectable pancreatic cancer from year 1987 to year... [to full text]