• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 23
  • 4
  • Tagged with
  • 27
  • 27
  • 25
  • 25
  • 19
  • 11
  • 11
  • 9
  • 8
  • 8
  • 7
  • 7
  • 7
  • 6
  • 4
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
11

Sunkiųjų metalų koncentracijų įvertinimas skirtingais būdais paruoštoje Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum L.) vaistinėje augalinėje žaliavoje / Determination of heavy metals concentrations in different ways prepared herbal raw material of St. John's Wort (Hypericum perforatum L.)

Foktas, Povilas 18 June 2014 (has links)
Tikslas: įvertinti sunkiųjų metalų koncentracijų pasiskirstymą paprastosios jonažolės mineralizate, vandeninėse ir etanolinėse ištraukose bei jų sąveiką su taninais. Uždaviniai: nustatyti ir palyginti cinko ir vario koncentracijas paprastosios jonažolės mineralizatuose bei vandeninėse ištraukose; nustatyti ir palyginti kadmio ir švino koncentraciją paprastosios jonažolės mineralizatuose, vandeninėje bei etanolinėje ištraukose; palyginti sunkiųjų metalų koncentracijų pasiskirstymą skirtingose Lietuvos Respublikos vietovėse, įvertinti paprastosios jonažolės mineralizate esančio sunkiojo metalo (švino) sąveiką su taninais. Buvo vykdoma drėgna mineralizacija Multiwave 3000 mineralizatoriumi (HNO3 + HCl + H2O2). SM koncentracijos mineralizatuose, vandeniniuose ir etanoliniuose tirpaluose buvo nustatytos Perkin Elmer Zeeman 3030 atominiu spektrofotometru. Cinko koncentracijos vidurkis mineralizatuose – 21,49 µg/g, o vandeninėse ištraukose- 15,92 µg/g (p<0,05). Vario koncentracijos vidurkis mineralizatuose - 11,22 µg/g, o vandeninėse ištraukose ji beveik 2 kartus mažesnė (p<0,05). Kadmio koncentracijos vidurkis mineralizatuose - 0,12 µg/g, vandeninėse ištraukoje jis daugiau nei 5 kartus mažesnis, o etanolinėse ištraukose - 0,003 µg/g, skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Švino koncentracijos vidurkis mineralizatuose yra 0,46 µg/g, vandeninėse ištraukose - beveik 7 kartus mažesnis, o etanolinėse ištraukose jis lygus 0,05 µg/g, skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: To assess concentrations of heavy metals in mineralizates, ethanolic and aqueous extract of St. John's wort and their interactions with tannins. Objectives: to determine and compare the concentrations of zinc and copper in mineralizates and aqueous extracts of St. John's Wort; to determine and compare the concentrations of cadmium and lead in mineralizates, aqueous and ethanolic extracts of St. John's Wort; to compare concentrations of heavy metals in herbal raw material, collected in different areas of the Republic of Lithuania; to evaluate heavy metal (lead), which is in the mineralizate of St. John's wort, interactions with tannins. The wet mineralization using Multiwave 3000 mineralizator (HNO3 + HCl + H2O2) was applied. Heavy metals concentrations i mineralizates, aqueous and ethanolic solutions were determined Perkin Elmer Zeeman 3030 atomic spectrophotometer. The average zinc concentration was 21.49 µg/g in the mineralizates, 15.92 µg/g in the aqueous extracts (p<0,05). The average copper concentration was 11.22 µg/g in the mineralizates and it was almost 2 times lower in the aqueous extracts (p<0,05). Average cadmium concentration was 0.12 µg/g in the mineralizates and more than 5 times lower in the aqueous extracts; 0.003 µg/g average concentration of cadmium was found in the aqueous extracts, these differences are statistically significant (p<0,05). Average lead concentration was 0.46 µg/g in the mineralizates and it was almost 7 times lower in... [to full text]
12

Arsenic stabilization in step-wise amended soil / Pakopinė arseno stabilizacija užterštame dirvožemyje

Vaičikauskaitė, Alfreda 01 June 2011 (has links)
This master thesis was performed in order to investigate arsenic stabilization in step-wise amended soil. Object of the work - soil which taken from the former wood impregnation industrial site in Forsmo, Sweden. It is contaminated with chromate-zinc-arsenate (CZA). Method of the work - three different amendments were used: zerovalent iron (Fe), fly-ash (FA) and peat (P). The test was performed in three weeks. During the first week, four mixtures (with each single additive and with all together) and blank soil was observed. During the second and third weeks test was performed step-wise adding amendments to soil+Fe mixture. Moisture was kept constant all the time. After each week extractions were made and later investigated by doing electrical conductivity, redox potential and pH tests. For elemental composition ICP-OES analysis was performed. The results of the work - the best result to stabilize arsenic were achieved by adding single iron. Stabilisation using iron, fly-ashes and peat elevated As leaching compared to non-amended soil. Step-wise amendment did not have a significant difference from single amelioration neither to arsenic, nor to other heavy metals investigated. / Darbo tikslas - įvertinti pakopinės stabilizacijos poveikį arseno bei kitų sunkiųjų metalų (SM) judrumui užterštame dirvožemyje. Darbo objektas - chromuotu cinko arsenatu užterštas dirvožemis, paimtas iš buvusios medienos apdirbimo aikštelės Forsmo vietovėje, Švedijoje. Darbo metodika - tyrimui buvo naudoti trejopi priedai: geležis (0), lakieji pelenai ir durpės. Tyrimas atliktas per tris savaites. Pirmosios savaitės metu buvo stebimi keturi dirvožemio ir jo priedų mišiniai bei kontrolinis dirvožemio mėginys. Vėliau dirvožemio ir geležies mišinys buvo pakopiniu būdu papildomas lakiaisiais pelenaisi ir durpėmis. Iš visų mišinių padarytos ištraukos ir jose matuojamas elektrinis laidumas, oksidacijos-redukcijos potencialas, pH; atlikta elementinė analizė. Darbo rezultatai - efektyviausiai arseną stabilizuoja geležis. Stabilizacija, naudojant lakiuosius pelenus ir durpes, padidino arseno išsiplovimą iš dirvožemio, lyginant su kontroliniu dirvožemio mėginiu. Pakopinė stabilizacija nebuvo efektyvesnė už vienkartinę stabilizaciją nei arseno, nei kitų tirtų sunkiųjų metalų atžvilgiu.
13

Kompostų įtaka sunkiųjų metalų kiekio kaupimuisi aliejinių moliūgų (Cucurbita pepo L. var. Styriaca) vaisiuose / Effect of Compost on Heavy Metal Accumulation in the Oil Pumpkin(Cucurbita pepo L. var. Styriaca ) Fruit

Neverauskaitė, Lina 16 June 2014 (has links)
Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami aliejinių moliūgų sausųjų medžiagų, sunkiųjų metalų: kadmio, švino, chromo, vario, cinko ir nikelio duomenys, gauti juos auginant augalinių ir komunalinių atliekų kompostuose. Darbo objektas – aliejiniai moliūgai (Cucurbita pepo L. var. Styriaca) ‘Olivia’, auginti augalinių ir komunalinių atliekų kompostuose. Darbo metodai. Standartiniais metodais tirta sausųjų medžiagų kiekis aliejinio moliūgo minkštime, žievėje ir sėklose. Sunkiųjų metalų kiekis nustatytas induktyvinės plazmos masės spektrometrijos metodu (LST EN 15621:2012). Analizės atliktos LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Darbo rezultatai. Naudoti kompostai, turėjo įtakos sunkiųjų metalų kaupimuisi skirtingose aliejinių moliūgų dalyse. Žievėje ir minkštime daugiausia sausųjų medžiagų sukaupė moliūgai, auginti kontroliniame variante, o sėklose – augalinių ir komunalinių atliekų kompostuose. Švino ir kadmio kiekis ES rekomenduojamos DLK daržovėse neviršijo. Kitų sunkiųjų metalų (Cu, Cr, Ni ir Zn) koncentracijos daržovėse nėra reglamentuotos. Gauti rezultatai parodė, kad jų kiekis, skirtingose moliūgų vaisių dalyse, buvo panašūs. / The master work presents the results of oil pumpkin fruit dry matter, heavu metals: cadmium, lead, chromium, copper, zinc and nickel data derived from the cultivation of plant and municipal waste compost. Object of the work: the oil pumpkin (Cucurbita pepo L. var. Styriaca) cultivar 'Olivia'. Method of the work ̶ standard methods were applied to investigate the dry matter content in the flesh, peel and seeds of oil pumpkin. The amount of heavy metals was determined by using inductive plasma mass spectrometry (BS EN 15621:2012). The analyses were carried out in the Agrochemical Laboratory of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry. The results of work. The usage of compost in different parts of oil pumpkin had impact on the heavy metal accumulation. The pumpkins of the control variant accumulated the highest amount of peel and flesh solids whereas the pumpkins grown in the municipal waste compost seeds contained the highest amount of seed solids. Lead and cadmium in the EU did not exceed the recommended maximum allowable concentration for vegetable. The concentration of other heavy metals (Cu, Cr, Ni and Zn) in vegetables is not regulated. The results showed that the quantity in different parts of the pumpkin fruit was similar.
14

Sunkiųjų metalų įtaka biodujų išeigai ir biodujų valymo galimybės naudojant mikrodumblius / Heavy metals influence on biogas quality and yield and biogas purification using microalgae

Kairys, Martynas 21 June 2013 (has links)
Baigiamajame darbe tiriama sunkiųjų metalų įtaka biodujų išeigai ir biodujų valymo galimybės naudojant mikrodumblius. Darbo objektas – biodujos. Darbo metodai – ASU Aplinkos technologijos cheminių tyrimų laboratorijoje buvo gaminamos biodujos iš nuotekų dumblo, tirta sunkiųjų metalų (Zn, Cu, Ni) įtaka biodujų kokybei ir kiekybei. Biodujų sudėtis ir kokybė buvo analizuojama analizatoriumi GA 2000 Plius ir dujiniu chromatografu (Perkin Elmer Clarus 500 – Arnel 4017). Mikrodumbliai (Scenedesmus sp., Chlorella sp., Nannochloris sp.) buvo auginami netiekiant ir tiekiant biodujas, tiriama anglies dioksido įtaka mikrodumblių išeigai, matuojant jų tankį UV/VIS spektrofotometru Lambda 25 ir apskaičiuojant biomasę. Darbo rezultatai. Ištyrus, kokią įtaką sunkieji metalai (Zn, Cu, Ni) daro biodujų kokybei ir kiekiui, buvo nustatyta, kad didelės (8000 mg/kg) cinko koncentracijos sumažina biodujų, gaminamų iš nuotekų dumblo, išeigą iki 12 %, varis neturi įtakos fermentacijos procesui, nikelio įtaka nežymi (biodujų išeiga padidėjo tik 4 %). Didžiausias metano kiekis, net 70 %, buvo gautas naudojant mažiausią cinko koncentraciją (4000 mg/kg) ir didžiausią vario koncentraciją (5000 mg/kg). Mažiausias metano kiekis 64,5 % išsiskyrė naudojant 2400 mg/kg nikelio koncentraciją, lyginant su kontrole (CH4 – 68,5 %). Ištyrus biodujų valymo nuo anglies dioksido galimybes naudojant mikrodumblius (Scenedesmus sp., Chlorella sp. ir Nannochloris sp.), nustatyta, kad mikrodumbliai Scenedesmus sp... [toliau žr. visą tekstą] / The final study investigates the influence of heavy metals biogas yield and biogas purification using microalgae. Object of research - biogas Research methods: At the labaratory of chemical and biochemical researc for envirment technology for Aleksandras Stulginskis university was made biogas from sewage sludge and analyzing the heavy metals (Zn, Cu, Ni) influence on biogas yield and quality. Biogas qualitive composition was analyzed with the help of analyzer GA 2000 plius and biogas chramatography (Perkin Elmer Clarus 500 – Arnel 4017). Microalgae was growing labaratoric conditions and supplying biogas. Microalgae biomass ot was numerable UV/VIS spectrophotometer lambda 25. Results of research: to analyze of heavy metals (Zn, Cu, Ni) influence on the biogas quality and yield, was determined, that zinc 8000mg/kg the highest concentrationin biogas decreased by 12 %, copper fallow anaerobic process not affected, nickel insignificant impact (biogas yield increased by only 4%). The largest quantities of methane, as much as 70% was obtained with the lowest concentration of zinc (4000 mg / kg) and the highest copper concentration (5000 mg / kg). The minimum amount of methane 64.5% was using 2400 mg / kg of nickel concentration compared to the control (CH4 - 68.5%). To analyze biogas purification of carbon dioxide using microalgae (Scenedesmus sp., Chlorella sp., Nannochloris and sp.) Showed that microalgae Scenedesmus sp., Nannochloris sp. and Chlorella sp. From biogas removes up... [to full text]
15

Genotoxic and cytotoxic effects of contaminants discharged from the oil platforms in fish and mussels / Naftos platformų taršos genotoksinio ir citotoksinio poveikio įvertinimas žuvų ir moliuskų ląstelėse

Andreikėnaitė, Laura 02 November 2010 (has links)
Aquatic ecosystems are still being polluted with crude oil and other technogenic contaminants. In order to evaluate genotoxic and cytotoxic impact of this pollutants, micronucleus test and analysis of the other nuclear abnormalities is rather frequently being used. The main objective of the study is assessment of genotoxicity and cytotoxicity effects in different fish and bivalves exposed to the crude oil and other technogenic contaminants discharged from the several oil platforms (Statfjord B, Oseberg C, Minija). Environmental genotoxicity and cytotoxicity was evaluated by measuring the frequencies of micronuclei and other nuclear abnormalities in cells of mussels and fish caged in different oil platforms (Ekofisk, Statfjord B) field zones in situ. The study results provide new information about environmental geno-cytotoxicity in oil platforms field zones. The peculiarities of genotoxicity and cytotoxicity in fish and mussels after experimental treatment with crude oil from the North Sea oil platforms and Minija well in Lithuania and other technogenic contaminants (produced water, mixtures of PAHs, alkylphenols and heavy metals) were assessed. There were determined time-tissue-species-concentration-related relationships in induction of nuclear abnormalities in studied fish and mussels. The study results revealed usefulness of genotoxicity endpoints, as well as cytotoxicity endpoints for the evaluation of damage, caused by the contamination discharged from the marine oil... [to full text] / Į vandens ekosistemas patenka dideli kiekiai žaliavinės naftos bei naftos išgavimo technologinių procesų metu susidarančių teršalų. Šiame darbe analizuotas Šiaurės jūroje veikiančių naftos platformų (Statfjord B, Oseberg C), Barenco jūroje išgaunamos arktinės bei Lietuvoje esančio Minijos naftos gręžinio žaliavinės naftos, taip pat skirtingų gamybinių vandenų atskiedimų, įvairių poliaromatinių angliavandenilių ir alkilfenolių bei sunkiųjų metalų mišinių genotoksinis (pagal mikrobranduolių ir branduolio pumpurų dažnius) bei citotoksinis (pagal fragmentuotų-apoptozinių ir dvibranduolių ląstelių dažnius) poveikis skirtingų rūšių moliuskų ir žuvų ląstelėse. Taikant aktyvaus monitoringo metodą nustatytas Statfjord B ir Ekofisk naftos platformų aplinkos genotoksiškumas ir citotoksiškumas in situ. Šio darbo tyrimų rezultatai suteikė naujos informacijos apie naftos platformų aplinkos geno-citotoksiškumą, taip pat skirtingose platformose išgaunamos žaliavinės naftos, gamybinių vandenų, įvairių alkilfenolių, sunkiųjų metalų mišinių geno-citotoksinį poveikį vandens organizmams. Atlikti tyrimai leido įvertinti genotoksiškumo ir citotoksiškumo dėsningumus skirtingose organizmų grupėse ir jų audiniuose. Eksperimentų metu nustatyta skirtingų žaliavinės naftos, alkilfenolių, sunkiųjų metalų mišinių skirtingų koncentracijų, ekspozijos laiko bei geno-citotoksiškumo indukcijos priklausomybė. Darbe aprašyti metodai gali būti sėkmingai naudojami monitoringe kaip ankstyvieji biožymenys įvairių... [toliau žr. visą tekstą]
16

Naftos platformų taršos genotoksinio ir citotoksinio poveikio įvertinimas žuvų ir moliuskų ląstelėse / Genotoxic and cytotoxic effects of contaminants discharged from the oil platforms in fish and mussels

Andreikėnaitė, Laura 02 November 2010 (has links)
Į vandens ekosistemas patenka dideli kiekiai žaliavinės naftos bei naftos išgavimo technologinių procesų metu susidarančių teršalų. Šiame darbe analizuotas Šiaurės jūroje veikiančių naftos platformų (Statfjord B, Oseberg C), Barenco jūroje išgaunamos arktinės bei Lietuvoje esančio Minijos naftos gręžinio žaliavinės naftos, taip pat skirtingų gamybinių vandenų atskiedimų, įvairių poliaromatinių angliavandenilių ir alkilfenolių bei sunkiųjų metalų mišinių genotoksinis (pagal mikrobranduolių ir branduolio pumpurų dažnius) bei citotoksinis (pagal fragmentuotų-apoptozinių ir dvibranduolių ląstelių dažnius) poveikis skirtingų rūšių moliuskų ir žuvų ląstelėse. Taikant aktyvaus monitoringo metodą nustatytas Statfjord B ir Ekofisk naftos platformų aplinkos genotoksiškumas ir citotoksiškumas in situ. Šio darbo tyrimų rezultatai suteikė naujos informacijos apie naftos platformų aplinkos geno-citotoksiškumą, taip pat skirtingose platformose išgaunamos žaliavinės naftos, gamybinių vandenų, įvairių alkilfenolių, sunkiųjų metalų mišinių geno-citotoksinį poveikį vandens organizmams. Atlikti tyrimai leido įvertinti genotoksiškumo ir citotoksiškumo dėsningumus skirtingose organizmų grupėse ir jų audiniuose. Eksperimentų metu nustatyta skirtingų žaliavinės naftos, alkilfenolių, sunkiųjų metalų mišinių skirtingų koncentracijų, ekspozijos laiko bei geno-citotoksiškumo indukcijos priklausomybė. Darbe aprašyti metodai gali būti sėkmingai naudojami monitoringe kaip ankstyvieji biožymenys įvairių... [toliau žr. visą tekstą] / Aquatic ecosystems are still being polluted with crude oil and other technogenic contaminants. In order to evaluate genotoxic and cytotoxic impact of this pollutants, micronucleus test and analysis of the other nuclear abnormalities is rather frequently being used. The main objective of the study is assessment of genotoxicity and cytotoxicity effects in different fish and bivalves exposed to the crude oil and other technogenic contaminants discharged from the several oil platforms (Statfjord B, Oseberg C, Minija). Environmental genotoxicity and cytotoxicity was evaluated by measuring the frequencies of micronuclei and other nuclear abnormalities in cells of mussels and fish caged in different oil platforms (Ekofisk, Statfjord B) field zones in situ. The study results provide new information about environmental geno-cytotoxicity in oil platforms field zones. The peculiarities of genotoxicity and cytotoxicity in fish and mussels after experimental treatment with crude oil from the North Sea oil platforms and Minija well in Lithuania and other technogenic contaminants (produced water, mixtures of PAHs, alkylphenols and heavy metals) were assessed. There were determined time-tissue-species-concentration-related relationships in induction of nuclear abnormalities in studied fish and mussels. The study results revealed usefulness of genotoxicity endpoints, as well as cytotoxicity endpoints for the evaluation of damage, caused by the contamination discharged from the marine oil... [to full text]
17

AB "Lietuvos elektrinė" mazuto degimo proceso atliekų užterštumo tyrimas ir vertinimas / Investigation and evaluation of fuel oil burning process waste contamination at SC "Lietuvos elektrinė"

Ibianskaitė, Juta 20 June 2013 (has links)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama dirbtinės (137Cs) ir gamtinės (40K, 226Ra, 232Th) kilmės radionuklidų ir sunkiųjų metalų (Ni, Cu, Cr, Cd, Pb, Zn) kaupimasis AB „Lietuvos elektrinė“ mazute ir jo degimo proceso atliekose bei šių teršalų sklaida elektrinės įtakos zonoje. Eksperimente naudojamas mazutas, mazuto pelenai, elektrostatinio filtro pelenai, gipsas ir dirvožemis, surinktas elektrinės įtakos zonoje. Visuose bandiniuose gama spektrometrijos būdu išmatuoti radionuklidų savitieji aktyvumai ir atominės absorbcijos būdu išmatuotos sunkiųjų metalų koncentracijos. Gauti rezultatai lyginami skaičiuojant teršalų kiekių santykius tarp mazuto, jo degimo proceso atliekų ir dirvožemio. Vertinami teršalų kiekiai elektrinės atliekų kaupe. Remiantis eksperimentinių tyrimų duomenimis sudarytas radionuklidų ir sunkiųjų metalų sklaidos iš elektrinės kamino modelis. Darbą sudaro septynios dalys: įvadas, tyrimo objekto ir problemos aptarimas, eksperimentinių tyrimų metodika, rezultatų analizė, modeliavimas, bendrosios išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 87 p. be priedų, 19 lentelių, 33 paveikslai. Atskirai pridėti priedai ir moksliniai straipsniai. / In the final thesis is analysed fuel oil burning process waste contamination of artificial (137Cs), naturally occuring (40K, 226Ra, 232Th) radionuclides and heavy metals (Ni, Cu, Cr, Cd, Pb, Zn) at SC „Lietuvos elektrinė“. In the experiment were used samples or fuel oil, fuel oil ash, electrostatic precipitator ash, gypsum and soil. Specific activity of radionuclides was measured using gamma spectrometer and using atomic absorption method were measured concentrations of heavy metals. The results are compared calculating the quantity of pollution between oil, the combustion of waste and soil. Contaminants concentrations valued in power plant’s wastes. Based on experimental data was used power plant stack dispersion model. The thesis consists of seven parts: introduction, discussion of the problem, experimental research methodology, analysis of results, modeling, conclusions, recommendations and list of references. The thesis has 87 pages of text excluding appendixes, 19 tables, 33 figures. Appendixes and scientific articles are added separately.
18

Sunkiųjų metalų (Cr, Cd, Ni) koncentracijų kaitos ir bioakumuliacijos Kalifornijos sliekuose vermikompostuojant nuotekų dumblą eksperimentiniai tyrimai ir vertinimas / Research and evaluation of heavy metals (Cr, Cd, Ni)concentraction and bioaccumulation by Californian earthworms in the process of sewage sludge vermicomposting

Liberytė, Indrė 13 June 2014 (has links)
Baigiamajame magistro darbe yra nagrinėjamos nuotekų dumblo susidarymo ir tvarkymo problemos, analizuojamos nuotekų dumblo apdorojimo ir panaudojimo žemės ūkyje galimybės. Kaip praktiškas, finansiškai optimalus, techninių reikalavimų nekeliantis nuotekų dumblo apdorojimo būdas yra pateikiamas vermikompostavimas. Darbe analizuojama vermikompostavimo technologija, nagrinėjama jos panaudojimo galimybė Lietuvoje, apžvelgiama užsienio šalių patirtis. Darbe pateikiami atlikti sunkiųjų metalų (Cr, Cd, Ni) pašalinimo ir jų bioakumuliacijos Kalifornijos sliekuose tyrimai. Yra pateikiama eksperimentinių tyrimų metodika. Taip pat pateikiami eksperimento, kuriuo siekiama nustatyti sunkiųjų metalų pašalinimą ir jų bioakumuliaciją Kalifornijos sliekuose, rezultatai ir analizė. Pateikiami atliktų bendrųjų kokybinių nuotekų dumblo vermikomposto parametrų tyrimų rezultatai. Sudarant empirines formules, nustatomas dėsnis, pagal kurį vyko vermikompostavimo procesas. Nustatomas optimali laiko trukmė, per kurią bioakumuliuojama daugiausiai sunkiųjų metalų. Išnagrinėjus tyrimų rezultatus yra pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Baigiamąjį magistro darbą sudaro 8 dalys: įvadas, nuotekų dumblo tvarkymo metodų ir ir vermikompostavimo procesų apžvalga, sunkiųjų metalų koncentracijos kaitos vermikompostuojant nuotekų dumblą tyrimo metodika, rezultatų dalis, sunkiųjų metalų koncentracijos kaitos ir bioakumuliacijos vermikompostuojant nuotekų dumblą matematinis modeliavimas, bendrosios išvados... [toliau žr. visą tekstą] / The problems of sewage sludge formation and management are investigated in the Master‘s thesis, sewage sludge treatment and use in agriculture is analyzed as well. As a practical, financial attractive sewage sludge treatment method is given vermicomposting, as having low-technical needs. There is a technology of vermicomposting analyzed in a work as well as its applicability in Lithuania. Also an experience of vermicomposting in other foreign countries is investigated. The research of removal of heavy metals (Cr, Cd, Ni) and their bioaccumulation in Californian earthworms is presented in the work. A methodology of the research is given. Results and their analysis of the research of removal of heavy metals and their bioaccumulation in Californian earthworms is presented. Results of a qualitative parameters of vermicomposted sewage sludge is given. When forming empirical formulas a vermicomposting process‘ law is generated using MathCad computer program. An optimal time is determined, during which the vermicomposting process proceeded. The conclusion and recommendation were made after the literature review and analysis of research results. The thesis consists 7 parts: introduction, a review of sewage sludge treatment methods and process of vermicomposting, the methodology of heavy metals (Cr, Cd, Ni) concentration and bioaccumulation in Californian earthworms research, results, the mathematical modelling of heavy metals (Cr, Cd, Ni) concentration and bioaccumulation in... [to full text]
19

Paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris l.) biologinių savybių priklausomybė nuo augavietės edafinių ir klimatinių ypatumų / Artemisia vulgaris physiological-biochemical parameters depending on site edaphic and climatic factors

Vičkutė, Asta 15 June 2009 (has links)
Magistro darbe tiriama paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) biologinių savybių priklausomybė nuo tyrimo vietos edafinių ir klimatinių ypatumų. Darbo objektas – paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.). Darbo tikslas – nustatyti įvairias paprastojo kiečio fiziologinias charakteristikas. Darbo metodai – Tyrimai atlikti LŽŪU aplinkotyros laboratorijoje. Azoto kiekis nustatytas Kjeldalio metodu. Dirvožemio sunkiųjų metalų analizė atlikta mėginius deginant „Multiwave 3000 Synthos 3000“ ir gauto ekstrakto elementų koncentracijos nustatytos pagal standartą LST ISO 11047 (Dirvožemio kokybė), naudojant liepsnos ir elektoterminės atominės absorbcijos spektrometrinius metodus. Flavonoidų kokybinė ir kiekybinė sudėtis nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Epifitinių mikroorganizmų kiekis nustatytas naudojant sojos leptono ir Salsbūro agarą. Duomenys įvertinti, panaudojant Excel ir SPSS statistines programas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertintos paprastojo kiečio fiziologinės savybės ir gauti tokie rezultatai: dirvožemio geležies, cinko nikelio koncentracijos buvo didžiausios 2 km atstumu nuo AB “Achema” (prie geležinkelio), 0,5 km atstumu nuo AB „Achema“ – vidutinės, mažiausios – Kačerginės; dirvožemio ir paprastojo kiečio įvairių augalo dalių azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < šaknų < stiebų < žiedų < lapų; tarp visų tyrimo vietų reikšmingai skyrėsi paprastojo kiečio sausoji masė. Pagal stiebus ir žiedynus A. vulgaris L... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the diploma (Master degree in Ecology) was evaluation of Artemisia vulgaris L.) physiological-biochemical parameters depending on site edaphic and climatic factors. Research object - Artemisia vulgaris L. Purpose of the work – evaluation of various morphophysiological-biochemical parameters of Artemisia vulgaris L. in respect of the distance from the nitrogen fertilizer factory, ommiting ammonia also in respect of heavy metal concentrations in the soil. Methods. Analyses were performed at the laboratory of Environment of University of Agriculture of Lithuania. Concentration of nitrogen was determined by Kjeldal method. For the determination of the heavy metal concentration the samples of the soil were burned by „Multiwave 3000 Synthos 3000“ and obtained extracts were analysed following protocol for the soil quality (LST ISO 11047), using method of flame and electrothermal atomic absorbtion spectrometry. The amount of epiphytic microorganisms was determined bacteria on soya agar and fungi on Salsbur medium. Data were analysed using Excel and SPSS statistical packages. Results and discussion. Concentration of the nitrogen in the soil and leaves of Artemisia vulgaris, falls in the following order: site, located in 2 km distance from the factory < site located besides the factory < Kačerginė site located in 45 km distance from the factory (as a control, „relatively clean“ site). In the sampling sites of Artemisia vulgaris concentrations of heavy metal (Pb, Cr, Ni... [to full text]
20

Kauno miesto nuotekų valykloje susidarančio dumblo taršos sunkiaisiais metalais analizė ir panaudojimo galimybės / Kaunas wastewater plant's sludge pollution by heavy metals and it's usage possibilities

Gaudinkskaitė, Justina 14 January 2009 (has links)
Šiuo metu pagal plitimo greitį aplinkoje ir ribas bei koncentracijos didėjimą vienais iš pavojingiausių žmonėms ir gyvūnams laikomi antropogeninės kilmės teršalai - sunkieji metalai. Tyrimui atlikti buvo panaudoti Kauno miesto nuotekų valyklos laboratoriniai duomenys apie nuotekose ir nuotekų dumble susikaupusius sunkiuosius metalus: cinką (Zn), šviną (Pb), nikelį (Ni), gyvsidabrį (Hg), chromą (Cr), kadmį (Cd), varį (Cu). Naudojant susistemintus laboratorinius duomenis buvo nustatyta, kad didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos žiemą buvo 2002 – 2003 metais, o 2004 – 2006 metais – rudenį ir pavasarį. Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkiųjų metalų koncentracijų kaitą įtakoja krituliai, nustatyti vidutinio stiprumo ryšiai. Pagal taršą sunkiaisiais metalais (Cr, Cu, Cd, Zn, Ni, Hg) Kauno miesto nuotekų valyklos dumblas yra II kategorijos, o pagal Pb atitinka I kategoriją. III kategorijos dumblo iš viso nebuvo rasta, todėl nuotekų dumblas gali būti naudojamas laukų tręšimui bei sąvartynų uždengimui. Tyrimo metu buvo įvertinta galimybė Kauno miesto nuotekų dumblą panaudoti Lapių buitinių atliekų sąvartyno uždengimui. Dumble esančios sunkiųjų metalų koncentracijos nepablogintų sąvartyno filtrato kokybės, tačiau dėl fizikinių savybių (dumblas slysta, technika klimpsta) nėra tinkamas Lapių sąvartyno uždengimui. Dumblo naudojimas energetinių želdinių tręšimui taip pat yra nepalankus nuotekų dumblą tvarkančioms įmonėms dėl mažų tręšimo normų. / Heavy metals are anthropogenic pollutants which are toxic and mostly widespread in nowadays environment. For the research there were used Kaunas wastewater plant laboratorial data about heavy metals in wastewater and sewage sludge, such as chromium (Cr), copper (Cu), cadmium (Cd), zinc (Zn), nickel (Ni), mercury (Hg), plumbum (Pb). By using the systemized laboratorial data it was determined that the biggest concentrations of heavy metals in winter season were in the year 2002 – 2003, but in the year 2004 – 2006 – in autumn and spring. The results of the research showed that precipitation influences heavy metals concentrations to change; there were determined middle strength connections. According to the pollution of heavy metals in the year 2002 – 2006 treated sludge of Kaunas wastewater plant corresponded second category, just plumbum corresponded first category. There was no treated sludge of third category that is why sewage sludge can be used to utilize the fields and cover the landfills. During the research it has been estimated the possibility to use sewage sludge to cover the landfill of Lapes. The concentration of heavy metals in the sludge wouldn‘t make worse the quality of the landfill’s leachate, but still it is not practicable for the covering the Lapes landfill because of the physical characteristics (sludge is slippery, technical equipment is sinking). Because of the low utilising rates the usage for utilizing short rotation forest is not suitable as well for... [to full text]

Page generated in 0.4562 seconds