Cultural heritage objects’ protection has always been closely related to country‘s social, economic and political changes. These changes influence heritage protection techniques and methodology, also stipulate heritage objects’ selection and protection priorities. Brutal and dissonant defence heritage of XIX-XX centuries was already perceived and absorbed in many European countries started being recognized in Lithuania. Basis of analysis is defence objects, administrative buildings, chapels, infrastructure and other Kaunas Fortress elements, built in 1882–1915, which have influenced changes in Kaunas city and its surroundings as well as the further city development. Kaunas fortress is presented as complex of various purposes objects, which were closely related to each other and could not function separately. Thesis analyses two fortification heritage changes process lines, occurred since construction to the present: the first – Kaunas Fortress complex and its separate components visual relation to environment; the second – Fortress complex objects and users relationship and utilization changes. Thesis is focusing more on military complex appearance, its ideological context, also on the development of social, economic and political factors during construction and defence time. This directly influences the creation of high-quality story and cultural heritage animation. Dissertation emphasizes Kaunas Fortress complex evaluation and acknowledgment as the object of heritage... [to full text] / Paveldo objektų apsauga visada buvo ir išlieka glaudžiai susijusi su šalies socialiniais, ekonominiais ir politiniais pokyčiais. Šie pokyčiai įtakoja paveldo saugojimo būdus ir metodiką bei sąlygoja paveldo objektų selekciją ir apsaugos prioritetus. Ypatingoje situacijoje atsiduria disonuojantis, brutalus, daugelyje Europos šalių jau įsisąmonintas ir įsisavintas, o Lietuvoje dar tik pradedamas pripažinti gynybinis XIX – XX a. sandūros paveldas. Disertacijos analizės pagrindas yra 1882–1915 m. pastatyti Kauno tvirtovės gynybiniai objektai, administraciniai pastatai, maldos namai, infrastruktūra ir kiti tvirtovės elementai, turėję įtakos Kauno miesto ir apylinkių kraštovaizdžio pokyčiams ir tolesnei miesto plėtrai. Kauno tvirtovė nagrinėta kaip įvairios paskirties objektų kompleksas, kur visi elementai buvo glaudžiai tarpusavyje susiję ir negalėjo funkcionuoti atskirai vieni nuo kitų. Darbe analizuotos dvi fortifikacijos paveldo kaitos proceso kryptys, vykusiosos nuo statybos pradžios iki šių dienų: pirmoji – Kauno tvirtovės komplekso bei atskirų jos komponentų vizualinis ryšys su aplinka; antroji – tvirtovės komplekso objektų ir naudotojų tarpusavio ryšys bei panaudos kaita. Dėmesys koncentruojamas į karinio komplekso atsiradimo ideologinį kontekstą bei socialinių, ekonominių, politinių veiksnių plėtotę jo statybos ir gynybos metu, kas tiesiogiai daro įtaką kokybiško pasakojimo kūrimui ir paveldo animavimui. Disertacijoje išryškintas Kauno tvirtovės komplekso įvertinimo ir... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of the present paper is to analyze the translation and types of computer terms found in the Lithuanian version of Dan Brown’s Digital Fortress. Since the novel is linked to terminology, the relationship between literal and technical translation is searched. The hypothesis that a translator has more freedom in translating a certain terminology in a literary work than in dealing with the same terminology in a technical kind of text is raised. The possible influence of the text type and genre to the process of translation is observed. Therefore, the theoretical part, presented in the first part of the thesis, refers to the exposition of the Scopos theory, the review of translation strategies, technothriller features, term typology and computer terminology in English and Lithuanian. Further, the translation strategies, introduced by Christina Schaffner and Uwe Wiesemann (2001), are chosen for the practical part, and the application of syntactic, semantic and pragmatic modification to computer terms in Digital Fortress and its Lithuanian version Skaitmeninė tikrovė (translated by Jonas Čeponis in 2005) is discussed. In addition, the comparative analysis of term types, proposed by on Robert Dubuc, in the English and Lithuanian texts is carried out. The results of the application of translation strategies, presented in a statistical form, have shown that computer terms were predominately translated using literal translation. An amount of other strategies were also employed... [to full text] / Šio darbo tikslas – išanalizuoti kompiuterijos terminų vertimą Dano Browno romane „Skaitmeninė tikrovė“. Tam tikros terminologijos panaudojimas romane demonstruoja literatūrino ir technino vertimų sąsaja, todėl buvo iškelta hipotezė, kad versdamas konkrečius terminus aptinkamus literatūros kūrinyje vertėjas turi daugiau laisvės nei versdamas techninius tekstus. Pastebėta ir galima teksto rūšies ir žanro įtaka vertimui, todėl darbo pradžioje apžvelgiamos teksto tikslo (skopos) teorija ir vertimo strategijos, išskiriamos techno-trilerių savybės, apibendrinama terminų tipologija ir kompiuterija lietuvių ir anglų kalbose. Lietuvių vertėjo Jono Čeponio vertimo analizei pasirinktos Christinos Schaffner ir Uwe Wiesemanno siūlomos strategijos (2001). Praktinėje dalyje taip pat palyginama kompiuterijos terminų tipologija originalo tekste bei jo vertime, terminus skirstant pagal Roberto Dubuco terminų klasifikaciją. Atliktos analizės rezultatai ir jų statistinė išraiška parodė, kad terminų vertimui dažniausiai buvo taikoma tiesioginio vertimo strategija. Tačiau buvo panaudota ir nemažai kitų strategijų bei jų junginių. Atrinktų anglų ir lietuvių kompiuterijos terminų tipologijos palyginimas atskleidė, kad didžioji dalis terminų tipų po vertimo nepakito. Tačiau sudėtinių terminų skaičius išaugo, o santrumpų vertime atsirado daugiau paaiškinimų. Tai reiškia, kad vertimo tekstas tapo informatyvesnis, pritaikytas lietuvių skaitytojams. Išryškėjusi tendencija vertimui naudoti skolinius ir... [toliau žr. visą tekstą]

Savo šalyje turime unikalų XIX-XX amžių sandūroje pastatytą militaristinės architektūros paveldą – Kauno žiedinę fortinę tvirtovę. Tačiau daugelis šios tvirtovės statinių yra apleisti, kelia grėsmę visuomenės saugumui. Pagrindinė problema – visuomenės požiūris į militaristinį paveldą. Būtina keisti visuomenės supratimą ir įrodyti, kad šį paveldą galima pritaikyti savoms reikmėms, o tai kur kas naudingiau nei okupaciją primenantys kraupūs griuvėsiai. Baigiamajame darbe analizuojami analogiški statiniai, kurie atsikratė šiurpios praeities pėdsakų ir šiuo metu tarnauja žmonėms. Įvertinami nagrinėjamo Kauno tvirtovės 5-ojo forto vertingi elementai, istoriniai architektūrinės struktūros pakitimai, konstrukcijų techninė būklė, paminklosauginiai reikalavimai. Pagal atliktą analizę ieškoma architektūrinių priemonių išsaugoti apleistus 5-ojo forto slėpinius, prikelti juos naujam gyvenimui ir pritaikyti naujai paskirčiai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, analitinė dalis, duomenų apie pastatą apibendrinimas, pastato architektūrinis bei konstrukcijų techninės būklės įvertinimas, tyrimo medžiagos apdorojimas, architektūriniai bei konstrukciniai pastato renovacijos siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 111 p. teksto be priedų, 215 iliustr., 1 lent., 44 informaciniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In our country we have a sample of unique militaristic architectural heritage built at the turn of XIX-XX centuries - Kaunas circular fortress. However, many of the buildings of the fortress are abandoned and cause a threat to public safety. The main problem is the public attitude to the militaristic heritage. It is necessary to change the public's understanding and to demonstrate that this heritage can be adapted for their own purposes which is much more beneficial than the gloomy ruins that remind of occupation. Similar structures which were freed from traces of grisly past and currently serve the people are analyzed in the final work. The valuable elements of the historic architectural changes of the structure, structural condition, and memorial preservation requirements of the Kaunas Fortress 5th fort are also evaluated. According to the performed analysis, it is searched for architectural measures to preserve the abandoned 5th fortress mysteries, to raise them to new live and to adapt for new uses. Work consists of 7 parts: introduction, analytical part, the summary on the data of the building, technical evaluation of architectural and building construction, processing of the study materials, architectural design and building renovation proposals, references. Thesis consist of: 111 p. text without appendixes, 215 pictures, 1 table, 44 bibliographical entries. Appendixes included.

Šis darbas supažindina su tamsiojo turizmo fenomenu, kuris Lietuvos akademiniame pasaulyje dar nėra nagrinėtas. Darbe pristatoma tamsiojo turizmo samprata ir formų įvairovė, visuomenėje daug diskusijų keliantys šios turizmo krypties etiniai aspektai bei didėjančio populiarumo prielaidos. Taip pat iškeliama tamsiojo paveldo problematika, jį išskiriant kaip tam tikrą disonuojančio paveldo grupę. Darbe įvertinama dabartinė tamsiojo paveldo situacija Lietuvoje, išryškinant tvarkybos problemas ir lyginant tamsiojo paveldo pateikimo turizmui praktikas su teorinėje literatūroje rekomenduojamomis bei kritikuojamomis. Išsamiai analizuojamas gana ryškaus tamsiojo paveldo objekto – Kauno tvirtovės fortų – atvejis, įvertinant šio objekto reikšmę, dabartinę tvarkybą ir tai lemiančias priežastis. Kadangi iš visų devynių išlikusių Kauno tvirtovės fortų turizmui pritaikyti tik du (VII ir IX), kuriuose vystoma muziejinė veikla, įvertinamos tamsiojo paveldo reprezentacijos juose: tiriama šių dviejų Kauno tvirtovės fortų vykdoma veikla ir jos atitikimas užsienio autorių pateiktiems tamsiojo paveldo pritaikymo turizmui principams. / The paper introduces the new phenomena of dark tourism that has not ever been analyzed in Lithuanian academic literature. The notion of dark tourism and the variety of its forms is represented. This paper also analyzes the reasons of increasing popularity of dark tourism in postmodern society and the ethical points of dark tourism. This paper concentrates on assessment of Lithuania‘s dark heritage and explains the reasons, why this heritage is in such condition. The main focus is on Kaunas Fortress which is an outstanding example of dark heritage in Lithuania. The representation of dark heritage in Kaunas VII and Kaunas IX museums are compared and also the Lithuanian tourist‘s motivation of visiting the dark sites is analyzed.