Bakalauro baigiamojo darbo tikslas – ištirti Pakruojo miesto įtaką Kruojos upės vandens kokybei. Darbe analizuojama mokslinė literatūra, paviršinio vandens apsaugos klausimais. Aprašytas hidrocheminis upių įvertinimas. Pateiktos žinios apie Kruojos upės būklę. Išanalizuoti Kruojos upės tyrimų duomenys. Aprašyti vandens kokybės cheminių parametrų kiekybinės analizės tyrimo metodai. Atliktas Kruojos upės centrinės dalies, lietaus nuotekų sutekančių į upę ir išvalytų buitinių nuotekų, išleidžiamų į Mūšą, Kruojos upės žiotyse, tyrimas. Paimtuose vandens mėginiuose ištirta: skendinčių medžiagų koncentracija, vandens temperatūra, aktyvi vandens reakcija (pH), ištirpusio deguonies kiekis, ištirpusių medžiagų kiekis, elektrinis laidis, nitritų, nitratų ir chloridų koncentracijos. Ištirtuose vandens mėginiuose daugelių atveju vanduo neužterštas, išskyrus nitritų, nitratų koncentracijas, kurios viršija didžiausią leistiną koncentraciją centrinės miesto dalies vandenyje. Lietaus nuotekų vandenyje tik nitratų koncentracija viršija DLK, o išvalytame buitinių nuotekų vandenyje – nitritai viršija didžiausią leistiną koncentracija. Siekiant pagerinti Kruojos upės vandens kokybę, darbe siūloma lietaus vandenį nuvesti į požeminius tinklus ir išvalytą nuo teršalų išleisti į atvirą Kruojos upę, įrengti paviršinių nuotekų biologinius valymo tvenkinius, užtikrinti normalų transporto eismą miesto teritorijoje esant stipriam lietui ar pavasario polaidžiams. / Environmental and professional safety bachelor subject is relevant, because water pollution is one of the most cause of concern for environmental issues. The river water is the main object of Lithuania, which connects the internal waters of the Lithuanian population is an important part of the water cycle. In order to maintain a good ecological status of river water, it is necessary to protect and conserve the rivers from pollution by harmful substances that impair the chemical and microbiological quality of river water. Therefore analysis of one of the Lithuanian city of influence - urban of Pakruojis influence of pollution in the river. One of the reasons for the contamination is precipitation, rain water, which blows directly into the river. To avoid this pollution there is need to rain water to get underground networks, and purified from contaminants released into the open river of Kruoja, installation of surface water biological treatment ponds on the river, to ensure normal traffic within the city by the strong rain. Purpose of the research. Influence of Pakruojis urban river of Kruoja pollution. Research methodology. In this work the scientific literature, surface water protection. Described hydrochemical assessment of rivers. Provided knowledge about the state of the river of Kruoja. Analyze river of Kruoja surveys. Describe the chemical water quality parameters for the quantitative analysis methods waste management regulatory documents. Final results of the reseach... [to full text]

Kulpė – upė Šiauliuose, Šiaulių ir Joniškio rajonuose, dešinysis Mūšos intakas. Ši upė kadaise buvo viena iš labiausiai Lietuvoje užterštų upių. Į Kulpės upę buvo išleidžiamas neišvalytas arba mažai valytas Šiaulių miesto nuotekų vanduo. 1996 m. UAB "Šiaulių vandenys" tapo viena iš šešių Baltijos šalių vandens paslaugų įmonių, vykdančių aplinkosauginius projektus, siekiančius pagerinti vandenų būklę. Darbe nagrinėjama Kulpės upės paviršinio vandens kokybės kaita 1995 – 2012 m. Analizuoti duomenys - BDS7, Nbendr Nmin, PO4-P, Pbendr ir skendinčios medžiagos. Tyrimai parodė, kad modernizavus Šiaulių miesto vandenvalos įrenginius į paviršinius Kulpės upės vandenis iš jų išleistas bendrojo azoto kiekis, nuo 1995 iki 2012 metų sumažėjo 44 %, bendrojo fosforo – 46 %, skendinčių medžiagų – 87%, BDS7 – 73 %. Kulpės upės vanduo tiriamu laikotarpiu nuo blogos būklės perėjo prie geros ar net labai geros ekologonės būklės. Tą lėmė Šiaulių miesto valymo įrenginių modernizavimas. / Kulpė is a river in the Šiauliai city, Šiauliai and Joniškis area and rigth tributary of Mūša river. This river was once one of the most polluted rivers in Lithuania. Was discharged untreated or low-treated urban waste water in the Kulpė river. When „Šiauliai waters“ Ltd with the World Bank in 1996, signed the loan contract and the project under which the company has become one of the six water services in the Baltic companies engaged in the environmental projects of enterprises. The studies assessed the water quality change in 1995 – 2012. Data - BDS7, Ntotal Nminer, PO4-P, Ptotal and suspended matter. Studies have shown that the modernization of the city of Šiauliai wastewater treatment facility 2004 in the waters of the Kulpė river released their total nitrogen - 44%, total phosphorus - 46%, suspended solids - 87%, BDS7 - 73%. Kulpė river water during the investigation period from the poor condition moved to good or even very good ecological status. This has resulted cleaning equipment modernization in Šiauliai city.

Vandens tarša išlieka viena pagrindinių aplinkosaugos problemų. Upių ir ežerų vandens kokybė Lietuvoje yra nuolat stebima, vykdomas valstybinis monitoringas. Siekiant išaiškinti Šventosios baseino upių vandens kokybę ir jų kaitą, darbe buvo pritaikytas vandens kokybės indeksas. Šiam tikslui buvo panaudoti Šventosios baseino valstybinio monitoringo 1992 – 2012 m duomenys. Vandens kokybės indekso įvertinimui panaudoti šie parametrai: skendinčių medžiagų kiekis, pH, ištirpęs O2, BDS7, NO3-N, N bendras, P04-P, P bendras, Ca, Mg, SO4, Pb, Hg ir koliforminės bakterijos. Nustatyta, kad praeityje Šventosios upę ir jos intakus daugiausia teršė koliforminės bakterijos, tuo tarpu pastaruoju metu vyrauja fosforo ir azoto junginių tarša. Blogiausi vandens kokybės indeksų vidurkis nustatytas Vyžuonos upėje žemiau Utenos – 53,1 balo, o geriausias Šventojoje ties Sabaliūnais - 83,5 balai. / Water pollution is one of the most important problems in environmental protection. Water quality of Lithuanian rivers and lakes is constantly observed and national monitoring is being performed. In order to find out the Šventoji river basin water quality and its long-term changes, water quality index was applied in the work. To reach this goal, the Šventoji river basin national monitoring data of 1992-2012 years were used. To evaluate water quality index, the following parameters were applied: suspended substance, pH, dissolved O2, BDS7, NO3-N, N total, PO4-P, P total, Ca, Mg, SO4, Pb, Hg and coliform bacterias. Results of the research revealed that the Šventoji river and its tributaries had been polluted with coliform bacterias in the past, while recently pollution of phosphorus and nitrogen have dominated. The worst water quality indexes average determined in the Vyžuona below Utena – 53,1 points, and the best is in the Šventoji at Sabaliūnai – 83,5 points.

Šiame darbe pateikiama Merkio baseino geografinė analizė, apžvelgiamas teritorijos kultūrinis potencialas, nurodomi vandens turizmui tinkami maršrutai. Gal būt skaitytoją sudomins krištolinės Merkio versmės ir kils noras pakeliauti po žilą senovę menančią Dainavos šalį... / Tourism becoming more and more popular, increasing chances to travel have inspired to analyse one type of active tourism – water tourism. The Merkys river pool is one of the best suitable places for environment, great cultural heritage and dietary peculiarities of the rivers. The Merkys and its affluents – the Visinčia, the Grūda, the Šalčia, the Ūla, the Varėnė are some of the most beautiful and cleanest rivers in Lithuania. Picturesque country – side pineries, steep slopes, banks, deep pools, sandy coastlines and many well – equipped camping places make the Merkys attractive for tourists. This work covers a detailed gydrological anglysis of the Merkys river pool, provides segments of privers suitable for water tourism, describes prominent sightseeing places. The Merkys river pool is in the southeast of Lithuania. The Merkys river system includes 810 rivers and serams of different sizes whose total lenght is 2413km. There are 175 lakes of different size, occupying 39,7km2. Their bigger part is in the Dzūkija Eminence. Privers and pouds make up the base of hydrographic net in the other part of the Merkys river pool. Woodlands take up about 50% of the territory: 4 natural reserves, the national park of Dzūkija and 28 reservations of different purposes. The Merky‘s pool is one of the oldest living places in Lithuania. People living for a long time in the territory created and ledt many material and spiritual values which make up our large cultural urbanized. The majority... [to full text]

Magistro darbe tiriama Žeimenos upės rekreacijos srautų poveikis pakrantės miškams bei turistų poreikiai ir apimtys. Darbo objektas – Žeimenos upės aukštupio 20 km miškingas ruožas, esantis Aukštaitijos nacionaliniame parke, Švenčionėlių rajone. Darbo metodika. Vandens turistų apskaita atlikta stebėjimo ir registravimo būdu. 2007-2009 metais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kiekvieną šeštadienį 9-13 val. ties Kaltanėnais buvo skaičiuojama kiek praplaukia Žeimenos upe plaukimo priemonių ir kiek juose būna turistų. Norint gauti išsamesnę informaciją apie vandens turistus 2007 – 2009 m. buvo vykdoma anketinė apklausa, kuri apima 100 respondentų. Miškų tinkamumas rekreacijai vertintas visose tirto Žeimenos upės ruožo pakrantėms medynams. Šiuo tikslu iš taksoraščių, panaudojus medynų dendrometrinius rodiklius, pagal E. Riepšo metodiką balais vertintas augaviečių, medynų bei miško kompleksinių savybių tinkamumas rekreacijai. Medynų digresijos stadija vandens turistų sustojimų vietose buvo vertinta 49 sklypuose. Darbo rezultatai. Žeimenos upės ruožas aktyviai naudojamas vandens turizmui. Per vieną sezoną upe praplaukia 2750-4450 turistų. Plaukimas Žeimena yra patraukli savaitgalio (2-3 dienos) poilsio forma. Pagal augaviečių bei medynų rekreacinių savybių vertinimą, Žeimenos upė yra tinkama rekreacijai, nes tirtame 20 km ruože vyrauja (93,3%) vidutiniškai tenkanti rekreacijai pušynai, augantys normalaus drėgnumo augavietėje ir sausos bei smėlingos pakrantės. Pagal miško... [toliau žr. visą tekstą] / Master's work examined Žeimenos river recreation flows impact on coastal forests and also tourism needs and volume. Object of the work – Žeimenos River 20 km upstream stretch of woodland, located in Aukštaitijos National Park, Švenčionėlių area. Method of the work – Accounting of water tourist was carry out by monitoring and registration method. 2007-2009 year in June, July and August, every Saturday from 9 to 13 hours. beside Kaltanėnai village was calculated on how many swimming tools and how much tourists swam by Žeimena river. To obtain more detailed information about water tourists 2007 - 2009 was carried out a questionnaire survey, wich covered 100 respondents. Forest suitability for recreation was assessed in all the investigated Žeimena river section coastal stands. To this end, dendrometric index was used from forest valuation of E. Riepšo method, with scoring was evaluated sites, stands, forest and water reservoir suitability for recreation. Stands digression stage water tourist stops were rated 49 sites. The results of the work. Žeimenos stretch of the river is actively used for water activities. Within one season, 2750-4450 river flies tourists. Swimming Žeimena is an attractive holiday weekend format. According to site index and stand recreational properties evaluation Žeimenos river is suitable for recreation, as studied in the 20 km section of predominantly (93,3%) an average share of pine forests for recreation, habitat, growing in normal humidity, dry and... [to full text]

Mūsų šalies teritorija yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl čia gausu vandens išteklių. Visa Lietuvos teritorija yra Baltijos jūros baseine. Šalies teritorijoje yra daug upių, griovių, kanalų, upelių, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių. Vandens kokybės stebėsena vykdoma norint gauti informaciją apie bendrą šalies vandens telkinių būklę ir ilgalaikius pokyčius. Jos reikia formuojant pagrindines priemones, kurios užtikrintų vandens telkinių apsaugą ateityje. Darbe aprašomi Neries upės (ties Buivydžiais ir aukščiau Kauno) vandens kokybės rodikliai. Neries upės vandens kokybės kaitos vertinimas buvo atliktas panaudojant 2006–2011 metų hidrocheminių parametrų (BDS7, NO3-N, Pb, O2, Nb, NH4-N, pH) duomenys. Duomenys buvo gauti iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento. Pagal gautus rezultatus matyti, kad BDS7 reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais svyravo nuo 2,70 iki 3,9 mgO2/l, tai parodo, kad upės ekologinė būklė 2009 - 2011 metais buvo gera, o 2006–2008 metais buvo vidutinė. Neries upėje aukščiau Kauno 2006 - 2011 metais atitiko vidutinę būklę. Bendrojo fosforo reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais 2007-2011 m. atitiko labai gerą būklę, o 2006 m. ji buvo vidutinė. Neris aukščiau Kauno 2006-2007 m. atitiko gerą ekologinę būklę, 2008 m. ji buvo labai gera. Bendrojo azoto reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais 2006-2011 metais atitiko labai gerą būklę. Neris aukščiau Kauno 2006, 2008, 2010 metais atitiko gerą ekologinę būklę, 2007 metais ji buvo vidutinė, o 2009... [toliau žr. visą tekstą] / Our territory of the country is in excess humidity area, so here is rich in water resources. The whole territory of Lithuania is in the Baltic Sea basin. The country has many rivers, ditches, canals, streams, lakes, ponds and other bodies of water. Water quality is monitored in order to obtain information about the overall state of the country's water bodies and long-term changes. This is necessary in order to make basic measures to ensure the protection of water reservoirs in the future. This paper describes the Neris River (near Buivydžiai and above Kaunas) water quality indicators. Neris river water quality change evaluation was conducted using the 2006-2011 hydrochemical parameters (biochemical oxygen demand, nitrates, the total phosphorus, oxygen, total nitrogen, ammonium nitrogen, active water reaction) data. Data were obtained from the Kaunas Regional Environmental Protection Department. According to the obtained results it shows that the values of BDS7 in the Neris River at Buivydžiai ranged from 2.70 to 3.9 mg/l, which shows that the ecological status of the river from 2009 to 2011 been a good year, and from 2006 to 2008 was modest. Neris river above Kaunas in 2006-2011 matched average condition. Total phosphorus values of the Neris River at Buivydžiai in 2007-2011 met a very good status and in 2006 it was average. Neris above Kaunas in 2006-2007 consisted with good ecological status and in 2008 it was very good. Total nitrogen values of the Neris River at... [to full text]

Darbo apimtis: magistrantūros studijų baigiamasis darbas 46 puslapių, 25 paveikslai, 11 lentelių, 37 literatūros šaltiniai. Tiriamojo darbo objektas: Mituvos upės baseinas. Tiriamojo darbo tikslas: atlikti preliminarų potvynių rizikos įvertinimą, nustatyti maksimalius debitus, esant skirtingoms potvynių tikimybėms bei nustatyti Mituvos upės slėnio teritorijas, kurios gali būti užtvindytos atitinkamų tikimybių potvynio metu. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. surinkti Mituvos upės baseino hidrologinių stebėjimų duomenis; 2. aptarti hidrologiniams skaičiavimams ir modeliavimui naudojamą programinę įrangą ir pasirinkti tiriamam atvejui tinkamiausią; 3. nustatyti maksimalius debitus naudojant programinę įrangą; 4. apskaičiuoti tarpinius maksimalius debitus naudojant empirines formules; 5. sukurti Mituvos upės dalies hidrodinamikos (1D) modelį ir sumodeliuoti užliejamas teritorijas, esant skirtingų tikimybių potvyniams. Tiriamojo darbo metodika: Mituvos upės hidrologiniai duomenys surinkti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) (1986 – 2010 metų) ir hidrologijos metraščių nuo 1954 iki 1985 metų. Literatūros apžvalgos skyrius rašomas, analizuojant praeityje vykusius potvynius bei šiuo metu taikomus metodus, siekiant sumažinti jų padaromą žalą. Išsamiai išanalizuojama naudojama programinė įranga, apskaičiuojami maksimalūs debitai, susisteminami gauti rezultatai, parengiamos išvados. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Naudojant programinę įrangą „HYFRAN“ nustatyti maksimalūs... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master thesis: 46 pages, 25 figures, 11 tables, 37references sources. Object of the research: Mituva river basin. Aim of the research: to perform a preliminary flood risk assessment: determine the maximum flow rate of different return period (10, 100 and 1000 year), develop 1D hydrodinamic model for flood mapping of part of Mituva river. Objectives of the research: 1. Create annual peak flow time series using of gauging stations on Mituva river; 2. Review the general methods and software for processing of hydrological data series; 3. Determine the maximum flow rate for different return periods using data series; 3. Calculate intermediate maximum flow rate along river using the empirical formulas; 5. Develop 1D hydrodynamic model and perform river flow modeling for flood mapping purposes. Methods of the research: Mituva of the river hydrologic data collected from the Lithuanian Hydrometeorological Service (LHS) (1986 - 2010 years) and hydrological yearbooks from 1954 to 1985. Literature review section describes the analysis of a history of flooding, and the methods used to minimize the damage caused. For detailed analysis the software to calculate the maximum flow is used, the results obtained are systemized, the conclusions drawn. Results of the research: 1. Using software HYFRAN the maximum Mituva river flow rates at Žindaičiai and Vertimai VMS- by Q0,1%= 135 m3/s and Q0,1%= 176 m3/s, Q1%= 101 m3/s and Q1%= 132 m3/s, irQ10%= 65,7 m3/s and Q10%= 86... [to full text]

Bakalauro darbo tikslas – pasirinktose Mūšos upės vietose nustatyti makrozoobentosinių organizmų grupes ir pagal juos įvertinti upės vandens kokybę. Uždaviniai – atlikus išsamią literatūros analizę, motyvuotai pasirinkti esamą arba sukurti tyrimų metodiką; pasirinktose Mūšos upės vietose surinkti ir apibūdinti makrozoobentosinius organizmus ir pagal gautus rezultatus nustatyti vandens kokybę skirtingose upės vietose; gautus biologinių tyrimų rezultatus palyginti su anksčiau atliktų vandens kokybės tyrimų rezultatais. Darbo objektas – Mūšos upė įtekant ir ištekant iš Pasvalio rajono. Makrozoobentosiniai organizmai rinkti 2013 metų rugpjūčio 21–22 dienomis. Tyrimo metodika pagrįsta LAND 57–2003 dokumente pateikiama Danijos upių faunos indekso (DUFI) metodu pagal Friberg'ą ir BMWP balų metodu. Makrozoobentosiniai organizmai buvo renkami renkamojo metodo principu. Gauti rezultatai rodo, kad ties įtekėjimu į Pasvalio rajoną Mūšos upės vandens kokybė, vertinant pagal makrozoobentosą, taikant DUFI metodą priskiriama vidutinei vandens kokybės klasei (pagal BMWP – geros kokybės), nes tyrimais nustatyta, kad čia vyrauja III klasės fauna (pagal BMWP – II klasės fauna). Ties ištekėjimu iš Pasvalio rajono Mūšos upės vandens kokybė, vertinant pagal makrozoobentosą, taikant DUFI priskiriama blogos vandens kokybės klasei (pagal BMWP – vidutinės), nes tyrimais nustatyta, kad čia vyrauja IV klasės fauna (pagal BMWP – III klasės fauna). Palyginus gautus rezultatus su ankstesnių tyrimų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Bachelor’s thesis is to identify individual groups of macrozoobenthos in the selected spots of the Mūša River and to assess the river water quality on the given basis. The objectives are as follows: a motivated selection of the existing methods of research or creation of new ones following a detailed analysis of the literature; macrozoobenthos collection in the selected spots of the river and the description of organisms collected and determining the quality of water in different locations by the results; comparison of the biological results with the findings from previous water quality studies. The subject of the thesis is the Mūša River flowing into and out of Pasvalys district. Macrozoobenthos organisms were collect 21 to 22 August 2013. The research methods were based on the Danish Stream Fauna Index (DSFI) by Friberg laid down in the document LAND 57-2003 and BMWP scoring method. Macrozoobenthos organisms were collected using the method of the elective principle. The findings show that at the inflow to Pasvalys District, the water quality in the Mūša River can be classified as the average water quality in terms of macrozoobenthos by DSFI (as good water quality by BMWP), as the study found the prevalence of class III fauna (Class II fauna by BMWP). At the outflow from Pasvalys District, the water quality in the Mūša River can be classified as the poor water quality in terms of macrozoobenthos by DSFI (as average water quality by BMWP), as the study found... [to full text]

Nagrinėjama teritorija – tai pramoninės zonos Klaipėdos miesto centre prie Danės upės, besiribojančios su senamiesčiu ir miesto istorine dalimi Naujamiesčiu. Šios zonos dabar patenka į privataus kapitalo rankas, todėl yra ypač aktualu išsaugoti išlikusius vertingus urbanistinės struktūros elementus, nes vyksta intensyvi apleistų teritorijų konversija. Teritoriją dalinanti aktyvi B kategorijos tranzitinė Mokyklos gatvė – tiltas dar labiau atriboja šią zoną nuo likusios miesto dalies. Pagrindinis strateginis darbo tikslas – tobulinti Klaipėdos centrinės dalies erdves, jų struktūrą ir kompoziciją, humanizuoti tranzitinę gatvę ir šią jos kertamą apleistą pramonės zoną, suteikiant šiai teritorijai kokybišką naują struktūrą, atitinkančią jos padėtį mieste ir jos turimą potencialą. Atsižvelgiant į šių dienų poreikius ir tendencijas, remiantis užsienio analogais, siūloma regeneruoti miesto centrines konversines teritorijas, pritaikant jas naujai funkcijai: kultūrinei, visuomeninei, rekreacinei, gyvenamajai. Baigiamojo magistro studijų darbo rezultatas – nagrinėjamos teritorijos urbanistinės struktūros, įprasminančios Klaipėdos miesto istorinio centro prieigas, koncepcija. / Analysed area - an industrial zone in the center of Klaipeda by the Dane River, adjacent to Old Town and the historical part of the town Naujamiestis. This area now falls into the hands of private capital, so it is especially important to preserve the remaining valuable elements of the urban structure, because of an intensive conversion of derelict sites. Territory dividing, active transit Mokyklos Street - bridge of B category further demarcates the zone from the rest of the city. The main strategic aim – to improve the spaces of the central part of Klaipeda, their structure and composition, to humanize the transit street and the abandoned industrial zone which it crosses by providing high-quality new structure corresponding to its position in the city and its potential. Taking into consideration current needs, tendencies and analogus it is suggested to regenerate city central converse territories, adapting them to a new function: cultural, public, recreational, residential. Final work result of Master thesis – the concept of the site of urban structure, which gives importance to Klaipeda city's historical center approaches.

Magistro darbe tiriama antropogeninės veiklos įtaka Širvintos upės vandens kokybei. Darbo objektas – Širvintos upė (Vilkaviškio rajone) ir jos baseinas. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti antropogeninės veiklos įtaką Širvintos upės vandens kokybei. Tyrimų metu, nustatyti taršos šaltinius, ir taršos pobūdį Širvintos upės baseine, - taip pat atlikti vandens kokybės stebėjimus. Darbo metodika – taršos šaltiniai ir jos pobūdis Širvintos upės baseine nustatyti analizuojant Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų pateiktą informaciją. Cheminė vandens pavyzdžių analizė atlikta keturis kartus per metus (kartą per sezoną) dešimtyje upės vagos vietų. Vandens kokybė vertinta lyginant gautus cheminės analizės duomenis su DLK vandens telkinyje – priimtuve ir su Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys apsaugos reikalavimais. Darbo rezultatai. Širvintos upės baseino pagrindinis taršos šaltinis – žemės ūkis. Baseine 53 % apima dirbama žemė, laikoma 1742 sąlyginių gyvulių, per metus susidaro apie 20287,2 m3 mėšlo, o visame susidariusiame mėšle vidutiniškai – apie 110,5 t azoto. Tyrimu nustatyta, kad Širvintos upė yra vidutiniškai užteršta. Vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija 2010 – aisiais 6,9 mg l-1, pagal šį rodiklį upės vanduo – labai geros kokybės. Vidutinis pH ir biocheminis deguonies sunaudojimas, tyrimų laikotarpiu, neviršijo nustatytų normatyvų. Didžiausia leistina amonio koncentracija – 0,78 mg l-1... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s work researches the influence of anthropological activity to water quality of Sirvinta‘s river. The object of the work – Sirvinta‘s river (Vilkaviškis district) and it‘s reservoir. The aim of the work – ascertine and evaluate the influence of antropological activity to water quality of Sirvint‘s river; define pollution sources and it‘s attribution in the reservoir of Sirvinta‘s river; fullfil the observation of water quality. The method of the work – pollution sources and it‘s attribotion in the reservoir of Sirvinta‘s river are ascertined according to the proposed informatikon of municipality administration of Vilkaviškis district. The chemical water samples‘ analysis is accomplished four times a year (once a season) in ten channels‘ places of the river. The quality of the water is evaluated comparing attained facts of chemical anglysis with DLK in water mines and With surface of water mines, where the freshwater fish can live and pullulate. The results of the work. The main pollution source of Sirvinta‘s river is agriculture. 53 % involve farmland, 1742 – livestock. Muck pompose about 20287,2 m3 per year and about 110,5 t azote are composed from that muck. According to the research, Sirvinta‘s river is polluted on average. The annual material concentration was 6,9 mg l-1 on average in 2010. According to this index the water of the river is very good quality. Medium pH an biochemical oxygen consumption did not execeed the stints. The biggest permissible... [to full text]