1 |
Ett nytt arbetssätt inom Kungälvs ambulansverksamhet : Ambulanssjuksköterskans upplevelseBacklund, Linus, Savas, Aynil January 2020 (has links)
Ambulanssjukvården i Sverige har under de senaste åren fått mer möjlighet för avancerade prehospitala bedömningar och samtidigt ett ökande antal uppdrag. Under denna period ses ingen ökning i antalet ambulansresurser vilket har lett till minskad en hög belastning på både verksamhet och personal. Många ambulansområden har utvecklat arbetssätt för att kunna kvarlämna, hänvisa eller beställa alternativ transportsätt, detta för att kunna frigöra mer ambulanser. Med dessa nya arbetssätt sätts personalen under nya krav som har upplev både positivt och krävande. Brist på återkoppling, otillräckligt stöd från ledning och brist på utbildning är några av de bekymmer som tidigare upplevts. Syftet med denna studie är att beskriva hur ambulanspersonalen vid Kungälvs sjukhus upplever att arbeta med det nya arbetssättet där hänvisning till annat transportsätt eller vårdnivå och överlämnande av VIPP-dokument samt uppföljning av handläggningen ingår. Studien har baserats på en kvalitativ intervjustudie där tio ambulanssjuksköterskor eller sjuksköterskor, med eller utan annan specialistutbildning, som arbetar med detta arbetssätt intervjuats med förbestämda frågor. Resultatet visar att sjuksköterskorna i Kungälv upplever arbetssättet generellt som positivt. Det lyfts fram att återkoppling till patienterna upplevdes som mycket givande. Diskussion: Informanterna upplever i många fall samma bekymmer som i tidigare studier. Dock inte bekymret med att inte få någon återkoppling vilket visar att Kungälvs arbetssätt har hittat en lösning på en de tidigare upplevda besvären med att kvarlämna eller hänvisa patienter.
|
2 |
Die Qualität der stationären Versorgung von Menschen mit Demenz- eine Analyse auf Grundlage der VIPP- Datenbank / The Quality of Inpatient Treatment of People with Dementia - An Analysis based on a German Indicator Project in Psychiatric Hospitals (VIPP project)Chehadeh, Ramadan 27 September 2018 (has links)
No description available.
|
3 |
The possibilities of intervention of mother-infant attachment relationship / Motinos ir kūdikio prieraišumo santykių korekcijos galimybėsKalinauskienė, Lina 16 November 2010 (has links)
The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed. / Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą]
|
4 |
Motinos ir kūdikio prieraišumo santykių korekcijos galimybės / The possibilities of intervention of mother-infant attachment relationshipKalinauskienė, Lina 16 November 2010 (has links)
Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą] / The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed.
|
Page generated in 0.0202 seconds