Tyrimų objektas-segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Anglijos agrofitocenozėse ir jų atitikimo gerai agrarinei būklei. Tyrimų tikslas-palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Anglijos ūkio ekologiškų varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pagal parengtą ir toliau tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką. Darbo metodai-ekspedicinių tyrimu metu atlikta segetinės floros apskaita keturiose-penkiose 0,25 m-2 dydžio aikštelėse. Surinkti duomenys apie ekologinių ūkių ūkininkavimo patirtį, bei agrofitocenozių būklę. Remiantis monografiniu ir kameraliniu metodu įvertintas agrofitocenozių atitikimas gerai agrarinei būklei. Darbo rezultatai-įvertinus Lietuvos ir Anglijos ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių segetinę florą nustatyta, kad segetinės floros kiekis mūsų šalies ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių ir Anglijos ekologinio ūkio panašūs: Anglijos žiemkenčių agrofitocenozėse rasti vidutiniškai 76 vnt.m-2, tuo tarpu Lietuvos ekologinių ūkių žieminių javų suformuotose agrofitocenozėse 78 vnt.m-2 ir 67 vnt.m-2 atitinkamai. Pagal tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką, tyrimam pasirinktos agrofitocenozės atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus, nes segetinės floros kiekis neviršija 100 vnt.m-2. / Objectives of the research: compare of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of crops in the organic farms of Lithuania and England, and evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: the research was carried out in the summer time of 2007-2008. The aim of research, to measure and compare weed flora in the organic farms between our country and England. The number of segetic flora which was found in both countries organic farms was similar: 78 unit m-2 and 67 unit m-2 in the organic farms of Lithuania, and 76 unit m-2 in the organic farm of England. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of winter crops of organic farms in Lithuania and England can be considered as complying with, because amount of segetic flora was less than 100 unit m-2.

Darbo tikslas: palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Belgijos ekologiškų ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pasėlių geros agrarinės būklės reikalavimams. Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti Lietuvos ir Belgijos ekologinę gamybą ir jos plėtrą. 2.Įvertinti varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį Belgijos ekologiniuose ūkiuose. 3.Palyginti su Lietuvos ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros duomenimis. 4.Pagal rengiamą „Ekologinės gamybos pasėlių geros agrarinės būklės“ vertinimo metodiką įvertinti Belgijos ir Lietuvos ekologinių ūkių atitikimą geros agrarinės būklės reikalavimams. Darbo objektas: segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Belgijos ekologinės gamybos ūkiuose. Darbo rezultatai: Tyrimo metu buvo atlikta ekologinės gamybos raidos apžvalga Lietuvoje ir Belgijoje bei segetinės floros vertinimas ekologiškai ūkininkaujančių ūkių javų suformuotose agrofitocenozėse. Lietuvoje vyrauja specializuoti javų ūkiai, todėl ir ekologinės gamybos pasėlių struktūroje javai sudaro net 70%, tuo tarpu Belgijos pasėlių struktūroje net 81% sudaro pievos ir ganyklos su prioritetiniais pieno ir mėsos sektoriais. Segetinės floros vertinimas Belgijos ekologinių javų suformuotose agrofitocenozėse parodė didelius skirtumus tarp atskirų šalies ūkių: segetinės floros kiekiai agrofitocenozėse skyrėsi daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives of the research: comparison of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of cereals in the organic farms of Lithuania and Belgium with a view to evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: The research revealed big differences in the amount of segetic flora in cereals of the individual organic farms in Belgium: there was 6 times difference between the average amount of segetic flora in the agrophytocenosis of cereals of the investigated farms. Similar situation was observed during the field investigations in Lithuania in 2007. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of cereals of Belgian organic farms (average amount of segetic flora 135 units/ m-2) can be considered as complying with. However the agrophytocenosis of cereals in Lithuanian organic farms (in particular in the East Lithuanian natural soil condition zone) having the excessive amounts of segetic flora (in average 329 units/m-2) should be considered as problematic in respect of good agrarian condition.

Siekiant įvertinti supaprastinto žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos įtaką žieminių kviečių agrofitocenozei ir dirvos fizikinėms savybėms atlikti tyrimai 2009-2010 m. ilgalaikiame eksperimente, kuris įrengtas 1988 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje giliau karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje – IDg4-k2 (Endocalc(ar)ic Endohipogleyic Luvicol – LWg-n-ww-cc) FAO, vidutinio sunkumo priemolyje ant smėlingo lengvo priemolio. Lauko eksperimento variantai: 1. Įprastinis arimas 23-25 cm gyliu (IA); 2. Seklusis arimas 12-15 cm gyliu (SA); 3. Gilusis purenimas (kultivavimas strėliniais noragėliais 23-25 cm gyliu) (GP); 4. Seklusis purenimas 12-15 cm gyliu (SP); 5. Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (glifosatu purškiama pagal reikalą) (ND). Nustatyta, kad žemės dirbimo supaprastinimas bei tiesioginė sėja ženkliai padidino trumpaamžių ir daugiamečių piktžolių daigų tankumą žieminių kviečių krūmijimosi tarpsnyje, lyginant su įprastiniu arimu. Taikant ilgalaikę tiesioginę sėją žieminių kviečių agrofitocenozėje krūmijimosi tarpsnyje daugiau išplito bekvapis šunramunis, mažoji strugena, dirvinis garstukas ir trikertė žvaginė, lyginant su kitais žemės dirbimo būdais. Bekvapių šunramunių gausumas žieminių kviečių pieninės brandos tarpsnyje buvo taip pat ženkliai didesnis tiesiogiai javus sėjant į ražienas, negu taikant įprastinį ir supaprastintą žemės dirbimą. Didesnis trumpaamžių piktžolių skaičius rastas kviečių pieninės brandos tarpsnyje giliai ir sekliai... [toliau žr. visą tekstą] / In order to evaluate the effect of reduced tillage and direct seeding on agrophytocenosis of winter wheat and physical properties of soil, tests were carried out. In a long-term experiment conducted in the period between 2009 and 2010, which was installed in 1988 in Experimental Station at Lithuanian University of Agriculture in calcarous and endohypogleyic luvisol – IDg4-k2 (Endocalc(ar)ic Endohipogleyic Luvicol – LWg-n-ww-cc) FAO, in medium loam on sandy light loam. Field experiment options: 1. Routine Plowing depth of 23-25 cm (RP) 2. Shallow Plowing depth of 12-15 cm (SP); 3. Deep Hoeing (cultivation with arrow-type ploughshare, depth of 23-25 cm) (DH); 4. Shallow Hoeing depth of 12-15 cm (SH); 5. Direct Seeding in uncultivated soil (sprayed with glyphosate if necessary) (US). The results show that when compared with conventional tillage, the reduced tillage and direct seeding have significantly increased the density of seedlings of short-lived perennial weeds at the stage of tillering of winter wheat. When compared with other methods of tillage, during long-term direct seeding, at the stage of agrophytocenosis and tillering of winter wheat, the scentless false mayweed, mouse-tail, wild mustard and shepherd's purse were more widespread. Abundance of scentless false mayweed at the stage of lactic ripeness of winter wheat was significantly greater when grains were directly sown in the stubble than using conventional and reduced tillage. A larger number of short-lived... [to full text]