The ability to design the rational structure in short terms is obvious economical demand hence the engineer must have at his disposal the methodology of optimization of such structures. Grillage structures are widely used in engineering practice, e. g. in construction of so-called grillage-type foundations (further grillages). Nowadays the good-performing optimization algorithms for topology optimization of grillages – separately investigating each beam in the grillage – are elaborated therefore the main attention of this work is devoted to the simultaneous topology and size optimization of grillages, which is obviously insufficiently explored so far. The optimal grillage should meet twofold criteria: the number of piles should be minimal, and the connecting beams should receive minimal feasible bending moments what leads to minimal consumption of concrete for beams. Obviously two separate optimization problems are considered here: determination of minimal number of piles and determination of minimal volume of beams. Whereas the carrying capacity of a single pile is known, the first optimization problem can be rendered as minimization of the maximal reactive force in piles among all set of piles. Analogously, the second problem corresponds to the minimization of the maximal bending moments in connecting beams. The bending moments depend also on stiffness of beams hence the cross-sectional dimensions of beams must be identified simultaneously. Both problems can be incorporated... [to full text] / Sijynų optimizavimo rezultatai turi didelę reikšmę ekonominiu požiūriu, nes ypatingai svarbu gebėti greitai suprojektuoti pigią ir tuo pačiu racionalią bei patvarią konstrukciją. Todėl inžineriniu požiūriu šios problemos sprendimo rezultatai turi didelę reikšmę kuriant efektyvią sijynų optimizavimo technologiją. Sijynai – sudaryti iš polių ir jungiančiųjų sijų – yra labai efektyvios ir paplitusios polinių pamatų inžinerinės konstrukcijos. Šiame darbe dėmesys bus skiriamas iki šiol dar nepakankamai išnagrinėtam sijynų topologijos ir matmenų sinchroniniam optimizavimui. Šioje disertacijoje topologijos optimizavimas suprantamas kaip optimalios polių išdėstymo po jungiančiosiomis sijomis schemos ieškojimas esant duotam polių skaičiui, o matmenų optimizavimas – kaip jungiančiųjų sijų skerspjūvio optimalių matmenų ieškojimas, laikant, kad visų sijų skerspjūvis vienodas. Darbe bus bandoma apjungti topologijos ir matmenų optimizavimą į vieną algoritmo žingsnį, tuo padidinant tikimybę gauti geresnį optimizavimo sprendinį. Ši problema yra daugiakriterio globalaus optimizavimo uždavinys. Iki šiol tokie didelės apimties uždaviniai nėra iki galo išspręsti, nes jie yra pakankamai sudėtingi: tenka optimizuoti nuo didelio projektavimo kintamųjų skaičiaus priklausančią kompromisinę tikslo funkciją. Apytikriai galima laikyti, kad sijynai, kurie turi mažiausią įmanomą polių skaičių bei kurių jungiančiosios sijos yra mažiausio skerspjūvio, yra pigiausi. Matematiniu požiūriu tokių sijynų... [toliau žr. visą tekstą]

Microsoft Kinect įrenginys išleistas tik 2010 metais. Jis buvo skirtas Microsoft Xbox 360 vaizdo žaidimų konsolei, vėliau 2012 metais buvo pristatytas Kinect ir Windows personaliniams kompiuteriams. Taigi tai palyginus naujas įrenginys ir aktualus šiai dienai. Daugiausiai yra sukurta kompiuterinių žaidimų, kurie naudoja Microsoft Kinect įrenginį, bet šį įrenginį galima panaudoti daug plačiau ne tik žaidimuose, viena iš sričių tai sportas, konkrečiau treniruotės, kurias būtų galima atlikti namuose. Šiuo metu pasaulyje yra programinės įrangos, žaidimų, sportavimo programų, kuri leidžia kontroliuoti treniruočių eigą sekdama ar žmogus teisingai atlieka treniruotėms numatytus judesius. Kadangi Lietuvoje panašios programinės įrangos nėra, taigi reikia sukurti įrangą, kuri leistų Lietuvos treneriams kurti treniruotes orientuotas į šio įrenginio panaudojimą. Šio darbo pagrindinis tikslas yra atlikti Kinect įrenginiui skirtų gestų atpažinimo algoritmų tyrimą, kaip tiksliai jie gali atpažinti gestus ar gestą. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiai problemai, taip pat keliami, bet netyrinėjami kriterijai kaip atpažinimo laikas, bei realizacijos sunkumas. Šiame darbe sukurta programa, judesius bei gestus atpažįsta naudojant Golden Section Search algoritmą. Algoritmas palygina du modelius ar šablonus, ir jei neranda atitikmens, tai pirmasis šablonas šiek tiek pasukamas ir lyginimo procesas paleidžiamas vėl, taipogi tam tikro kintamojo dėka galime keisti algoritmo tikslumą. Taipogi... [toliau žr. visą tekstą] / Microsoft Kinect device was released in 2010. It was designed for Microsoft Xbox 360 gaming console, later on in 2012 was presented Kinect device for Windows personal computer. So this device is new and current. Many games has been created for Microsoft Kinect device, but this device could be used not only in games, one of the areas where we can use it its sport, specific training, which can be performed at home. At this moment in world are huge variety of games, software, training programs which allows user to control training course by following a person properly perform training provided movements. Since in Lithuania similar software is not available, so it is necessary to create software that would allow Lithuania coaches create training focused on the use of this device. The main goal of this work is to perform research of the Kinect device gesture recognition algorithms to study exactly how they can recognize gestures or gesture. It will focus on this issue mainly, but does not address the criteria for recognition as the time and difficulty of realization. In this paper, a program that recognizes movements and gestures are using the Golden section search algorithm. Algorhithm compares the two models or templates, and if it can not find a match, this is the first template slightly rotated and comparison process is started again, also a certain variable helping, we can modify the algorithm accuracy. Also for comparison we can use Hidden Markov models algorhithm received... [to full text]

The impact of information technology is an integral part of modern life. Any activity is related to information and data accumulation and storage, therefore, quick analysis of information is necessary. Today, the traditional data processing and data reports are no longer sufficient. The need of generating new information and knowledge from given data is understandable; therefore, new facts and knowledge, which allow us to forecast customer behaviour or financial transactions, diagnose diseases, etc., can be generated applying data mining techniques. The doctoral dissertation analyses modern data mining algorithms for estimating frequent sub-sequences and association rules. The dissertation proposes a new stochastic algorithm for mining frequent sub-sequences, its modifications SDPA1 and SDPA2 and stochastic algorithm for discovery of association rules, and presents the evaluation of the algorithm errors. These algorithms are approximate, but allow us to combine two important tests, i.e. time and accuracy. The algorithms have been tested using real and simulated databases. / Informacinių technologijų įtaka neatsiejama nuo šiuolaikinio gyvenimo. Bet kokia veiklos sritis yra susijusi su informacijos, duomenų kaupimu, saugojimu. Šiandien nebepakanka tradicinio duomenų apdorojimo bei įvairių ataskaitų formavimo. Duomenų tyrybos technologijų taikymas leidžia iš turimų duomenų išgauti naujus faktus ar žinias, kurios leidžia prognozuoti veiklą, pavyzdžiui, pirkėjų elgesį ar finansines tendencijas, diagnozuoti ligas ir pan. Disertacijoje nagrinėjami duomenų tyrybos algoritmai dažniems posekiams ir susietumo taisyklėms nustatyti. Disertacijoje sukurtas naujas stochastinis dažnų posekių paieškos algoritmas, jo modifikacijos SDPA1, SDPA2 ir stochastinis susietumo taisyklių nustatymo algoritmas bei pateiktas šių algoritmų paklaidų įvertinimas. Šie algoritmai yra apytiksliai, tačiau leidžia suderinti du svarbius kriterijus  laiką ir tikslumą. Šie algoritmai buvo testuojami naudojant realias bei imitacines duomenų bazes.

Informacinių technologijų įtaka neatsiejama nuo šiuolaikinio gyvenimo. Bet kokia veiklos sritis yra susijusi su informacijos, duomenų kaupimu, saugojimu. Šiandien nebepakanka tradicinio duomenų apdorojimo bei įvairių ataskaitų formavimo. Duomenų tyrybos technologijų taikymas leidžia iš turimų duomenų išgauti naujus faktus ar žinias, kurios leidžia prognozuoti veiklą, pavyzdžiui, pirkėjų elgesį ar finansines tendencijas, diagnozuoti ligas ir pan. Disertacijoje nagrinėjami duomenų tyrybos algoritmai dažniems posekiams ir susietumo taisyklėms nustatyti. Disertacijoje sukurtas naujas stochastinis dažnų posekių paieškos algoritmas, jo modifikacijos SDPA1, SDPA2 ir stochastinis susietumo taisyklių nustatymo algoritmas bei pateiktas šių algoritmų paklaidų įvertinimas. Šie algoritmai yra apytiksliai, tačiau leidžia suderinti du svarbius kriterijus  laiką ir tikslumą. Šie algoritmai buvo testuojami naudojant realias bei imitacines duomenų bazes. / The impact of information technology is an integral part of modern life. Any activity is related to information and data accumulation and storage, therefore, quick analysis of information is necessary. Today, the traditional data processing and data reports are no longer sufficient. The need of generating new information and knowledge from given data is understandable; therefore, new facts and knowledge, which allow us to forecast customer behaviour or financial transactions, diagnose diseases, etc., can be generated applying data mining techniques. The doctoral dissertation analyses modern data mining algorithms for estimating frequent sub-sequences and association rules. The dissertation proposes a new stochastic algorithm for mining frequent sub-sequences, its modifications SDPA1 and SDPA2 and stochastic algorithm for discovery of association rules, and presents the evaluation of the algorithm errors. These algorithms are approximate, but allow us to combine two important tests, i.e. time and accuracy. The algorithms have been tested using real and simulated databases.

Baigiamajame darbe suprojektuotas ir ištirtas programuojamas aukštosios įtampos maitinimo šaltinis. Įvade išnagrinėti programuojami aukštosios įtampos maitinimo šaltiniai, jų taikymo ir panaudojimo sritys. Taip pat išnagrinėti GPIB sąsajos privalumai ir trūkumai. Analitinėje dalyje smulkiai nagrinėjama maitinimo šaltinių sandara ir veikimo principas. Pateikiamos kai kurių maitinimo šaltinio sandaros elementų grandinių schemos. Taip pat analitinėje dalyje smulkiai išnagrinėtas GPIB sąsajos veikimo principas ir šios sąsajos taikymo galimybės. Projektinėje dalyje ištirtas aukštosios įtampos maitinimo šaltinis ir jo charakteristikos, pateikta išėjimo signalo įtampos forma. Taip pat šioje dalyje suprojektuota GPIB sąsaja maitinimo šaltiniui ir pateiktas programinės įrangos algoritmas. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis: 57 p. teksto be priedų, 56 pav., 4 lent., 32 bibliografiniai šaltiniai. / In this final project we made research of high voltage programmable power supply. In the preface of this project the high voltage power supplies, there application and using areas are described. Also in this part of the work we describe GPIB interface advantages and disadvantages. In the analytic part we analyze power supply structure and working principles in detail. We give some power supplies structure elements schemes. Also in this part of work we analyze GPIB interface working principle and applying possibilities in detail. In the design part of the work we made a research of high voltage power supply, its characteristics and we give outgoing signal form in pictures. Also in this part we design GPIB interface for high voltage power supply and algorithm of software. Structure: introduction, analytical part, design part, conclusions and suggestions, references.