In this thesis factors that explain Swedish pharmaceutical export as been analyzed. The period investigated is from 1995 to 2010. The investigation is concluded through the use of a gravity model. It investigates not only the GDP and distance variable but also the effects of GDP/capita, exchange rates and the effect of being a part of the internal market of EU. The effects of having access to the ocean and if the country has English as its official language is investigated as well as the effect of sharing the same religion. The results show that only a smaller subset of countries make up for most of the pharmaceutical export. The results also shows that the pharmaceutical export can be explained by the same variables as most other goods.

The main aim of the research: to offer analysis methods for development of a knowledge-based decision support system in the sphere of construction export. • To evaluate the effectiveness of construction export using methods of multiple criteria analysis. • To make use of expert methods when developing the system of feasibility study of construction export and the knowledge base of best experience. • To describe application of internet as a tool in analysis of foreign markets and provide offers to exporters of the Lithuanian construction branch on how to use Internet in their activities thus granting improvement of export effectiveness. • To provide offers on how to reduce export cost and improve effectiveness and quality by using the newest IT and knowledge systems.

Tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvoje pasikeitė kai kurie ekonominiai ir teisiniai aspektai, reguliuojantys tarptautinę prekybą. Todėl yra svarbu susipažinti su galiojančiais reglamentais bei kitais veiksniais (muitinės), kurie nustato reikalavimus tarptautinei prekybai. Taip pat svarbu sekti pokyčius prekyboje, siekiant išnaudoti atsiradusias galimybes įstojus į ES. Darbo objektas yra tarptautinės prekybos režimo pasikeitimai, Lietuvai įstojus į ES. Darbo tikslas yra išanalizuoti tarptautinės prekybos pokyčius Lietuvai įstojus į ES. Šiam tikslui pasiekti yra numatyti tokie uždaviniai: apibūdinti tarptautinės prekybos ir protekcionizmo sampratą; apžvelgti Lietuvos tarptautinės prekybos politikos raidą; apibūdinti tarptautinės prekybos Lietuvoje teisinį reglamentavimą; išanalizuoti ES bendrosios prekybos politiką; išanalizuoti Lietuvos muitinių veiklos pokyčius; išanalizuoti užsienio prekybos struktūrą. Darbe naudojami tokie metodai, tai yra, mokslinės literatūros apžvalga, publikacijų analizė, teisinių dokumentų bei lyginamoji analizė. Darbe pateikiama tarptautinės prekybos bei protekcionizmo samprata, teorijos, užsienio prekyboje taikomos priemonės. Analizuojama bendra prekybos politika (bendri išorės muitai, vienodos prekybos reguliavimo priemonės visose ES valstybėse, sudaromi bendri prekybos susitarimai su trečiosiomis šalimis), kuri yra taikoma Lietuvai įstojus į ES. Taip pat analizuojami muitinių veiklos bei užsienio prekybos struktūros pokyčiai. Taigi ES viduje... [to full text] / With the newly acquired membership in the European Union, certain economical and legal aspects regulating international trade have undergone changes in Lithuania. Thus, with a host of norms regulating trade between member states, the work in the new legal environment has become one of the major challenges facing Lithuania’s companies. Monitoring of trade-related changes with a view of benefiting from the new opportunities that have emerged with the country’s accession to the EU is not less important. The subject of this paper relates to changes in the international trade regime upon Lithuania’s accession to the EU. The objective of the work is to make analysis of changes in international trade upon Lithuania’s accession to the EU. To achieve this objective the following goals have been set: to define the concept of international trade and protectionism; to review the evolution of Lithuania’s international trade policy; to define the country’s legal regulation of international trade; to analyze the EU common trade policies; to analyze changes in Lithuania’s customs activities; to analyze the foreign trade structure. The methods used for this work are: review of research literature, analysis of publications, analysis of legal documents as well as comparative analysis. The work describes the concepts of international trade and protectionism, the underlying theoretical background, tools and remedies applied in international trade. The general trade policy as applicable for... [to full text]

Darbe išanalizuota kaip surenkami ir apdorojami užsienio prekybos statistikos duomenys, jų surinkimo ir apskaitos tvarką reglamentuojantys teisės aktai. Aptartos duomenų surinkimo sistemos (Ekstrastatas ir Intrastatas) ir prekybos sistemos (Bendroji ir Specialioji). Išnagrinėti prekių klasifikatoriai, eksportuojamų ir importuojamų prekių vieneto vertės ir kainų indeksai. Išanalizuoti užsienio prekybos duomenys. Tarptautinės prekybos duomenys apima dvi dalis: prekybą su ES šalimis ir prekybą su ne ES šalimis. Duomenis surinkti padeda Intrastato ir Ekstrastato duomenų surinkimo sistemos, kurių duomenų šaltinis yra Intrastato ataskaitos ir Bendrasis administracinis dokumentas. Už duomenų surinkimą Lietuvoje yra atsakinga muitinė. Surinkti duomenys perduodami Statistikos departamentui, kur jie apdorojami remiantis Specialiosios prekybos sistemos taisyklėmis. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis prekių srautai skirstomi į eksportą ir importą, yra muitinės procedūra. Eksportuotos ir importuotos prekės yra klasifikuojamos pagal Kombinuotąja nomenklatūrą. Papildomai prekės grupuojamos pagal klasifikatorius: Standartizuotą tarptautinę prekybos klasifikaciją (SITC), Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją (BEC), ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją (NACE), produktų pagal veiklos rūšis klasifikaciją (CPA)ir kt. Taip pat darbe išnagrinėti kainų indeksai, nes analizuojant tarptautinės prekybos duomenis, ne visada užtenka nustatyti prekybos apyvartos pasikeitimą, kadangi ją gali... [to full text] / In this work you can find analysis on ways how foreign trade statistical data are collected and processed, it also comprises analysis of basic law acts made on foreign trade statistical data collection and accounting. It is discussed external trade data collection systems (Extrastat and Intrastat) and trade systems (General and Special). The goods’ classifiers, unit value and price indices of exported and imported goods are examined. The analyses with real foreign trade statistical data are made.

Magistro baigiamajame darbe „Lietuvos užsienio prekyba Europos Sąjungos kontekste“ nagrinėjama užsienio prekyba Lietuvoje ir jos kitimas 1990 – 2005 metų laikotarpyje. Nagrinėjamu laikotarpiu reformų pagrindu įvykęs ūkio nuosmukis ir Rusijos krizė neigiamai įtakojo užsienio prekybą, todėl jos apimtys krito. 2000 m. ekonominis nuosmukis baigėsi. Lietuvos gamintojai perorientavo prekybos srautus iš Rytų į Vakarų valstybes. Užsienio prekyba augo intensyviai, kol 2005 m. pasiek÷ aukščiausią lygį. Prekybos liberalizavimas, įstojimas į ES, PPO turėjo teigiamos įtakos importo ir eksporto plėtrai. Darbo objektas – Lietuvos užsienio prekyba 1990 – 2005 metais. Darbo tikslas – remiantis statistiniais matematiniais metodais pagal užsienio prekybos statistinius duomenis išanalizuoti Lietuvos užsienio prekybos kitimo tendencijas ir jų priežastis, įvertinti užsienio prekybos pokyčius integruojantis į ES bendrąją rinką, nustatyti prekių grupių, šalių ir šalių grupių įtaką užsienio prekybai. Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir tiriamosios dalies. Darbo rezultatai pateikiami suformuluojant išvadas ir teikiant pasiūlymus. Darbe pateiktos 8 diagramos ir 19 priedų. Teorinėje dalyje apžvelgiama užsienio prekybos istorija, jos teorijos, tyrimo metodai, konkurencingumas, eksportą ir importą įtakojantys veiksniai, laisvosios prekybos poveikis užsienio prekybai. Analitinėje darbo dalyje apžvelgiama eksporto ir importo dinamika bei jų pokyčių pagrindiniai veiksniai. Taikant matematinius... [to full text] / Foreign trade and its’ dynamics tendencies of Lithuania is analyzed in this final work of master in 1990 – 2005. Economics recession and Russia crisis has a negative impact on foreign trade of Lithuania. The decline in trade reduced its volume. Foreign trade was on the increase in 2000 – 2005. Lithuanian manufacturers have found market in the West countries. The volume of trade reached the new high level in 2005. Entry to European Union (EU), World Trade Organization (WTO) and trade liberality had a positive impact to export and import expansion. The work object is Lithuanian foreign trade in 1990 – 2005. The main aim of this work is to analyze foreign trade dynamic tendencies; to assess foreign trade changes in the process of integration to EU market, to assess the influence of exported and imported commodity groups, states and states groups to Lithuanian foreign trade. The final work contains two parts: theory and practice. There are 8 diagrams in this work. There are deductions, recommendations, literature and 19 appendices at the end of this final work. There is reviewed foreign trade history, theories, research methods, competitive abilities, influence factors of export and import, free trade demand and supply in the first (theory) part. There is analyzed export, import dynamics and their main factors in the second (practice) part of the work. Computing statistical mathematical methods and calculations there was used factorial – indexation (correlation) analysis to... [to full text]

Užsienio prekyba yra būtina rinkos ekonomikos sąlygomis. Šiandiena be užsienio prekybos plėtros yra neįmanoma pasaulinė ekonomikos raida. Užsienio prekyba daro tiesioginę įtaką šalies vidaus rinkai: aktyvėja konkurencija, nes atsiranda pajėgūs konkurentai iš užsienio. Padidėjusi konkurencija verčia vietiniam gamintojams konkuruoti ne tik kainomis, bet prekės kokybe, dizainu ir pan. Tarptautinė prekyba – tai apsikeitimas prekėmis ir paslaugomis tarp valstybių. Tarptautinė prekyba įpareigoja šalis gauti tam tikrą prekių ir paslaugų pigiau, negu jos pačios gali pasigaminti (lyginamasis pranašumas), arba sudaro sąlygas vartoti prekes ir paslaugas, kurių nebūtų galima gauti iš savo šalies tiekėjų (pavyzdžiui, mažai žaliavų arba pažangesnė technologija). Lietuvos vykdoma ekonominė politika šiuo metu grindžiama į eksportą orientuotos plėtros modeliu. Tikėtina, jog ateityje stiprės lietuviškų produktų skverbimasis į naujas ES ir pasaulio rinkas, ypač bus didelė paklausa geros kokybės ekologiškiems ir natūraliems maisto produktams. Lietuvos eksporto apimtys per pastaruosius šešis metus išaugo 130,87 proc. t.y. nuo 14,1 mlrd. Lt 2000 m. iki 32.76 mlrd. Lt 2005 m. 2004 m. gegužės mėn. Lietuva tapo Europos Sąjungos (toliau – ES) nare. ES iš penkiolikos šalių (ES-15) tapo dvidešimt penkių šalių grupe (ES-25). Lietuvos integracija į ES paveikė visą Lietuvos ūkį, įskaitant ir Lietuvos užsienio prekybinius santykius. Apie teigiamą integracijos į ES įtaką šalies užsienio prekybos plėtrai... [to full text] / The policy of economics of Lithuania is based on the model of expansion orientated to the export. It is credible that entering of Lithuanian production to new markets of European Union and entire world will strengthen in future, also the demand of good quality ecological and natural foodstuff will be especially great. The range of the export of Lithuania has grown for 130, 87 per cent, that is from 14, 1 billion of litas in the year of 2000 up to 32, 76 billion of litas in the year of 2005. Lithuania became the member of European Union (EU) on March of 2004. EU earlier consisted of 15 states members (EU-15) became a group of 25 states (EU-25). The integration of Lithuania to EU had influenced all economy / farm of Lithuania including commercial relations with foreign countries. The growth of ranges of the export shows positive influence of the integration to EU on state’s expansion of foreign trade. The export has grown for 24, 2 per cent comparing first half-year of 2004 and first half-year of 2005. According to analysis of goods structure of the export of period of 2000 – 2005 the greatest part of the export was composed of mineral products – 176, 4 per cent, machines and mechanisms – 151, 8 per cent, transport and transport equipment – 161, 60 per cent. The range of the import of Lithuania within last six years has grown for 97, 7 per cent, that is from 21, 8 billion of litas in the year of 2000 up to 43, 1 billion of litas in the year of 2005. According to goods... [to full text]

Kiekvienos valstybės ekonominė raida yra priklausoma nuo tarptautinių ekonominių santykių. Tarptautinė prekyba stipriai įtakoja tokius valstybių ekonominius rodiklius kaip bendrą vidaus produktą (BVP), mokėjimų balansą, ūkio augimo tempus, užimtumą ir kt., todėl jos analizės jokiu būdu negalima atmesti Autorius darbe pateikia Lietuvos užsienio prekybos raidos ir struktūros analizę 1990-2005 metais. Supažindinama su tarptautinės prekybos teoriniais aspektais, teorijomis, skirtingai aiškinančiomis tarptautinės prekybos svarbą valstybės ekonominiuose procesuose. Nagrinėjamos Lietuvos užsienio prekybos ekonominės, socialinės ir politinės prielaidos ir reikšmė. Analizuojama Lietuvos užsienio prekybos apimtis, dinamika, balansas, plačiau aptariami svarbiausi užsienio prekybos partneriai, geografinė struktūra. Nagrinėjama Lietuvos užsienio prekybos importo - eksporto prekinė struktūra, jos kitimo tendencijos. Koreliacinės – regresinės analizės gautų rezultatų pagalba, įrodoma BVP priklausomybė nuo eksporto ir importo srautų. Analizės pagalba nustatoma, kad šiandieninis Lietuvos BVP augimas yra labiau veikiamas importo nei eksporto srautų. Lietuvos tarptautinei prekybai plėtoti autorius siūlo priemonių programą, kurios tikslas - sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos eksporto plėtrai, tradicinių ir naujų eksporto sričių augimui, didesniam lietuviškos kilmės produkcijos pardavimui, bei informacijos apie Lietuvą ir jos gaminamą produkciją bei teikiamas paslaugas skleidimui. / The development of each countries economy is dependant on international relations. International trade makes big impact on such economical indicators as GDP (Gross Domestic Product), balance of payments, rate of economy growth, unemployment rate, etc. This is why international trade must be carefully analyzed. The author analyses development and structure of Lithuania’s international trade in the period of 1990 to 2005. Theoretical aspects of international trade, it’s theories, which represent different interpretations of impact of international trade to economical processes, are presented in this work. The study of economical, social and political background of Lithuania’s international trade has been made, as well as the analysis of the scope of Lithuania’s international trade, it’s dynamics, balance, geographical structure, a broader view of the most important partners. The structure of Lithuanian import – export and it’s trends. The dependence of Lithuania’s GDP to export and import flows has been proven with the help of correlative – regressive analysis. The findings of such an analysis also tells that today Lithuania’s economical growth is more influenced on import rather than export. The program for development of Lithuania’s international trade has been given by the author of this work. It’s primary purpose is to give better conditions for Lithuanian export to expand, growth of traditional and new export directions, bigger sales of Lithuanian – made production... [to full text]

No description available.

Export performance of the individual firm is the focus of this research. Performance (export growth and export level) is thought to be a function of export strategies and firm and managerial determinants. Export strategies are defined a priori and relevant firm determinants selected through a literature survey. Primary data was collected from 142 firms of the electronics industry in Canada. The findings are: (1) export growth and export level are virtually independent gauges of export performance; (2) the sets of determinants for the two gauges of export performance are different; (3) export performance is fairly well explained by the selected determinants; (4) export performance is strategy specific: world oriented marketers perform best, U.S. oriented sellers perform worst; (5) characteristics of the firms that adopt each specific strategy differ. The results yield important implications for research applications, government export policies and management.

No description available.