Persekiojimas dėl lyties pastaruoju metu yra vienas iš problematiškiausių pabėgėlių teisės aspektų, kadangi persekiojimo dėl lyties pagrindas 1951 m. Ženevos konvencijoje tiesiogiai nėra įtvirtintas, o pastaruoju metu ypač pagausėjo prieglobsčio prašymų pagrįstų persekiojimu dėl lyties, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar nėra, o gausėjanti persekiojimo dėl lyties teisminė praktika reikalauja tam tikrų standartų suformulavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teoriškai persekiojimas dėl lyties apima tiek vyrų, tiek moterų persekiojimą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje susiklostė praktika, kad didžioji dauguma persekiojimo dėl lyties aukų yra moterys ir mergaitės, kurios susiduria su persekiojimu dėl jų lyties ir su specifiniais persekiojimo būdais, todėl šiame darbe persekiojimas dėl lyties iš esmės aptariamas kaip moterų persekiojimas pabėgėlių teisėje. Pažymėtina, jog šiame darbe analizuojami tarptautiniai teisės aktai ir dokumentai, įtvirtinantys persekiojimą dėl lyties, teisinė doktrina bei nacionalinių teisminių institucijų sprendimai persekiojimo dėl lyties klausimais, kadangi šiuose šaltiniuose geriausiai atskleidžiama persekiojimo dėl lyties samprata bei atsispindi realus tarptautinės apsaugos suteikimas persekiojimo dėl lyties atvejais. Taigi šio darbo atitinkamose dalys aptariami daugiausiai diskusijų tarptautinėje bendruomenėje keliantiems klausimai, tai yra: persekiojimas dėl lyties kaip persekiojimas dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtintų pagrindų... [toliau žr. visą tekstą] / GENDER-BASED PERSECUTION IN REFUGEE LAW Gender-based persecution is one of the most problematic aspects in Refugee Law, because gender-based persecution was not included as a separate ground of persecution in the 1951 m. Geneva Convention. Recently the number of application based on the gender-based persecution has greatly increased. However, unanimous opinion on gender-based persecution is still not found, thought particular standards are highly required. Furthermore, despite gender–based persecution could be related to persecution either suffered by women or men, almost in all the cases gender-based persecution is related to persecution suffered by women or girls, who most often face gender-specific forms of persecution. That is why gender-based persecution is analysed as persecution suffered by women in this paper. It should be noted that basically international acts and documents, legal doctrine and national jurisprudence are analysed in this paper, because in these sources the conception of gender-based persecution are best revealed. Therefore, this paper is divided in the parts, where the most problematic questions of gender-based persecution are discussed: gender-based persecution as persecution based on conventional grounds, that is, gender-based persecution as persecution because of membership of a particular social group, political opinion or religion; well-founded fear of gender-based persecution; acts considered as gender-based persecution; discrimination against... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjami ne tik nutraukiant darbo sutartį taikomi apribojimai, bet ir nutraukiant darbo sutartį taikomos garantijos, nes tai yra vienos bendros sistemos sudedamieji elementai. Apribojimai ir garantijos yra analizuojamos tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Visų pirma, darbe stengiamasi išnagrinėti apribojimų bei garantijų, kaip darbo teisės poinstitučių, kurių dėka yra užtikrinamas darbuotojui įtvirtintų teisių realizavimas, prigimtį ir paskirtį. Didelis dėmesys yra skiriamas apribojimų bei garantijų sąvokų reikšmės suvokimui bei šių sąvokų vartojimu sukurto teisinio nenuoseklumo atskleidimui. Vienas iš darbo tikslų yra surasti tinkamus garantijų ir apribojimų kaip sąvokų apibrėžimus, atitinkančius Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir pateikti originalią Darbo kodekse įtvirtintų nutraukiant darbo sutartį taikomų garantijų bei apribojimų klasifikaciją, tokiu būdu padarant šių poinstitučių skirstymą teisiškai nuoseklesnį. Kiekvienas apribojimas bei garantija, išskirti remiantis gramatiniu teksto aiškinimo metodu, yra aptariami atskirai. Analizuojant nutraukiant darbo sutartį taikomų garantijų ir apribojimų laikymąsi praktikoje, didelis dėmesys yra skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai, atskleidžiančiai nemažą dalį praktikoje kylančių problemų. Siekiant atlikti išsamų nagrinėjamų klausimų tyrimą, analizuojamas apribojimus ir garantijas įtvirtinančių nuostatų santykis su kitomis Darbo kodekso nuostatomis bei kitais įstatymais... [toliau žr. visą tekstą] / In the present Master thesis there are examined not only the restrictions applicable to the employer upon terminating the employment contract, but the applicable guarantees as well, because they are the constituent elements of the same general system. The restrictions and the guarantees are analyzed by theoretical and practical aspect. First of all, the restrictions and the guarantees are considered as the post institute of the labour law, by courtesy of it, the realization of established rights of employee are ensured. Therefore, the nature and the purpose of them are approached in this work. Great attention is payed to the perception of the meaning of the restriction and guarantee terms and to the revelation of the juridical incoherence that establishes by the usage of the mentioned terms. One of the aims of the present paper is to find appropriate definitions for guarantees and restrictions as terms, adequate to the firmed juridical regulation in the Labour code. Moreover, one of the objectives is also to represent the original classification of the guarantees and the restrictions that are firmed in Labour code and applicable upon terminating the employment contract, thus making the distribution of these post institutes more juridical coherent. Every restriction and guarantee is distinguished by appealing to the method of grammatical text explanation and these terms are discussed separately. Analyzing the following of the guarantees and restrictions applicable upon... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje numatyta saviraiškos laisvė apima laisvę gauti informaciją ir idėjas bei laisvę jas skleisti. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą ir susirašinėjimo slaptumą. Įgyvendinant vieną Konvencijoje numatytą teisę dažnai kyla kitų įtvirtintų teisių gynimo problema. Ypač tai aktualu taikant Konvencijos 10 straipsnį, kuris labai dažnai konfliktuoja su Konvencijos 8 straipsniu. Esminis principas, kuriuo vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, pagrįstas tuo, kad Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta nuomonės reiškimo laisvė negali pažeisti asmens teisės į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra nustatęs konkrečių privataus gyvenimo apsaugos ir nuomonės reiškimo laisvės ribų, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į esamą situaciją ir šios situacijos aplinkybes. Interesų balanso principas turi būti taikomas praktiškai įgyvendinant Konvencijos 8 straipsnį ir 10 straipsnį. Būtina rasti “pagrįsta balansą” ir nuspręsti, kokia Konvencijoje garantuojama teisė konkrečiu atveju turi viršenybę kitos teisės atžvilgiu. Teismas visų pirma analizuoja tokius kriterijus: ar nuomonės reiškimo laisvė atitinka visuomenės interesą žinoti tam tikrą faktą ar situaciją, ar šis visuomenės interesas yra svarbesnis už asmens privataus gyvenimo apsaugą, ar tam tikros informacijos paskelbimas yra pagrįstas egzistuojančiu... [toliau žr. visą tekstą] / Article 10 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted to the freedom of expression, which includes freedom to hold opinions and to receive and impart information and ideas. Article 8 of the Convention protects private and family life, home, correspondence of every individual. By implementing one Conventional right a problem of other right’s protection often occurs. It is a matter of great relevance while implementing Article 10 of the Convention which very often conflicts with Article 8 of the Convention. The fundamental principle which European Court of Human Rights invokes in his case- law is based on the view that freedom of expression which is guaranteed in Article 10 of the Convention, cannot violate the right to respect for one’s private life. European Court of Human Rights has not set down particular limits of the private life’s protection and freedom of expression. It means that in each case the Court has to examine the existing situation and its circumstances. So the principle of “interest balance” has to be applied while implementing Articles 8 and 10 of the Convention in practice. It is essential to find the “reasonable balance” and to decide, which right guaranteed under the Convention will have the priority over another in each case. Firstly, the Court has to analyze these criterions: whether the freedom of expression satisfy the public’s interest to get particular information about certain facts or situation, whether this public’s... [to full text]

1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis į ES sistemą įvedė ES pilietybės institutą. Europos pilietybė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, todėl, kalbant apie ją nereikėtų remtis valstybių narių pilietybės suvokimu. Sutartyje numatyta, kad Sąjungos piliečiu gali būti kiekvienas asmuo, jei jis turi kurios nors valstybės narės pilietybę. Tik pati valstybė narė turi teisę apibrėžti sąlygas, kurioms esant asmenys įgyja ar praranda tos valstybės pilietybę, o kitos valstybės narės privalo gerbti šią jos teisę. Tačiau pagrindinis šiame magistro darbe nagrinėjamas klausimas yra ne Sąjungos pilietybės samprata, bet teisės, išplaukiančios iš ES pilietybės, įtvirtintos EB steigimo sutarties Antroje dalyje. Įsteigus ES pilietybės institutą, asmenims suteikiamos tam tikros papildomos teisės toms, kurios jau egzistuoja nacionaliniame ar Bendrijos lygmenyje. Šiame darbe koncentruojamasi į antrinės teisės aktus, detalizuojančius minėtų teisių įgyvendinimo sąlygas bei ribojimo pagrindus bei Europos Teisingumo Teismo praktiką. Viena iš tokių teisių yra teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Darbe pabrėžiama, kad laisvo asmenų judėjimo principas sudaro vieną iš Europos Bendrijos pagrindų. Ilgą laiką ši asmenų judėjimo laisvė buvo siejama su reikalavimu asmenims užsiimti tam tikra ekonomine veikla. Tačiau situacija pasikeitė ir dabar kiekvienas Sąjungos pilietis, net ir ekonomiškai neaktyvus, gali naudotis šia teise. Be to, Sąjungos piliečiai... [toliau žr. visą tekstą] / Maastricht Treaty signed on 7 February 1992 introduced citizenship concept into the framework of European Union. European citizenship embodying specific features differs from traditional notion of national citizenship. To be a European citizen one must first be a national of a Member State. Only Member States can lay down the conditions under which individuals acquire and lose nationality and other states must respect this competence. However the central issue of this master’s thesis is not the concept of the European citizenship, but the rights stemming from the citizenship of the Union covered in the Part II of EC Treaty. The establishment of the European citizenship composes an additional sphere of rights to those currently existing in the national and Community sphere. This master thesis focuses on the instruments of the secondary legislation containing provisions, detailing the exercise and limitation of the mentioned rights. One of such fundamental rights is the right to move and reside freely within territory of the Member States. The author stresses that the free movement of persons comprises one of the basis of European Community. For a long time this freedom had been bound to requirement to pursue economic activity. Despite this now every citizen of the Union may enjoy this right outside the economic context. Besides citizens of the Union residing in another Member State of which they are not nationals have the right to participate as voters or as candidates in... [to full text]