Pagrindinis švietimo sistemos tikslas – kiekvienam žmogui prieinamas, kokybiškas ir šiuolaikinis mokymas, patenkinantis asmens ir dabartinės visuomenės poreikius. Šiame darbe nagrinėjamos specialiojo ugdymo paslaugos kaimo pradinėse mokyklose. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo ištirti specialiojo ugdymo paslaugų teikimo specifiškumą kaimo bendrojo lavinimo mokyklose. Darbe apžvelgiama specialiojo ugdymo ir specialiųjų poreikių samprata, specialiojo ugdymo raida, specialiojo ugdymo organizavimas, specialiosios pagalbos teikimo procesas bendrojo lavinimo mokyklose bei specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo ypatumai kaimo pradinėse mokyklose. Anketavimo būdu buvo apklausta 100 Marijampolės apskrities kaimo pradinių klasių mokytojų. Pedagogai išreiškė savo nuomonę apie darbo su specialiųjų poreikių vaikais patirtį, savo pasirengimą dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, specialistų teikiamas paslaugas, specialistų, vaiko ir tėvų įtraukimą į specialųjį ugdymą. Tyrimo duomenys rodo, jog specialiųjų poreikių vaikų integracija į kaimo bendrojo lavinimo mokyklas, nors ir turėdama teisinį pagrindą, vyksta nepakankamai gerai. Mokyklos nėra tinkamai pasiruošusios: pedagogai neturi tinkamos kvalifikacijos ir patirties dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, ugdymo įstaigose nėra pakankamai specialistų, nepritaikyta mokyklos fizinė ir socialinė aplinka, skurdi mokyklų materialinė bazė, nepakankamas specialistų, tėvų, vaikų įsitraukimas į ugdymo procesą. / Principal goal of educational system is to ensure popularly accessible, efficient and modern education satisfying both individual and communal needs of contemporary society. This thesis considers offices of special educational services in rural elementary schools. Main purpose of this research has been to investigate particularities in provision of special educational services in rural comprehensive schools. The thesis deals with conception of special education and special needs, special education process, organisation of special education process and provision of special educational services in comprehensive schools and peculiarities in provision of special pedagogical assistance at rural elementary schools. A survey by questionnaire has been carried out among 100 teachers of rural elementary classes in the Mariampolė County, enabling educators to express their views on work experience gained with pupils having special educational needs, on services provided by specialists, on involvement of children, parents and specialists in a special educational process. The research data have shown that the integration of children with special needs into rural comprehensive schools is not sufficiently good despite having a legal background. Schools are not properly prepared: educators are lacking relevant qualifications and experience to work with children of special needs, educational institutions are lacking specialists, physical and social environment of schools are not adapted... [to full text]

Teisinio švietimo reikšmė pabrėžiama įvairiuose dokumentuose, edukacinėje literatūroje. Tai “procesas, per kurį asmenims sudaromos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, padedančių tinkamai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginti savo teises ir vykdyti pareigas”. Visuomenės teisinio švietimo problemą bandoma spręsti įvairiais būdais ir metodais. Europos Komisija aktyviai prisideda prie jaunimo teisinio švietimo, organizuodama įvairią veiklą (paskelbtas komunikatas dėl Europos Sąjungos vaiko teisių strategijos kūrimo, organizuojami konkursai ir pan.) visose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministerija ir kitos institucijos yra įsipareigojusios gerinti visuomenės teisinį švietimą, nuolat priimdamos ir patvirtindamos įvairias visuomenės teisinio švietimo programas, kurių vienas iš tikslų yra kiekvienam moksleiviui suteikti “esminių teisinių žinių apie šeimą, darbo santykius ir santykius su valdžios institucijomis” [8]. Kaip nurodoma 2009 m. Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos projekte, „siekiant įveikti mažėjantį visuomenės pilietinį aktyvumą, bei augantį nusivylimą dėl galimybės daryti įtaką valstybės institucijų priimamiems sprendimams, <....> teisinis švietimas ir pilietinis ugdymas privalo apimti visas galimas formas ir būdus“ [10]. Mokiniai, neįgiję teisinių žinių, ateityje sunkiau prisitaikys prie nuolat kintančių ar naujų socialinių normų bei nesugebės jomis naudotis ginant savo teises ir laisves... [toliau žr. visą tekstą] / The significance of legal education is emphasized in various documents and educational literature. It is a "process in which individuals are provided with opportunities to acquire knowledge and skills, helping them to exercise their rights and freedoms in the legal system to defend their rights and accept responsibilities. Public legal education attempts to address the problem in different ways and methods. The European Commission in actively involved in legal education of young people by organizing various activities (the Communication on a Europe Union strategy on the Rights of the Child, organized competitions and so on) across the European Union. The Government of the Republic of Lithuania, Ministry of Justice and other authorities are committed to improve public legal education, constantly adopting and approving a variety of public legal education programs, one of the goals is to give each student a "substantial legal knowledge of family, labor relations and relations with the authorities" [8]. As stated in the 2009 Non-governmental organizations in the development of the concept of the project, "in order to cope with declining civic society, and growing frustration on the possibility to influence decisions taken by public authorities, <...> legal education and civic education must cover all possible forms and methods" [10]. Students, who have not acquired legal knowledge in the future will find it more difficult to adapt to constantly changing and new social norms and... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas informacinių komunikacinių technologijų naudojimas ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus bendrojo lavinimo mokykloje. Darbe atlikta mokslinės ir metodinės literatūros analizė, anketinė apklausa. Tyrimo tikslas – išanalizuoti informacinių komunikacinių technologijų naudojimą, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Pristatyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių sampratą. 2. Išanalizavus mokslinę ir metodinę literatūrą įvertinti informacinių komunikacinių technologijų naudojimą specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymosi procese. 3. Ištirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ir pedagogų požiūrį į informacinių komunikacinių technologijų naudojimą ugdyme. 4. Atskleisti pedagogų požiūrį į informacinių komunikacinių technologijų veiksmingumą ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa raštu, kiekybinių ir kokybinių duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 38 pedagogai ir 64 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Tiriamieji atrinkti iš anksto atlikus žodinę apklausą ir nustačius pedagogus, kurie dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Anketinė mokinių apklausa vykdyta specialiųjų pedagogų ir logopedų užsiėmimų metu prieš tai išaiškinus pildymo metodiką. Atlikus tyrimą... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s paper analyses the appliance of information and communication technologies in educating students with special educational needs in a school of general education. Analysis of scientific and methodological literature and questionnaire survey have been done. Research aim: analyse the appliance of information and communication technologies in educating students with special educational needs in a school of general education. Research tasks: 1. Introduce the concept of students with special educational needs. 2. After having analysed scientific and methodological literature, evaluate the appliance of information and communication technologies in an educational process of students with special educational needs. 3. Analyze the attitude of students with special educational needs and pedagogues towards the appliance of information and communication technologies in education. 4. Reveal the attitude of pedagogues towards the effectiveness of information and communication technologies in educating students with special educational needs. Research methods: analysis of scientific literature, questionnaire survey in writing, analysis of quantitative and qualitative data. The research was attended by 38 pedagogues and 64 students with special educational needs. Attendants were selected after a verbal interview was done in advance and pedagogues working... [to full text]

Darbe atlikta teorinė integruoto (inkliuzinio) ugdymo sampratos, probleminių klausimų, ugdymo individualizavimo funkcijų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Iškelta hipotezė, kad modifikuotų ir adaptuotų programų rengimas bendrojo lavinimo mokyklose mokytojams mažai praktine patirtimi paremta sritis, kurią reikia tobulinti. Programų rengimo mechanizmas yra nebaigtas ir nuolatos tobulinamas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti ir įvertinti adaptuotų ir modifikuotų programų taikymo bendrojo lavinimo mokykloje efektyvumo veiksnius, atkreipti dėmesį į pačią problemą, t.y. galbūt svarbiau ne programa, o mokymo kokybė, ar nesureikšminama programa, dėmesį atitraukiant nuo ugdymo proceso kokybės. Gautų tyrimo rezultatų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus: skaičiuotas procentinis pasiskirstymas, aritmetinis vidurkis, reitingai, atlikta koreliacinė analizė. Statistinėms hipotezėms tikrinti taikytas chi-kvadrato kriterijus. Tyrime dalyvavo 111 bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, mokymo metodų taikymas, atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vertinimas, aptariami organizaciniai adaptuotų bei modifikuotų lietuvių kalbos programų rengimo klausimai ir problemos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pagrindiniai sunkumai, susiję su ugdymo turinio individualizavimu ir diferencijavimu: mokytojams... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper the theoretical analysis of integrated (inclusive) education and problem questions, as well as analysis of education individualization functions in the mainstream school are performed. Hypothesis is set, that preparation of modified and adapted curricula in the mainstream schools is the area little supported by the teachers’ practical experience which is to be improved. Curricula preparation mechanism is incomplete and undergoes improvement. With the means of questioning survey a research was performed, sought to disclose and to assess the efficiency factors of adapted and modified curricula application in the mainstream school, to pay attention at the same problem, i.e. probably teaching quality is more important that the curriculum, whether the curriculum isn’t given prominence, taking the attention away from the education process quality. Analysis of the results obtained was performed using the descriptive statistical methods: percentage distribution, arithmetical means, ratings were calculated, correlation analysis was done. To check the statistical hypotheses, chi-square criterion was employed. 111 teachers of Lithuanian language and primary forms from mainstream schools participated in the survey. In the empirical part modified and adapted curriculum compilation, application of teaching methods are analysed, evaluation of the pupils with special needs is performed, organization questions and problems of modified and adapted Lithuanian language... [to full text]