Šiame darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant bylas dėl darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties. Pateikiama nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti pagrindai bei sąlygos, kuriems esant atsiranda darbdavio bei valstybės pareiga atlyginti darbuotojams dėl sužalojimų darbe patirtą žalą, tame tarpe ir neturtinę žalą. Darbdavio materialinę atsakomybę reglamentuoja kelios teisės šakos: darbo teisė, civilinė teisė bei socialinė teisė. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos analizuojamos remiantis įstatymais, poįtatyminiais aktais, jurisprudencija. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos Aykščiausiojo Teismo 1996-2007 metais suformuotai praktikai bylose dėl darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimo principinių nuostatų. Aiškinamasi, kokiems subjektams tenka pareiga atlyginti žalą, o taip pat kas įgyja teisę į žalos atlygimą. Aptariami žalos atlyginimo būdai darbuotojams, apdraustiems nelaimingų atsitikimų darbe profesiniu ir socialiniu draudimu, taip pat, kai toks draudimas nevykdomas. Analizuojami neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo klausimai darbo ir civilinės teisių kontekste. Darbe nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teisų praktikoje pasitaikančios teisės taikymo problemos, daromų klaidų priežastys. Išvadose apibendrinami darbdavio materialinės atsakomybės instituto teoriniai ir praktiniai aspektai. / In the paper I analyse practice of the Lithuanian Supreme Court in trying the cases related with employer’s material liability for the loss made by mutilation or other harm made to his/her health of through death of the victim. Bases and conditions, the presence of which cause employer’s and state’s obligation to indemnify the loss made due to injury at work, including non-material loss, consolidated in the national legal acts, are given. Employer’s material liability is regulated by a number of law branches: work law, civil law and social law. Conditions of material liability arousal are analysed basing upon the laws, by-laws, jurisprudence. Especial attention is paid at the practice formed by Lithuanian Supreme Court in 1996-2007 regarding conditions of employer’s material liability as well as basic provisions for loss indemnification. It is explained which subjects have the duty to indemnify the loss, also who acquires the right for loss indemnification. Loss indemnification ways for the employees insured with professional and social insurance against accidents at work are discussed as well as the cases when no such insurance is performed. Non-material (moral) loss indemnification issues in the work law and civil law context are analysed. In the paper I analyse the law application problems arising in the first and the appeal instance court practice, as well as reasons of the mistakes. In the conclusions theoretical and practical aspects of employer’s material liability are... [to full text]

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju mažai tyrinėta problema Lietuvoje. Susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu nėra. Magistro darbe pirmiausia aptariama kas tai yra darbdavio nemokumas ir darbdavio bankrotas. Nurodoma, kad šių savokų tapatinti negalima, kadangi darbdavio nemokumas yra labai plati sąvoka, kuri apima ir darbdavio bankrotą. Nagrinėjant darbo sutarties nutraukimo tvarką darbdavio inivciatyva kai nėra darbuotojo kaltės bankroto atveju, analizuojama ar turi būti taikomos garantijos darbuotojams, kurios numatytos Darbo kodekse. Analizuojama ar darbuotojai gali būti įspėti ir ar su jais darbo sutartis gali būti nutraukta jų laikino nedarbingumo laikotarpiu ar kai jie pašaukti atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnnybą, ar kitas piliečio pareigas. Taip pat analizuojama ar bankroto atveju turi būti taikomos garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams auginantiems vaikus, garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams. Tiriama ar turi būti taikomos garantijos darbuotojų atstovams. Magistro darbe siūloma papildyti Įmonių bankroto įstatymą, kad jame būtų reglamentuota galimybė taikyti garantijas darbuotojams jų darbdavių bankroto atveju. Darbe yra keliamas ir analizuojamas klausimas ar iškėlus įmonei bankrotą kolektyvinė sutartis galioja ir ar taikomos darbuotojams joje numatytos garantijos. Paskutinėje magistro darbo dalyje tiriama atsiskaitymo su atleidžiamuoju darbuotoju tvarka. Remiantis tarptautiniais ir Lietuvos teisės aktais... [toliau žr. visą tekstą] / The break off labor contract is poorly studied problem in Lithuania. There is no formed judicial practice on this subject. The first thing discussed in the Master thesis is what is insolvency and bankrupt of the employer. Proposed that we can not coincide these concepts forasmuch as insolvency is very wide concept, which includes the employer bankrupt. Studying the procedure of the labor contract break off initiated by employer, when there is no employee fault, in case of bankrupt, is analyzed should be The Labor Code guarantees applied to employee or not. Analyzed, should the employee be alerted and can be labor contract broken off in case of employee temporary sicness or when he is calles to execute true National Guard or other civil duties. It is also analyzed should be guarantees applied to pregnant womwn and employees with children, and guarantees to ill and injured at work employees. It was studyed, should be guarantees aplied to employee representatives. It is proposed to supplement Enterprise Bankruptcy Law, that there would be regulated possibility to apply guarantees to employees in case of bankrupt of their employers, in the Master thesis. It is brought up and analyzed question is the collective agreement valid when the bankrupt case is opened, and are the collective agreement guarantees aplied. In the last part of Master thesis the procedure of the settlement with dismissed employee is studied. According to international and Lithuanian legislation was analized the... [to full text]

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS: TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS SANTRAUKA Šiame magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Darbo sutarties nutraukimas yra labai svarbus teisinis įvykis tiek ekonominiu, socialiniu, visuomeniniu tiek ir teisiniu požiūriu. Remiantis tuo, reikia labai gerai suprasti ir tinkamai įforminti šį teisinį faktą, nes bet kokia klaida ar netinkamas dokumentų sutvarkymas yra pagrindas teisminiam ginčui kilti. Viso to pasekoje gali atsirasti neigiami teisiniai padariniai darbdaviui ar darbuotojui. Todėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva bendrų reikalavimų, procedūrų ir turinio elementų sistemingas ir nuoseklus reglamentavimas darbo teisės aktuose, bei nuostatų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, smulkesnė analizė yra itin aktuali ne tik teorijai, bet ir praktikai. Darbe pateikiamos darbo teisės taikymo sampratos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nagrinėjami šio teisės instituto taikymo pagrindai, darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, turinio nustatymo aspektai, bei taikymo apribojimai. Atliekama analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos nutartimis, kuriose yra išanalizuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, vienaip ar kitaip susiję su darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės... [toliau žr. visą tekstą] / The Termination of the Employment Agreement on the Initiative of Employer when there is no Fault of Employee: Theoretical and Practical Problems Summary In this work the problems of the termination of the employment agreement on the initiative of employer when there is no fault of employee are analysed. The termination of the employment agreement is a very significant legal event from the economic, social, public, and legal point of views. Thus, it is very important to understand and formalize correctly this legal fact, as any mistake or improper documentation could raise a legal dispute. As a result the employer or employee may face negative legal effects. Apparently, the systematic and consistent regulation of the general requirements, procedures, and content elements of the termination of the employment agreement on the initiative of employee and the detailed analysis of the provisions on the termination of the employment agreement are very important not only for theory, but also for practice. In this work a definition of the application of labour law, related to the termination of the employment agreement, is presented and the basis of application of the current legal institute, the aspects of the termination of the employment agreement when there is no fault of employee, definition of content and the limitation of application are analysed. The analysis is based on the rulings passed by the Supreme Court of Lithuania, as a court of cassation, reviewing the decisions of... [to full text]

Darbe apžvelgta teisės doktrinoje ir teismų praktikoje sutinkama darbdavio materialinės atsakomybės samprata, šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, rūšys, didesnį dėmesį skiriant darbdavio materialinei atsakomybei, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta. Atkreipiamas dėmesys į darbdavio materialinės atsakomybės panašumus bei skirtumus su civiline atsakomybe. Taip pat pateikiamas darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų, kai žala padaryta darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, aiškinimas LAT praktikoje, jų taikymas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005-2008 m. praktikoje. Atskleidžiami žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, atlyginimo ypatumai (kai darbuotojas apdraustas, neapdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu). Pateikiamos pastebėtos darbdavio materialinės atsakomybės taikymo problemos, galimi jų sprendimo būdai. / The Thesis reviews the concept of employer’s pecuniary liability as defined in the legal doctrine and case-law, the grounds for and types of such liability. The attention is drawn to the similarities and differences between employer’s pecuniary liability and civil liability. The Thesis presents interpretations of the conditions of employer‘s pecuniary liability for injury to the employee caused by mutilation or other bodily injury or for employee‘s death in the legal doctrine, rulings of the Supreme Court of Lithuania, as well as application of these conditions in the practice of the 2nd district court of Vilnius in 2005-2008. The author discloses specific features of compensation for the injury caused by mutilation or other bodily injury of the employee, or by his death (when the employee has or has not been insured with the social insurance against occupational accidents and occupational diseases). The Thesis specifies the observed theoretical and practical problems related to employer’s pecuniary liability and presents possible ways of solving them.

Magistro darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant bylas dėl darbdavių materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, siekiant nustatyti kaip aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos sprendžiant bylas teisme, nagrinėjama su kokiomis teisės aktų taikymo problemomis susiduriama teismų praktikoje. Taip pat darbe nagrinėjami darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo teoriniai aspektai. Visų pirma, darbe siekiama apibrėžti materialinės atsakomybės vietą tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių, jos santykį su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (baudžiamąja, administracine, civiline, drausmine). Toliau darbe aptariamos būtinos darbdavių materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kurios turi būti teismo nustatytos sprendžiant bylas dėl darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties. Darbe pateikiama išsami materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų analizė remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis. Po to darbe nagrinėjami klausimai susiję su darbuotojui atlygintinos žalos, padarytos darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl jo mirties, dydžio nustatymu ir padarytos žalos atlyginimo tvarka. Tam tikslui analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse keliamos problemos dėl DK, seno ir naujo CK, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų... [toliau žr. visą tekstą] / The MA thesis analyzes the practice of Lithuania’s Supreme Court in deciding cases concerning employers’ pecuniary liability for the damage caused by mutilation or other health impairment, or the death of the employee, in order to find out how provisions of pecuniary rights are interpreted and applied during examination of cases in the court, as well as discusses what problems arise in application of legal acts in the practice of courts. The thesis also considers theoretical aspects of formation of employer’s pecuniary liability. Firstly, the thesis aims at defining the position of pecuniary liability among other kinds of legal liability (criminal, administrative, civil and disciplinary) and its relation with them. Secondly, pre-requisites for formation of employers’ pecuniary liability which have to be determined by the court while examining the cases concerning employer’s pecuniary liability for the damage caused due to mutilation or other health impairment or the death of the employee, are discussed. Furthermore, on the basis of decisions made by the Supreme Court of Lithuania, the thesis presents a detailed analysis of conditions determining the formation of pecuniary liability. In addition, issues related with determination of the amount of the damage to be paid to the employee for mutilation or other health impairment or the death of employee as well as the procedure for payment of damages are discussed in the thesis. For this purpose, problems concerning practical... [to full text]

Darbo temos aktualumą lemia poreikis į darbo santykius žvelgti naujoviškai, per žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos prizmę, produktyviai bendradarbiaujant dviems darbo santykių subjektams – darbuotojui ir darbdaviui. Toks požiūris reikšmingas Lietuvoje vystantis laisvajai rinkai, didėjant konkurencingumui. Atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius pokyčius, kitas aplinkybes, dažnai susidaro situacija, kai darbdavys savo iniciatyva turi atleisti darbuotoją, kai nėra jo kaltės. Tai – darbo sutarties nutraukimo būdas, galintis labiausiai pažeisti darbuotojo interesus. Todėl neatsitiktinai įstatymų kūrėjas šiam darbo sutarties nutraukimo būdui skiria ypatingą dėmesį. Reglamentuojant darbo santykius, o taip pat sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, svarbu, kad šiuose santykiuose nepagrįstai nedominuotų nė viena šalis, o kita netaptų priklausoma. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali būti nutraukta įstatyme nustatytais pagrindais. Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbios ir teisėtos priežasties. Įmonės struktūriniai pertvarkymai laikomi svarbia priežastimi tada, kai jie yra esminiai, o ne fiktyvūs. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta ir esant nepakankamai darbuotojo kvalifikacijai ar dėl jo elgesio. Darbe akcentuojama, jog šiuo atveju įmonės nuostatuose privalu nurodyti, kokios kvalifikacijos ar elgesio reikalaujama iš darbuotojo. Darbe iškeliama problema, susijusi su... [toliau žr. visą tekstą] / Employment Contract Termination under Employer's Initiative without the Employee’s The relevance of the topic discussed in the paper is determined by the need to have a new attitude towards labour relations, to look at them through the prism of the protection of human rights and legal interests, having effective cooperation between the two subjects of labour relations – the employee and the employer. Such attitude is significant at this time of development of free market in Lithuania and the growth of competitive ability. Taking into consideration the economic and social changes, other circumstances, often there is a situation when the employer at its own initiative has to dismiss the employee without any fault of the latter. This is one of the ways of termination of the employment contract, which may constitute the most serious violation of the employee‘s interests. Therefore, it is no coincidence that the legislature gives special attention to this way of termination of the employment contract. In regulating the labour relations and the termination of the contract when there is no fault of the employee it is important to make sure that there is neither unsubstantiated domination of any of the parties in such relations nor dependency of one party on the other. The employment contract may be terminated by the employer at its initiative when there is no fault of the employee further to the provisions of the law. The employment contract may be terminated only when there is an... [to full text]

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS SANTRAUKA Šiame magistro darbe nagrinėjamas darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentavimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Magistro darbą sudaro įžanga, penki skyriai ir išvados, kuriuose analizuojama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnio), samprata ir istorinė raida, darbo sutarties nutraukimo priežastys, apribojimai ir garantijos, taikomi nutraukiant darbo sutartį. Atskirai aptariami reikalavimai darbdaviui atleidžiant darbuotoją iš darbo bei ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentavimas darbo įstatymuose. Siekiant atlikti išsamų nagrinėjamų klausimų tyrimą, analizuojama teismų praktika, darbe pateikiami pavyzdžiai iš civilinių bylų. Įgyvendinant magistro darbe keliamus tikslus, darbe plačiai nagrinėjami Tarptautinės Darbo Organizacijos teisės aktai, lyginamuoju aspektu apžvelgiami kai kurių užsienio valstybių darbo įstatymai, nurodomi nagrinėjamų teisės normų reglamentavimo panašumai ir skirtumai. Pripažįstant, kad darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, kai kurios LR darbo kodekse numatytos nuostatos ne visiškai atitinka tarptautinių teisės aktų nuostatoms, šiame magistro darbe daroma išvada, kad daugumos teisės normų reglamentavimas Lietuvos įstatymuose yra suderintas su... [toliau žr. visą tekstą] / TERMINATION OF WORK CONTRACT ON EMPLOYER’S INITIATIVE WHEN THERE IS NO EMPLOYEE’S GUILT Mažvydas Aliukonis Vilnius University Faculty of Law SUMMARY Present master’s thesis examines the termination of work contract on employer’s initiative when there is no employee’s guilt in accordance with the Labour Code of the Republic of Lithuania, which has come into force on January 1st, 2003. The presented master’s thesis comprises the opening, five parts and conclusions, which include the analysis of the termination of work contract on employer’s initiative when there is no employee’s guilt conceptions and historical development, the reasons of the termination of work contract, applied restrictions and guarantees in case of the termination of work contract. Separate part provides the analysis of requirements to the employer under the employee redundancy, as well as dissensions regarding the terminations of work contract on employer’s initiative when there is no employee’s guilt, regulation in labour laws. In order to perform a comprehensive analysis of the issues, courts’ practice is being carried out; equally the examples of civil cases are provided in the presented paper. Considering and implementing the raised issues in master's thesis, legal acts of international Labour Organization are widely used in the provided examination, additionally the view of comparative aspect of some labour laws in foreign countries; likewise is given an indication of similarities and distinctions of... [to full text]

Darbe, pasitelkiant sisteminį analizės, lyginamąjį, lingvistinį, sisteminį teisės aiškinimo metodus, analizuojamos LAT nutartys (priimtos nuo 2003 m. iki dabar), siekiant atskleisti pagrindinius darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, taikymo problemas, kylančias teismams taikant minėtą atsakomybę. Darbą sudaro trys dalys, kuriose remiantis LAT nutartimis siekiama atskleisti skirtingus darbdavio materialinės atsakomybės taikymo aspektus. Pirmojoje dalyje aptariama darbdavio materialinės atsakomybės samprata ir sąlygos, atsižvelgiant į LAT suformuluotas kiekvienos iš šių sąlygų aiškinimo taisykles. Antrojoje dalyje aptariami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbdavio materialinę atsakomybę už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, LAT nutartis sisteminant pagal tai, kokį įstatymą teismas taikė ar turėjo taikyti. Trečiojoje dalyje gilinamasi į kompensacijų nukentėjusiems darbuotojams rūšis, mokėjimo tvarką, apžvelgiami atskiri atvejai, kai materialinės atsakomybės santykyje keičiasi skolininkas bei kai įsijungia savanoriškas draudimas, kiekvieną iš šių klausimų iliustruojant LAT nutartimis. Darbe buvo siekiama labiau praktiniu aspektu ištirti materialinės (darbdavio) atsakomybės instituto taikymą. / In the paper through the systematic analysis method, the comparative method, the linguistic method, the systematic method of interpretation of law the decisions of the Lithuanian Supreme Court (taken from 2003 to present) are being analyzed, to disclose the problems arising to courts in applying the responsibility for employer's liability for damage to the employee's disability or other damage to health or the victim's death. The work consists of three parts, in which on the basis of decisions of the Supreme Court of Lithuania the different aspects of the application of the employer's liability are intended to disclose. The first part discusses the concept and the conditions of employer‘s liability in the light of the rules of interpretation of theses conditions, formulated in the decisions of the Lithuanian Supreme Court. The second part covers the main legal acts, regulating employer‘s liability for material damage caused to the employee's disability or other damage to health or the victim's death, by systematizing the Lithuanian Supreme Court decisions according to the law the court had applied, or had to apply. The third part is following up the problems with the compensations for the injured workers, payment procedures, the individual cases when the debtor is changing and when the voluntary insurance is being involved in a material liability relation, illustrating each of these questions with the decisions of Lithuanian Supreme Court. The aim of the work was to... [to full text]

Iki šiol teismų praktika ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo bylose tebesiformuoja, ir neretai darbo įstatymų taikymas darbo teisinių santykių nutraukimo praktikoje sąlygoja problemas, susidaro nepakankamai aiškios, kartais netgi prieštaringos ir pagal esamą reglamentavimą sudėtingai teisiškai sprendžiamos situacijos. Pirmiausia magistro darbe aptariamos ginčų dėl darbo sutarties ypatybės, jų išskirtinumas darbo ginčų sistemoje, aiškinamasi ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip individualių darbo ginčų reikšmė bei pateikiami tokių ginčų teisminio nagrinėjimo ypatumai. Magistro darbe naujai pažvelgiama į esamų darbo sutarties nutraukimo pagrindų specifiką teoriniu ir praktiniu aspektu, kompleksiškai tiriami ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo ypatumai, atkreipiant dėmesį į aktualiausius ir problematiškiausius pagal besiklostančias darbo rinkos ir socialinės politikos tendencijas darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tokius kaip darbo sutarties nutraukimas: a) šalių susitarimu; b) kai nėra darbuotojo kaltės; c) dėl darbuotojo kaltės; d) dėl nepatenkinamų darbuotojo išbandymo rezultatų; e) dėl darbdavio likvidavimo; f) darbdavio bankroto atveju. Nagrinėjant, kaip galiojančios teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo minimais pagrindais ypatumus, pritaikomos praktiškai, keliamos ir aptariamos išsamiai neišnagrinėtas esamos teorinės ir praktinės darbo sutarties nutraukimo pagrindų problemos, siūlomos gairės interpretacijai, teisiškai vertinant... [toliau žr. visą tekstą] / Disputes over Termination of the Employment Contract: Theory and Practice. Summary The judicial practice of settling disputes concerning termination of the employment contract matters is developing until now, and the application of labor laws in the labour legal relations practice often determines the problems; the abstruse, sometimes even contradictory, and under current regulations fraught legal situations occur. Firstly, peculiarities of the disputes concerning the employment contract are discussed in the master’s work, then the importance of labour disputes over termination of the employment contract, as the individual labour disputes, is explained and the features of hearing of such labour disputes in courts are laid out. The new position on the particularity of the current grounds of the termination of the employment contract is defined in both theoretical, and practical aspects; features of disputes concerning termination of the employment contract are examined in comprehensive way, focusing on the grounds of termination of the employment contract, which are the most topical and problematic under the evolving labor market and social policy trends, such as the termination of an employment contract a) by agreement between the parties; b) on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee; c) through the employee’s fault; d) if an employer recognises that the results of a trial to assess the suitability of an employee for the assigned task are... [to full text]

Magistro darbe analizuojama suformuota LAT praktika sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties. Be to, atskleidžiamas LAT vaidmuo, siekiama pateikti teismuose kylančias problemas nagrinėjant tokias bylas, rasti jų sprendimo būdus. Visų pirma, darbe nagrinėjama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka, remiantis įstatymais ir teismo nutartimis pateikiamos nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos sąvokos, nagrinėjama profesinės ligos nustatymo problematika. Taip pat darbe aiškinama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties vieta tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių ir santykis su socialinės apsaugos teise. Toliau darbe aptariamos visos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąlygos ir pateikiama išsami jų analizė pagal LAT priimtas nutartis. Galiausiai darbe yra nagrinėjama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka pagal Laikinąjį bei Draudimo įstatymus, taip pat pagal senąjį ir naująjį CK, DK. Tuo pačiu nagrinėjamos minėtų įstatymų taikymo problemos analizuojamos LAT praktikoje. / This paper analyses the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death. It also defines the role of the Supreme Court dealing with problems that arise in these cases and tries to find ways to solve them. The paper first examines the concept of material liability according to labour law, referring to legal acts and court decisions as well as the concepts of occupational accidents and diseases. Moreover, the problem of determining occupational diseases is also discussed. Furthermore, the paper explains the position of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death, its relation with other legal liabilities and social security law. The material liability according to the labour law conditions are explained, and a particular analysis referring to the Supreme Court decisions is given. Finally, the paper analyses the determination of the material extent of damage, the compensation limits and payment procedures according to the Interim law on compensation of damage due to occupational accidents and diseases, to the law on social insurance of occupational accidents and diseases, the previous and present Civil and Labour codes. Also, the paper presents the problems applying to the afore mentioned legal acts analysed in Supreme Court cases.