Nuo seniausių laikų žinoma, kad nė vienas darbas negali būti atliekamas, jei nepaisomos galiojančios elgesio normos ir taisyklės. Kiekviena civilizuota valstybė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie nustato tvarką ir drausmę darbo procese. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, iš esmės reformuota darbo teisė, naujai sureguliuoti kai kurie darbo teisės institutai, įteisintas vieningas darbo teisės kodifikuotas šaltinis, kuriame apjungtos pagrindinės Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos nuostatos. Teisingai reglamentuoti teisiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo padeda siekti gerų darbo rezultatų, kas naudinga ir darbdaviams ir darbuotojams. Darbdavio ir darbuotojo teisiniai santykiai turi būti reguliuojami užtikrinant socialinį kompromisą, nes, kaip žinoma minėtų subjektų ekonominė padėtis nėra lygiavertė (darbuotojas yra silpnesnė šalis). Todėl įstatymų leidėjų pareiga sureguliuoti drausminės atsakomybės santykius taip, kad nebūtų pažeisti teisėti darbuotojų interesai. Darbinė veikla neatskiriama nuo asmens, jos negalima realizuoti per atstovą. Darbines teises ir pareigas žmogus gali realizuoti tik pats asmeniškai. Darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų bei kitų teisės aktų nesilaikymas sukelia darbo drausmės pažeidimą. Kiekvieno teisei reikšmingo pažeidimo pasekmė yra... [toliau žr. visą tekstą] / It is known for a long time that there is no work which could be done regardless of standing regulations and norms of behaviour. Each civilized country passes laws and other law acts defining order and discipline in the process of work. On 1st January, 2003, Labour Code came into force, labour law was reformed, institutes of labour law were newly regulated, the unified labour law codificated source was legitimated, in which the main European Union and International Labour Organization law acts and European Social Charter regulations were united. Right reglamentations in labour relations governed by law between employers and employees help to reach good work results, that are useful to employers and employees. Legal relations between employers and employees should be regulated ensuring social compromise, because it is known that those subjects’ economical position is not equal (an employee is a weaker side). That is the reason why legislators’ duty is to regulate disciplinary amenability relations in such a way that legal interests of employees would not be broken. Work is not distinguished from a person. It can not be realized through representatives. Labour rights and duties can only be realized by a person himself. Employee making an agreement obligates to meeting employer’s engagements and work discipline. Nonobservance of inner work order rules and official regulations or other legal acts make violation of discipline. Amenability is the consequence of any significant... [to full text]

Magistro darbe analizuojami drausminės atsakomybės bei tarnybinės atsakomybės reglametavimo panašumai ir skirtumai. Darbe, remiantis galiojančiais teisės aktais, konkrečiai- Valstybės tarnybos įstatymu ir Darbo kodeksu, mėginama aiškiai atriboti dvi savarankiškas teisinės atsakomybės rūšis. Kitas darbo tikslas- atskleisti panašią šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių prigimtį. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje analizuojami teoriniai nagrinėjamų institutų reglamentavimo klausimai, o trečioji skirta praktinėms problemoms, kylančioms taikant drausmines ir tarnybines nuobaudas. Drausminės atsakomybės ir tarnybinės atsakomybės pagrindas analizuojamas antroje darbo dalyje. Darbe taip pat paliečiami kai kurie specialiosios atsakomybės aspektai. / The work comprises the analysis of similarities and disparities in the field of disciplinary liability in both- the sphere of labour relations and the sphere of civil service. On the grounds of the current legislation- Labour code of the Republic of Lithuania (since the 1st of January 2003) and the Law on the Civil Service (since the year 1999)- this paper tries to draw a clear distinction between these two kinds of legal responsibilities. Otherwise, the other objective of this paper is to try to unveil the similar nature of two legal institutes mentioned above. The work consists of three main parts. The first one is devoted to theoretical legal backgrounds, while the third one is set for the practical application of disciplinary punishments. Afterwards, the ground of legal disciplinary liability is described in the second part of this paper. Some aspects in the field of special liability of specific servants are also mentioned. In conclusion, after reviewing it can be said that legal regulation of disciplinary responsibility of ordinary employees and public officials is almost the same but with some specialties in public sector.

Darbuotojų drausminės atsakomybės institutas vienas reikšmingiausių darbo teisės institutų. Šio instituto teisės normomis siekiama ne tik užtikrinti darbdavio, kaip nuosavybės teisės subjekto, teisę į jo nuosavybę suteikiant jam drausminės valdžios galių, bet ir apsaugoti darbuotojus nuo nepagrįsto ir neteisėto drausminės atsakomybės taikymo. Kadangi Jungtinė Karalystė pasižymi ilgamete patirtimi darbo santykių reglamentavimo srityje, tai darbe Lietuvos darbuotojų drausminės atsakomybės teisinis reglamentavimas palyginamas būtent su šia valstybe. Darbe analizuojami Lietuvos ir Jungtinės Karalystės darbo teisės šaltiniai, skirti šiam institutui reguliuoti, drausminės atsakomybės pagrindai, drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, paskirtų drausminių nuobaudų apskundimas ir iš šių santykių kylančius ginčus nagrinėjantys organai. Šiame darbe remiamasi ne tik šių valstybių teisės aktuose įtvirtintų teisės normų lyginamąja analize, bet taip pat plačiai analizuojama su nagrinėjamu klausimu susijusi teisminė praktika bei darbo teisės doktrinos specialistų pateikiama medžiaga. Nagrinėjant Lietuvos ir Jungtinės Karalystės teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų drausminę atsakomybę, atskleidžiami esminiai teisinio reglamentavimo skirtumai, išaiškinami tam tikri reglamentavimo trūkumai bei pateikiami galimi tų trūkumų sprendimo variantai. / The institute of employee‘s disciplinary liability is one of the most significant institutes in Labour Law. The legal rules of this institute are intended not only to ensure the right of the employer, as the owner of his property, to ownership, but also to protect the employees from unjustified and illegal application of disciplinary liability. Since the United Kingdom has a long experience of regulating employment relationship, in the Article the legal regulation of employees‘ disciplinary liability in Lithuania is being compared with that country. The Article analyses the sources of labour law regulating this institute, in Lithuania and in the United Kingdom, the basis for disciplinary liability, the procedure of imposing disciplinary sanctions, the appeal of imposed disciplinary sanctions and bodies, resolving disputes arisen from these matters. This Article is based not only on the comparative analysis of the legal rules determined in the acts of these countries, but also on the practice of the courts and the material of labour law specialists concerning the disciplinary liability are scrutinized. The comparative analysis of the acts, regulating employees‘ disciplinary liability in Lithuania and in the United Kingdom, shows material differences of the legal regulation in both countries, detects certain flaws in the regulation and there are improvements of these flaws proposed in this Article.

Drausminė atsakomybė yra svarbus institutas darbo teisės teorijoje, nes juo nustatoma darbuotojų teisinė atsakomybė. Kadangi darbdaviai dažnai taiko šią teisinės atsakomybės rūšį, yra būtina atskleisti ir išnagrinėti esamo reglamentavimo ypatumus, remiantis teismų praktika, teisės aktais ir kita literatūra. Darbe nagrinėjama drausminės atsakomybės sąvoka, principai, tikslai, funkcijos, reglamentavimas, pateikiamas palyginimas su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, ypač tarnybine atsakomybe. Magistro darbe išskiriamos dvi drausminės atsakomybės rūšys: bendroji ir specialioji. Bendroji drausminė atsakomybė yra reglamentuojama darbo tvarkos taisyklėmis. Darbe aptariamas ir darbo drausmės reglamentavimas užsienio valstybių įmonėse. Specialioji atsakomybė yra įtvirtinta tik dviejuose teisės aktuose. Pagrindinis jų – Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas. Darbo autorė taip pat nagrinėja darbo drausmės pažeidimo bei šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvokas, elementus, aptaria Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šiurkščių darbo drausmės pažeidimų pavyzdinį sąrašą, teismų praktiką, išskiria keturias drausminės atsakomybės sąlygas: neteisėtą veiką, žalingas pasekmes, priežastinį ryšį ir kaltę. / Disciplinary liability is an important institution in labour law theory, because it sets liability for employees. It is essential to analyse the peculiarity of current legal regulation on the grounds of judicial decisions, laws and other literature since employers often apply this kind of liability. A concept, main principles, objectives, functions, legal regulation of disciplinary liability and comparison with other kind of legal liabilities, especially with liability of civil servants, are set in this paper. There are two categories of disciplinary liability: common and special. Common disciplinary liability is regulated by work rules. Besides the analysis of Lithuanian work rules, there is given a wide consideration about foreign countries experience in this work. Special disciplinary liability is set in a few laws. The most important law regulating special disciplinary liability is The Statute of The Rail Freight Workers Disciplinary Liability of the Republic of Lithuania. The author examines the concepts, elements of a breach of work duties and a gross breach of work duties, describes the sample list of such breaches situated in the second paragraph of Article 235 of Lithuanian Labour Code. Moreover, there are four conditions of disciplinary liability identified in this paper: illegal activity, adverse consequences, causality and guilt.

Drausminės atsakomybės, kaip teisinės atsakomybės rūšies paskirtis yra užtikrinti darbo drausmę. Ji yra taikoma darbo teisėje už darbo drausmės pažeidimą. Magistro darbe analizuojamos drausminės atsakomybės rūšys, trumpai aptariama teisė aktų, nustatančių tiek bendrąją teisinę, tiek specialiąją teisinę atsakomybę bendroji charakteristika. Didelis dėmesys magistro darbe skiriamas drausminės atsakomybės pagrindui ir drausminės atsakomybės sąlygoms analizuoti, nes, norint konstatuoti darbo drausmės pažeidimą, kuris yra drausminės atsakomybės pagrindas, reikalinga nustatyti visų pažeidimo elementų sudėtį, t.y. objektą, subjektą, objektyviąją pusę ir subjektyviąją pusę. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės dar vadinamos darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygomis. / The purpose of disciplinary responsibility as the type of legal responsibility is to ensure labour discipline. It is applied in the labour law for the breach of labour discipline. The Master’s work gives an analysis of the types of disciplinary responsibility, the general characteristic of the legal acts, identifying both the general and special legal responsibility, is discussed in brief. Special attention in the Master’s work is devoted to analysis of the basis of disciplinary responsibility, conditions of disciplinary responsibility, since in order to state a breach of labour discipline, which is the basis for legal responsibility, it is necessary to identify the composition of all elements of the breach, i.e. the object, subject, objective side and subjective side. The objective and subjective sides of the breach of labour discipline are also called the conditions of disciplinary responsibility of the employees.

Lietuvos Respublikoje darbo drausmė yra reglamentuojama jau keturiasdešimt metų vadovaujantis bendraisiais bei vietiniais norminiais teisės aktais. Įstatymų leidėjas per šį laikotarpį pakeitė nemažai nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų bei darbdavių teises ir pareigas, tačiau darbo drausmės institutas buvo keičiamas bene mažiausiai. Darbo tvarkos nustatymas įmonėse, įstaigose ir organizacijose pasireiškia priimant darbo tvarkos taisykles. Tokiu būdu darbuotojai yra įpareigojami gerai ir našiai dirbti darbdaviams skiriant paskatinimus ar drausmines nuobaudas jų atžvilgiu. Todėl svarbu išanalizuoti darbuotojų bei darbdavių santykį bei reikšmę nustatant darbo tvarką, kadangi priešingu atveju yra prarandama galimybė atrasti balansą siekiant gerų įmonės, įstaigos ar organizacijos rezultatų. Įstatymai įpareigoja tinkamai reglamentuoti darbo drausmę darbovietėse – teisėtai bei pagal nustatytą tvarką patvirtinti darbo tvarkos taisykles, o darbuotojams nevykdant nustatytų pareigų – paskirti drausminę nuobaudą už funkcijų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą. Pažymėtina, jog tik detalus bei platus teisės aktų, doktinos bei teismų precedentų analizavimas bei išvadų suformavimas leidžia atrasti tinkamiausius būdus bei priemones darbo drausmės užtikrinimui įmonėse, įstaigose ar organizacijose. / In Lithuania the discipline of law is regulated using common and local rules of law for fourty years. The legislator had changed many regulations applied to rights and duties of employees and employers during that time but the corpus of discipline of law had not be changed so much. The work procedure in companies, institutions and organizations is established with accepting the discription of work procedure. In that way the employees are obliged to work up to the mustard and be productive with supporting them giving the boosts or schoolings by employers. Consequently that‘s very important to analyse the relations and interest between employees and employers otherwise they will lose the possibility to find a balanse to reach the good results in companies, institutions and organizations. The legislation charge to have right regulations for discipline of law in all the workplaces – to set up the discription of work procedures in legitimate and determinate order ways. If the employees are not doing all the duties they must to do – the employer should award them with the schoolings. Accordingly only the detail and full analysis of legislation, doctrine and court precedents together with having conclutions in the end could help to find all the expedients and implements to guarantee the discipline of law in companies, institutions and organizations.

Magistro darbe analizuojami statutinėse įstaigose dirbančių asmenų (darbuotojų ir statutinių valstybės tarnautojų) drausminės ir tarnybinės atsakomybės aspektai. Darbe remiantis galiojančiais teisės aktais (pagal jų aktualią 2006 m. lapkričio 27 d. redakciją) bei teismų praktika bandoma palyginti statutinių įstaigų personalo drausminę ir tarnybinę atsakomybes, atskleidžiant jų panašumus ir skirtumus. Darbą sudaro trys dalys: pirmoje analizuojami statutinės įstaigos teisinio statuso ypatumai, antroje nagrinėjamas tarnybinės ir drausminės atsakomybė sąvokų tapatumo ir atskyrimo klausimas, trečioje dalyje gretinant tarnybinės ir drausminės atsakomybės atskirus aspektus bandoma juos palyginti. Reziumuojant, galima pasakyti, kad statutinių įstaigų personalo drausminė ir tarnybinė atsakomybė tam tikrais aspektais yra labai panaši, nors kiekvienoje iš jų nestinga ir atskirų, specifinių bruožų. Manytina, kad nors statutinių įstaigų darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį drausminė atsakomybė yra priskirtina bendrajai drausminei atsakomybei, tačiau jos atskiro aptarimo teisės aktuose ir išskyrimo į specialiąją drausminę klausimas gali būti diskutuotinas. Taip pat pastebėtina ir tai, kad statymo leidėjo atskirų statutinių įstaigų statutinių valstybės tarnautojų skirtingas tarnybinės atsakomybės reglamentavimas yra nulemtas tarnybinių santykių diferencijavimu, pažymėtu Konstitucinio teismo praktikoje. / This master thesis provides the analysis of aspects of disciplinary and official liability of the persons (employees and statutory civil servants) working in statutory institutions. Following the valid legislation (pursuant to the current version of 27 November 2006) and the judicial practice, the paper aims at the comparison of disciplinary and official liability of the personnel of statutory institutions by distinguishing their similarities and differences. The thesis consists of three parts, the first of which analyses the peculiarities of the legal status of the statutory institution. The second section focuses on the issue of the concurrence and differentiation of the concepts of official and disciplinary liabilities. Furthermore, in the final third part of the paper the collation of separate aspects of official and disciplinary liabilities ensures the possibility to compare them. To sum up, it may be emphasised that disciplinary and official liability of the personnel of statutory institutions include some similar aspects, though each of them bear a number of diverse specific features. Even though disciplinary liability of employees working under employment contracts in statutory institutions is attached to the category of general disciplinary liability, however, it may be assumed that the question of particular consideration of it in legal acts or distinguishing it as specific disciplinary liability is debatable. Furthermore, it shall be observed that different... [to full text]

Darbo drausmė – vienas svarbiausių darbo teisės institutų, o drausminė atsakomybė – viena pagrindinių šio instituto sudaromųjų dalių, be kurios būtų neįmanomas tokio instituto egzistavimas. Svarbu tinkamai suvokti drausminę atsakomybę, kaip tam tikrą darbo santykių tinkamo reguliavimo užtikrinimo reiškinį. Šį darbą sudaro trys didelės dalys. Siekiant parodyti drausminės atsakomybės svarbą, pirmojoje dalyje yra aptariama teisinės atsakomybės sąvoka, požymiai, jos rūšys, tikslai, principai ir funkcijos. Antrojoje dalyje bendrai aptariamas darbo drausmės institutas, nurodant jo vietą bei reikšmę visoje darbo teisės institutų sistemoje, nagrinėjamos šį institutą sudarančių normų vystymosi tendencijos iki ir po naujojo DK įsigaliojimo. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas išsamiam drausminės atsakomybės sąvokos atskleidimui, sąlygų, būtinų jos atsiradimui, aptarimui. Šiame skyriuje taip pat išsamiai, pasiremiant teismų praktika, nagrinėjamas vienas drausminės atsakomybės atsiradimą sąlygojančių veiksnių – tai yra darbo drausmės pažeidimas, jo sudedamieji elementai, be to lyginamas drausminės atsakomybės reglamentavimas Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių darbo kodeksuose, taip pat šiame skyriuje trumpai aptariamos drausminės atsakomybės rūšys. Trečiojoje dalyje lyginamosios analizės būdu, pasirenkant tam tikrus kriterijus, yra nagrinėjamas drausminės atsakomybės santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, tai yra: administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir... [toliau žr. visą tekstą] / Labour discipline is one of the most important institutions of the Lithuanian labour law. The disciplinary liability is one of the main constituents of this institution without which this institution would be non-existent. It is very important to perceive properly the concept of disciplinary liability as a particular phenomenon of the appropriate regulation of labour relations. This paper consists of three big parts. In the first part the importance of disciplinary liability, the concept of legal liability, its features, types, purposes and functions are discussed. In the second part the labour discipline institution, its place and meaning in the system of labour law institutions as well as tendencies for the norms composing this institution to develop before and after the new labour code became operative are discussed. It is important to emphasize that the main attention is paid to displaying the concept of disciplinary liability and its basic terms. The jurisprudence and comparative analysis of Labour Codes of other countries are used for disclosing the aim of the breach of labour discipline as the base of disciplinary liability and its main elements. The third part includes the comparative analysis of disciplinary liability and the other types of legal liabilities such as administrative, criminal, civil, pecuniary and the liability of civil servant.

Teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, yra aktualios tiek teorine, tiek praktinio taikymo prasme, kadangi darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių normų realizavimas praktikoje paliečia principinius darbo santykių šalių interesus ir kelia gana daug ginčų. Dėl minėtos priežasties, šio tyrimo objektu buvo pasirinktas įstatymų leidėjo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos, taikomos darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, pagrindai bei tvarka. Šiame darbe yra aptariamos DK 237 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminių nuobaudų rūšys, jų taikymo atvejai, tiriama DK 235 straipsnyje įtvirtintą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą bei analizuojami pavyzdiniai šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai (sudėtys). Taip pat darbe yra nagrinėjami drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo tvarkos etapai, identifikuojamos praktikoje kylančios problemos, siūlomi jų sprendimo būdai. Atlikta ir ginčų, dėl neteisėto bei nepagrįsto atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ypatumų analizė. Įsigilinus į įstatymų leidėjo įtvirtintą reglamentavimą, doktriną bei teismų praktiką, pateikti pasiūlymai šio svarbaus darbo sutarties pasibaigimo pagrindo reglamentavimui. / The ground of dismissal from work upon an employees single gross breach of work duties is strictly regulated by Article 235.2.3 Labour Code of the Respublic of Lithuania and is relevant in both theoretical aspects and practical application purposes. There are a lot of disputes regarding the termination of an employment contract on the initiative of an employer. Wherefore grounds and imposition of disciplinary dismissal from work mentioned in the Labour Code are analyzed in the paper. In this work the concept of the gross breach of work duties and all of the grounds mentioned in Article 235.2 of Labour Code are being analyzed, regarding the systematic Labour Code explanations and the directions given by the supreme court of Lithuania. Moreover, the aspects of the imposition of the disciplinary sanctions and peculiarity of legal disputes upon an employee`s unfair dismissal from work are surveyed. As a result, the author represents some offers in order to improve the regulation of such an important ground of the expiration of an employment contract.

Darbe nagrinėjamas darbos santykiuose konfidencialia laikomos informacijos turinys, teisiniai jos apsaugos būdai bei atsakomybės taikymo praktika Lietuvos teismuose. Darbe keliamas tikslas apžvelgti Lietuvos teisės aktų įtvirtintas teisines prielaidas konfidencialios informacijos apsaugai ir formuluojami konkretūs pasiūlymai kaip efektyviai užtikrinti tokios informacijos apsaugą. Ūkio subjektas vykdydamas savo ūkinę veiklą sukaupia nemažą kiekį konfidencialios informacijos ir tik tinkamais būdais apsaugota informacija gali sukurti ūkio subjektui konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Lietuvos teisės aktai įtvirtina įmonės kompetetingam valdymo organo teisę nustatyti, kokia informacija toje įmonėje yra laikoma konfidencialia. Praktikoje iškyla klausimas: kokią informaciją galima nustatyti konfidencialia, todėl darbe pateikiamas konfidencialia informacija laikytinų žinių pavyzdinis sąrašas ir išskiriama, kokia informacija pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus yra laikoma vieša informacija. Lietuvoje konfidencialią informaciją reglamentuoja keli skirtingi teisės aktai, tad esant tokiam padrikam reglamentavimui yra neaišku, kokiais būdais ūkio subjektas turėtų saugoti konfidencialią informaciją. Todėl šiame darbe yra pateikiami konkretūs tokios informacijos teisiniai apsaugos būdai. Įmonėje reikėtų jau iš anksto numatyti konfidencialios informacijos apsaugos būdus ir iš karto su naujai priimamau darbuotoju sudaryti konfidencialumo sutartį kaip atskirą... [toliau žr. visą tekstą] / The author analyses the content of the confidential information in employment relations, the legal remedies of protection of such information and the application of liability in Lithuanian courts’ practise. The author raises the purpose to review the legal premises determined in Lithuanian legal acts and to form concrete suggestions how to achieve effective protection of confidential information. The undertakings organising economic activities collect innumerable amount of confidential information, however, only by suitable legal remedies protected confidential information can raise the competitive advantage for the undertaking in comparison to the other market participants. Lithuanian legal acts inflict the right for the authorised management organs of the enterprise to define what information can be hold confidential in the particular enterprise. The question ‘what particular information can be hold as confidential?’ often arises in practise, consequently, the author gives the sample of the confidential information list and determines what information according to the legal acts of the Republic of Lithuania is held as public information. In Lithuania the confidential information is regulated by different legal acts, therefore, the existence of such scattered regulation raises the obscurity what remedies the undertaking should adopt to achieve the protection of confidential information. Consequently, the author further suggests the concrete legal remedies for the protection... [to full text]