Šiame darbe nagrinėjama kokie pagrindiniai makroekonominiai rodikliai stipriausiai įtakoja ekonomikos augimą. Ekonomikos augimas čia matuojamas bendrojo vidaus produkto augimu. Teorinėje darbo dalyje analizuojama Lietuvos ir užsienio autorių ekonomikos augimo veiksnių teoriniai ir praktiniai tyrimai. Analitinėje - tiriamojoje dalyje naudojami statistiniai - ekonometriniai (regresijos, elastingumo, koreliacijos koeficientų skaičiavimas, A. Okuno dėsnis), detalizavimo metodai, ekspertų vertinimai ir prognozės. Pasitvirtina autoriaus suformuluota fipotezė apie tai, kad A.Okuno dėsnis susiejantis nedarbo lygį su BVP praradimu Lietuvos ūkio sąlygomis 2001 – 2007 m. įgyja kitą santykį nei 1:2,5. Atliekant tyrimą naudoti statistiniai duomenys, paimti iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, komercinių bankų ūkio apžvalgų, Europos statistikos departamento, Lietuvos vyriausybės, finansų, ūkio ministerijų. / In this study is analyzed which macroeconomic indicators stronger influence economic growth. Economic growth is realized as the growth of the gross domestic product. In the first part of this study are analyzed practical and theoretical researches of the factors of economic growth of Lithuanian and foreign authors. In the analytic part of the study there is used statistical – econometrical (regression, elasticity, corral, method of Okun), methods of detail, evaluation of expert. There is confirmed the hypothesis, that the method of Okun in period of 2001 – 2007 years gets another relation than 1: 2,5. There is used statistical data which is used from Department of Lithuanian Statistics, Lithuanian Free Market Institute, commercial banks annual reports, Euro stat, Lithuanian government and ministers.

This master’s final paper analyses divergent economic development in Lithuanian regions and its causes. Given that objective I reviewed works where the main interest is in economic convergence – divergence process in regions. It also presents β and σ convergence and classical methods of inequality measurement. The paper presents a detailed analysis of differences in spatial economic activity described by territorial disparity of active economic subjects, investment in tangible fixed assets and foreign direct investment in regions. Estimation of the rate and speed of uneven growth is grounded on spatial disparity measurement of GDP per capita and GDP per worker. This paper assesses relationship between regional specialization, comparative advantage in main economic sectors and divergence process. The hypothesis is formulated as follows: “the source of increasing spatial differences in Lithuanian regions is cumulative causation process” is confirmed. Political intervention in promoting workplace training programs and accumulation of human capital stock is necessary to defeat this causation process.

Pastaruoju metu ekonomikos perkaitimas tapo daugumos ekonomikos analitikų svarstoma tema. Šio mokslinio darbo pagrindinis tikslas – patikslinti ekonomikos perkaitimo apibrėžimą ir pasiūlyti prie apibrėžimo adaptuotą ekonomikos perkaitimo vertinimo metodiką. Pirmoje šio mokslinio darbo dalyje, remiantis ekonomikos mokslinės literatūros analize, atskleistas nepakankamas ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygis – trūksta ekonomikos perkaitimo konkretaus apibrėžimo ir jo vertinimo tikslumo. Šios problematikos sprendimo sritys bus tobulinamos tolesniuose šio darbo skyriuose. Antroje šio mokslinio darbo dalyje pagal pirmoje darbo dalyje išanalizuotas ekonomikos perkaitimo metodikas pasirenkami perkaitimo rodikliai, susiję su paklausa, atliekama naujausia jų analizė ir įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmė. Perkaitimo rodiklių analizės eigoje atskleistas nepakankamas ekonomikos perkaitimo įvertinimas, nes akcentuojami tik paklausos veiksniai, netiriamas pasiūlos vaidmuo. Atsižvelgiant į ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygį ir neįvertintą pasiūlos vaidmenį, paskutinėje šio mokslinio darbo dalyje pateikiamas ekonomikos perkaitimo mechanizmas pasiūlos aspektu ir pasiūlomas pakoreguotas ekonomikos perkaitimo metodas, kurio pagalba įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmė. / The economic overheating recently became a topic of discussions among majority of economic analysts. The purpose of this scientific work is to present the definition of economic overheating in the aspect of supply and to propose the evaluation methodic of economic overheating. In the first part of this work, referring to the analysis of scientific literature, the insufficient level of investigation of economic overheating topic is revealed – there is a lack of concrete economic overheating definition and it‘s precise evaluation. The fields of solutions for these topics will be developed in further chapters. In the second part of this scientific work according to the analyzed economic overheating methodology in the first part the overheating indexes, bounded to demand, are chosen, the newest analysis of these indexes is implemented and the evaluation of economic overheating risk in Lithuania is done. In the progress of analysis of economic overheating indexes the insufficient evaluation of economic overheating is revealed, because only the demand‘s factors are being highlighted, the impact of supply was not investigated. Taking into consideration the level of economic overheating problem‘s evaluation and the fact that the supply‘s impact was not estimated, in the last part of this scientific work the economic overheating mechanism in the aspect of supply is presented and the improved economic overheating method is offered, with which help the evaluation of economic... [to full text]

Iki ekonominės krizės visuomenėje vyravo vartotojiškas požiūris, gauti kuo didesnes pajamas, noras turėti kuo daugiau, tačiau toks besaikis vartojimas pasaulį privedė prie finansinės krizės ir sukrėtė vyraujantį ekonominį modelį iki pat pamatų. Nepaisant technologinių pasiekimų, keičiantis gamybos ir vartojimo tempams kinta ir išteklių naudojimas bei aplinkos tarša. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (toliau NDVS) (2009) iškeltas tikslas, kad Lietuva pagal ekonomikos lygį ir išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 m. turi pasiekti 2003 m. ES–15 šalių vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, todėl labai svarbu žinoti, kaip siekiant šių tikslų gali keistis aplinkos būklė ir, ar pasiseks įgyvendinti darnaus vystymosi strategijoje numatytus aplinkosauginius tikslus. Darbo tikslas – išanalizuoti pagrindinius aplinkos sektoriaus darnaus vystymosi rodiklius ir nustatyti jų priklausomybę nuo ekonomikos pokyčių 2000–2020 m. Lietuvoje. Darbe buvo analizuojami pagrindiniai Lietuvos darnaus vystymosi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai rodikliai 2000–2010 m., taip pat nustatyta aplinkos kintamųjų priklausomybė nuo ekonomikos (ne)augimo ir įvertintos galimos aplinkos kintamųjų tendencijos bei galimybės įgyvendinti iškeltus tikslus, pagal tris galimus ekonomikos vystymosi scenarijus 2010–2020 m. laikotarpiu. Sudarius tris galimus ekonomikos vystymosi scenarijus rezultatai parodė, kad jei šalies ūkis vystytųsi pagal pirmą (16... [toliau žr. visą tekstą] / Consumeristic approach to maximize income, the desire to have more has dominated in societies before the economic crisis, but that excessive consumption of the world has led to the financial crisis witch has shaken dominant economic model to the foundation. Despite technological achievements, changing production and consumption rates influence use of resources and environment pollution. The main aim of the National Sustainable Development Strategy (2009) is to achieve the average development level of EU15 in year 2003 according to the indicators of economic and social developments as well as to the efficiency in consumption of resources and to stay within the EU’s allowable limits by 2020. The aim of the study is to examine main sustainability indicators of environmental sphere and to assess their dependence from economic (GDP) changes over 2000–2020 periods in Lithuania. The main changes of indicators of sustainable development over 2000–2010 period were assessed in Lithuania. Also dependence of environment variables from economic (de)growth was examined and possible tendencies of environmental variables and opportunities to achieve foreseen targets, according to three possible scenarios for economic development over 2000–2020 periods were evaluated. Three possible scenarios for economic development has shown that if country’s economy develops according to the first (16 % GDP growth) or second (zero GDP growth) scenario, the aim set by NSDS (2009) to decouple the... [to full text]

The purpose of this study is to examine economic growth impact on financial sector development in the Baltic States by investigating interrelation between indicators of these two economic areas. Research is based on scientific literature and empirical analysis. Statistical data is collected mostly from World Bank database in the period between 1994-2009. Indicators like liquid liabilities to GDP and private credit to GDP ratio are used to measure the financial sector size and activity. Economic growth is analyzed throughout total production and factors which are suggested by three economic growth theories. Analysis of GDP is made by expenditure approach. Statistical data showed positive financial sector development in Baltic States during the research period. Estonia had highest developed financial sector, then followed Latvia and Lithuania. The main reason for strongest financial performance in Estonia can be explained by highest export and import activity, financial capital accumulation and lowest real interest rates, unemployment and population. Financial sector development in Latvia was supported by high education expenditure and capital formation in the private sector. Lowest performance of financial activity in Lithuania can be justified by greatest unemployment, population and lowest financial capital attraction. This work confirms Patrick's (1966) demand-following hypothesis which states that growing economy leads to increasing demand of financial services and so... [to full text] / Šių studijų tikslas yra ištirti ekonomikos augimo įtaką finansinio sektoriaus plėtrai Baltijos šalyse, nagrinėjant tarpusavio ryšį tarp šių dviejų ekonominiu sričių vystymosi rodiklių. Tyrimas remiasi moksline literatūra ir empirine analize. Statistiniai duomenys yra surinkti daugiausiai iš Pasaulio Banko duomenų bazės 1994-2009 metų laikotarpyje. Indikatoriai kaip likvidţių įsipareigojimų santykis su BVP ir privačių kreditų santykis su BVP yra naudojami matuojant finansinio sektoriaus dydį ir aktyvumą. Ekonomikos augimas analizuojamas per bendrą produkciją ir indikatorius, kurie buvo pasiūlyti trijų ekonomikos augimo teorijų. BVP analizuojamas išlaidų metodu. Statistiniai duomenys parodė pozityvų finansinio sektoriaus vystymąsi Baltijos šalyse tiriamajame laikotarpyje. Estija turėjo labiausiai išvystytą finansinį sektorių, po jos sekė Latvija ir galiausiai Lietuva. Stipri finansinė padėtis Estijoje gali būti paaiškinama dėl aukšto eksporto ir importo aktyvumo, finansinio kapitalo akumuliacijos ir ţemos palūkanų normos, ţemo nedarbo ir populiacijos. Finansinio sektoriaus plėtra Latvijoje buvo paremta didelėmis švietimo išlaidomis ir kapitalo formavimu privačiame sektoriuje. Silpnesnį finansinį sektorių Lietuvoje greičiausiai sąlygojo didţiausias nedarbas, populiacija, ir maţiausias finansinio kapitalo pritraukimas. Šis darbas patvirtina Patricko (1966) paklausos-sekimo hipotezę, kuri teigia, kad ekonomikos augimas veda prie didėjančios finansinių paslaugų paklausos ir taip... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]

Darbo objektas - žmonių gerovės ir laimės sąryšis Darbo tikslas - ištirti žmonių gerovės kilimo ir laimės sąryšį Lietuvoje. Darbo uždaviniai: Ištirti ir susisteminti mokslinę teorinę ir empirinę literatūra, nagrinėjančią gerovės ir laimės ryšius. Remiantis literatūros analize, suformuluoti tyrimo metodiką, bei pateikti jos pagrindimą. Išnagrinėti žmonių gerovę lemiančius veiksnius ir išanalizuoti žmonių laimės indeksą labiausiai įtakojančius faktorių dinamiką Lietuvoje bei palyginti su kitų šalių duomenimis. Išstudijavus gerovę ir laimę lemiančius veiksnių dinamiką išnagrinėti jų tarpusavio sąryšį, taikant statistinės analizės metodus; Atlikti gyventojų anketinę apklausą, siekiant nustatyti veiksnius, įtakojančius jų laimės pojūtį bei įvertinti jų poveikį laimės pojūčiui užsibrėžtoje skalėje. / Work item - the people's welfare and happiness, and the relationship between them. The aim - to explore people's welfare and happiness, and relationship between them in Lithuania. Job tasks: 1. Investigate scientific, theoretical and empirical literature dealing with the welfare and happiness. 2. Based on the literature analysis, create formulation of research methodology, and to provide its justification. 3. Examine human welfare and to analyze the determinants of human happiness index of the factors influencing the dynamics of Lithuania, and compared with data from other countries. 4. Examination welfare and happiness of the determinants of factors to examine the dynamics of their relationship, the application of statistical methods of analysis; 5. Make survey questionnaire, in order to identify the factors that influence people sense of happiness and to assess their impact on the feelings of happiness's scale. Hypothesis - people's feeling of happiness in Lithuania are directly dependent on their economic welfare. The work will contain three parts. The first part is an overview of scientific information, scientific articles related to the path of prosperity and happiness, and relationships. The second part will present the study methodology and its rationale, as well as analysis of the key indicators of well-being and happiness a sense of the determinants of the trend in Lithuania and statistically assess the relationship between them. The third section will present... [to full text]

Magistro darbu siekiama apibūdinti tiesioginių užsienio investicijų įtaka regionų plėtrai bei ekonominei situacijai Lietuvoje. Mokslinės literatūros, atliktų tyrimų, teisės aktų analizė parodė, kad yra daug priežasčių skatinančių siekti kaip įmanoma didesnio tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad tiesioginės užsienio investicijos ne tik skatina ekonomikos augimą, bet gali jį ir stabdyti. Atlikta tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymo regionuose pagal ekonominės veiklos rūšis analizė parodė, kad užsienio investicijų į Lietuvos regionus kiekvienais metais pritraukiama vis daugiau, tačiau jų pasiskirstymas regionuose yra labai netolygus. / This master‘s final paper is up to character the influence of foreign investment for regions growth and economic situation in Lithuania. The analysis or nonfiction literature, researches’ and acts of law showed, that here are many reasons which stimulates the in draft of foreign direct investments. But country must consider that foreign direct investment not only influence the growth of economy, but can also block it. The analysis of foreign direct investment distribution by the sort of economic activity in the regions unfolded, that amount of investment growth every year, but their distribution in regions is uneven.

Šio magistro baigiamojo darbo tema nagrinėja pastaraisiais dešimtmečiais makroekonominėje užsienio literatūroje itin populiarią žmogiškojo kapitalo koncepciją ir tiria žmogiškojo kapitalo, kaip ekonomikos augimo veiksnio įtaką Lietuvos ekonomikos augimui 2004-2011 m. laikotarpiu. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje apžvelgiamas ekonomikos augimo veiksnių ir žmogiškojo kapitalo ištirtumas mokslinėje literatūroje, antrojoje pateikiami žmogiškojo kapitalo makroekonominių tyrimų bendrieji bruožai, apribojimai bei detaliai aprašoma bei pagrindžiama šio darbo tyrimo metodologija. Trečiojoje dalyje pateikiami statistinio tyrimo duomenys, interpretuojami jo rezultatai, apibrėžiami ribotumai. Rezultatai parodo aukštojo išsilavinimo darbo jėgos svarbą Lietuvos ekonomikos vystymosi procesuose. / This paper focuses on the the concept of human capital that has been a major topic in modern economic literature in the last few decades. The paper consists of three parts. Firstly, the paper provides with an overview of the human capital discussion in the economic literature. The second part consists of brief summary of methodological and empirical findings of human capital empirics followed by a complete description of this paper‘s statistical model and data. The third part shows the results and thoroughly specifies the econometric model.

Finansų krizė, kuri prasidėjo 2007 m. vasarą JAV, parodė, kad problemos, užgriuvusios vieną banką, gali išplisti visame finansų sektoriuje ir toli peržengti vienos šalies ribas. Bankai yra vieni pagrindinių dalyvių finansų sistemoje ir, kai jie nebegali atlikti savo pagrindinių funkcijų, ekonomikos augimas komplikuojasi. Bankų krizių aktualumas nemenksta jau seniai. Tai iš dalies sąlygoja šių krizių dažnumas. Kita vertus, ne mažiau aktualus ir jų tyrinėjimas. Yra suvokiama, jog praeitų krizių scenarijų supratimas gali šalims padėti pasimokyti iš praeities klaidų, išvengti krizių pasikartojimo ateityje. Atskirų šalių bankų krizių atvejų nagrinėjimai padeda geriau suprasti ryšį tarp bankų veiklos ir ekonomikos raidos. Bankų krizių įtaką šalies ekonomikai būtina išsiaiškinti užtikrinant bankų sektoriaus stabilumą, taip pat bankų krizių įtakos analizė padeda geriau nustatyti, kurie ekonomikos sektoriai krizės metu yra labiau pažeidžiami ir įgalina imtis prevencinių priemonių. Darbe sprendžiama problema – ar bankų krizės vienodai veikia skirtingo išsivystymo lygio šalių ekonomikos augimą? Tyrimo objektas: Atskirų Centrinės Europos atskirų šalių bankų krizės 1990-1998 m. poveikis ekonomikos augimui. Tyrimo tikslas: Įvertinti bankų krizės poveikį ekonomikos augimui, analizuojant atskirų šalių krizės padarinius. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą, išsikelti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti krizės teoriją ir taikomuosius tyrimus; 2. Išskirti bankų krizės atsiradimo priežastis bei jų... [toliau žr. visą tekstą] / The financial crises that began in USA 2007 summer has showed that the problems appeared in one bank can spread throughout the financial sector and far beyond the limits of one country. Banks are key players in the financial system and, when they can no longer perform its basic functions, economic growth becomes complicated. Banking crises is the most popular issue. This is in part determined by the frequency of crises. It is known that understanding of last crises scenario can help countries to learn from past mistakes how to avoid recurrence in future crises. Studies of individual countries experience related with banking crises helps to understand relationship between banks‘ activity and economic development. It is necessary to clarify banking crises impact on economic in case to ensure the stability of the banking sector as well as to determine which sectors of the economy during the crisis are more vulnerable and it enable to take prevention measures. Main problem of final master’s work – do bank crises similar influence economic growth of countries with different development level? The object of research: banking crises in 1990-1998 impact on economic growth in selected Central Europe countries. The purpose of work: to evaluate banking crises impact on economic growth by analysing crises consequences appeared in individual countries. Tasks of the work: 1. To overview crisis theory and research. 2. To distinguish the causes and consequences of banking crises. 3. To... [to full text]