Žmonės gana daug laiko praleidžia laiko kurdami savo kasdieninio gyvenimo sąlygas. O pilnaverčiui gyvenimui būtina sąlyga- gyvenamasis plotas. Šiame baigiamajame darbe yra analizuojamos šeimų socialinės gerovės problemos teoriniame, apskritimo formos mieste, su centriniu verslo rajone (kuriame dirba beveik visi miesto gyventojai). Modelis iliustruojamas trimis realiais taikymo uždaviniais- šeimų optimalių gyvenimo sąlygų ieškojimas Vilniaus rajone, rekreacinės zonos planavimas ir mokyklos, kaip ūkinio subjekto, biudžeto planavimas. / Much of our time is spent in making a living and in living itself. One essential element in these rather mundane activities is land and residential location. In this work, there are analysed household wellfare problam in monocentric, circular city consisting of a circular central business district surrounded by an annular region of roads and houses. Problam consists of household location optimum, competitive equilibrium and transport (public and private) problams. The model is iliustrated with solving three real situation – household optimum in Vilnius district, recreation zone planing and activities of scool, as economic subject, budget planing.

Visapusiškam vaiko vystymuisi reikalingas emocinis – materialinis gerbūvis. Vaiko gerovė – tai meilė, saugumo jausmas, galimybė vaikui save realizuoti ir tobulėti. Susiklosčius nepalankiom socialinėms šeimos aplinkybėms: nedarbas, piktnaudžiavimas alhoholiu, skurdas ir smurtas, socialinės rizikos vaikų skaičius padidėja. Tokia aplinka žaloja vaiką, nepatenkina pagrindinių vaiko poreikių, tai daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Pozityvios socializacijos procese pagrindinis veikėjas – vaikas. Vaiko gerovė tiesiogiai susijusi su valstybės vykdoma socialine politika. Valstybė ir visuomenė jaučia atsakomybę už vieną labiausiai pažeidžiamą gyventojų grupę – vaikus. Pozityvioji socializacija – išmokimo procesas, tiesiogiai susietas su vaiko gerove ir yra ugdytinio geresnio gyvenimo kokybės prielaida. Siekiant gauti patikimų žinių iš tiesioginio patyrimo buvo atliktas kokybinis tyrimas – ekspertų apklausa. Apklausta 25 ekspertai, tai socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, savivaldybės atstovas, atsakingas už socialin�� politiką, globos namų vadovai (vadybininkai), auklėtojai, nevyriausybinių globos namų administracijos atstovai. Tyrimas parodė, kad priemonės, padedančios pagerinti globos institucijų kokybę – vaikų skaičiaus sumažinimas, materialinio gerbūvio gerinimas. Taip pat svarbu pozityvus mikroklimatas ir organizacijos kultūra, dirbančiųjų su ugdytiniu globos institucijoje kompetencija. Išanalizavus ekspertų nuomones, galima teigti, kad norint... [toliau žr. visą tekstą] / For comprehensive development of a child emotional-financial is necessary. Child’s wellbeing is love, sense of security, possibilities for self-realisation and self-perfection. Under unfavourable social circumstances in the family, unemployment, excessive drinking, poverty and violence, as well as number of children at social risk increase. Such an environment damages a child, cannot satisfy his basic needs, and that in turn makes a negative impact on child’s development. In the process of positive socialisation the leading player is the child. Child’s welfare is directly related to State’s line of social policy. The state and the society take responsibility for one of the most vulnerable group – children. Positive socialisation is the process of learning directly coherent with child’s wellbeing and is prerequisite for higher quality of his life. With the purpose of receiving the reliable knowledge from direct experience, the qualitative survey – expert interviews were conducted. 25 experts were interviewed: the representative of Ministry of Social Security and Labour, the Municipality representative responsible for social policy, managers and educators of foster home, representatives of non-governmental foster home’s administration. The survey results showed that means contributing to quality improvement of care institutions are reduction of children’s number and increase of material facilities. Positive microclimate and organisational culture, professional expertise... [to full text]

Vykstantys spartūs pokyčiai teisinėje bazėje, ratifikuojamos tarptautinės sutartys, priimami nacionaliniai teisės aktai ne visada taip sparčiai realizuojami realybėje. / The relevance of the topic is determined by the fact tht rapid changes in the field of law are not always rapidly implemented in relity and a chld does not have a possibility to get the best of it. This creates the preconditions to newly analyze the problems concerning child s positive socialization.

Magistro darbas: „Dirbančių suaugusiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo sąsajos“. Darbo tikslas: ištirti sąsajas tarp dirbančiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Pradžioje keliama hipotezė, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė, asmenybės bruožai ir savęs vertinimas yra susiję. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: įvertinti tiriamųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo ypatumus; palyginti tiriamųjų subjektyvios gerovės įverčius pagal: lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, vaikų turėjimo, gaunamų pajamų, darbo pobūdžio aspektus; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir asmenybės bruožų; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir savęs vertinimo; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tyrimo grupės (dirbančiųjų) subjektyvi gerovė yra vidutinio lygio; daugumos respondentų vyraujanti asmenybės ypatybė yra sąmoningumas (kiti asmenybės bruožai: ekstraversija, sutariamumas, neurotiškumas ir atvirumas patyrimui); didžiajai tiriamųjų daugumai būdingas teigiamas savęs vertinimas. Buvo nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė yra susijusi su gaunamomis pajamomis, bet nesusijusi su kitais sociodemografiniais veiksniais: lytimi, amžiumi, išsilavinimu, šeimine padėtimi, vaikų turėjimu, darbo pobūdžiu. Taip pat nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė teigiamai siejosi su tokiais asmenybės bruožais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is examine the connections between workers subjective well-being, personality traits and self-evaluation. In the beginning of the research was raised a hipothesis that workers’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation are connected. To reach the aim was raised these objectives: to evaluate investigatives’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation features; to compare investigatives’ grades of subjective well-being according to these social-demographic aspects: gender, age, education, family state, having offsprings, getting incomes, job position; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and personality traits; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and self-evaluation; to set the connections between investigatives’ personality traits self-evaluation. As demonstrate the results of research, investigatives’ subjective well-being is on the middle level; the majority of investigatives’ personality trait is Conscientiousness (other traits: Extraversion, Agreebleness, Neuroticism and Openess to Experience); for the vast majority of the investigatives is typical possitive self-evaluation. It was estimated, that workers‘ subjective well-being is connected with incomes, but does not connected with others social-demographic factors. It was also estimated, that investigatives’ subjective well-being was positively connected with such personality traits as Extraversion... [to full text]

Ekonomistų siūlomi įvairūs ekonominės gerovės vertinimo variantai. Tačiau nei vienas jų neparodo visaverčio ekonominės gerovės vaizdo. Todėl darbo tikslas – išanalizuoti ekonominės gerovės matavimo per makroekonominius rodiklius galimybes. Problemai ištirti darbe išskiriamos trys dalys. Pirmoje dalyje numatoma išanalizuoti ekonomikos teoriją (istorinės ekonomikos mokyklų idėjos, gerovės ekonomikos vieno pradininkų A.C.Pigou idėjos, matematinės krypties atstovų idėjos). Antroje dalyje per statistinių duomenų analizę (Europos Sąjungos pavyzdžiu) bandoma suvokti ir apibrėžti galimų rodiklių pritaikomumą ekonominės gerovės matavime. Taip padaromas pagrindas trečiajai daliai. Šioje darbo dalyje bandoma išvesti vieningą ekonominės gerovės matavimo indeksą, apibendrinantį visus jau nagrinėtus tinkamus makroekonominius rodiklius. Padaryta teorinė analizė ir empirinis tyrimas leido darbo autoriui sukurti ir aprašyti sistemą (ekonominės gerovės indeksą), kuris apima pagrindinius makroekonominius rodiklius bei leidžia įvertinti abi ekonominės gerovės sudedamąsias dalis: turtingumą bei pasiskirstymą. Sistemos išbandymas realiais statistiniais duomenimis leido iš esmės ją subalansuoti. / Although economists offer different variants for welfare measuring, none of this variants can disclose the fool situation of economic wellbeing. That is why the main goal of this thesis is to analyze possibilities of economic welfare measuring by macroeconomics indicators. The thesis includes three parts. The first one is for theoretical analyses (ideas of historical economic schools, thoughts by A.C.Pigou – one of the welfare economics beginners, mathematic direction of economics). In the second part usefulness of possible indicators for measuring of economical welfare is being tried to discover through analysis of statistics data (using European Union statistics). That is how basis for the third part was made. In the last part unified index of economic welfare, which summarizes all mentioned macroeconomics indicators, is tried to be obtained. Theoretical analysis and empirical research allowed to make and describe the system (index of economic welfare) for the author by himself. This system includes main macroeconomical indicators and allows to unite both parts of economic welfare wealth and distribution. After some test with statistical data index of economic welfare was mainly balanced.

Tiriamojo darbo tikslas - išanalizuoti gyvūnų teises filosofinių ir socialinių diskursų kontekste, pagrindžiant jas kaip antropocentrinės tradicijos kritikos išraišką. Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad gyvūnų teisių teorinę koncepciją galima skirti į dvi kryptis: gyvūnų gerovė ir gyvūnų teisės. Gyvūnų gerovės kryptis reikalauja humaniškesnio elgesio su gyvūnais praktikos, tuo tarpu gyvūnų teisių ideologija reikalauja gyvūnams prigimtinių teisių: į gyvybę ir į laisvę. Praktinis šių koncepcijų įgyvendinimas globaliu mastu prasidėjo tik prieš kelis šimtmečius ir šiandiena tebėra aktualus. Vis didėjantis vegetarų, judėjimų už gyvūnų teises pasaulyje skaičius rodo efektyvią tokių tarptautinių organizacijų kaip PETA prevencinę ir švietėjišką misiją kelti žmonių sąmoningumą ir ieškoti gyvūnų išnaudojimo problemų sprendimo būdų. Deja, mūsų šalyje dar trūksta ir pilietinių iniciatyvų, ir valstybinių institucijų noro spręsti šias problemas. Todėl visuomenė vis dar skeptiškai vertina norą gyvūnams suteikti kokias nors teises, nes įsisenėjusi antropocentrinė pasaulio tvarka kai homo sapiens traktuodamas save kaip didžiausią vertybę ir iškeldamas virš visų kitų būtybių pavertė jas savo interesų tenkinimo šaltiniu. Todėl pagarba ne-žmogaus gyvybei, t.y. pripažinus gyvūno pagrindines prigimtines teises yra suspenduojamas žmogaus veiklos laukas ir gyvūnų eksploatacija trukusi ištisus amžius pripažįstama kaip neteisinga ir nemorali. / The purpose of this work is to analyze the rights of animals in the context of philosophical and sociological discussions and discourses, justifying these rights as an aspect of traditional anthropocentric critique. Research divides the theoretical concept of the rights of animals into two aspects: the “welfare of animals” and the “rights of animals”. The “welfare of animals” requires humane treatment of animals while the “rights of animals” are endowed at birth – to live and to be free. The practice of these two aspects globally started just a few centuries ago and is still relevant today. An increase in the number of vegetarians and the number of animal rights groups show the effectiveness of organizations such as PETA in their mission to educate, prevent animal cruelty, increase awareness, and to search for solutions against animal exploitation. Unfortunately, in our country there is still of shortage of initiative from citizens and willingness from government institutions to resolve animal exploitation issues. Society for the most part is still both skeptical and uncaring if animals have rights because of an ingrained anthropocentric hierarchical view where Homo sapiens esteem themselves with the highest value and raise themselves above other creatures rendering them merely as a resource to fulfill their needs. The honoring of all species with equal value would result in acknowledging animal rights endowed at birth. This in turn must call for a cessation of animal... [to full text]

Rebirthing – is form of american pranayoga. Also breathing is one of most principal yoga aspects, which removes physical and emotional blocks in the cellular level of all human body. Rebirthing is called also, conscious connected breathing, live or intuitive breathwork. The main object of rebirthing is to disperse daily stress. It’s also used as a therapeutic healing method, which person can practice and this way to learn sense of fresh energy. Urgency of reserach was stipulate by reason, that rebirthing was not investigate in Lithuania until now, although came here in revival period, on 1991. consequently this scientific work is the first rebirthing research in Lithuania. The object of research is to investigate subjectival estimated emotional wealth changes of people, which are practicing rebirthing. It was promoted hypothesis of research, that person regulary practicing conscious connected breathing, can achieve reduce of chained feelings, express emotions. This practice attaches rest and relaxation. The tasks of research: 1. To analyse, rebirthing conception by theoretical aspect. 2. To establish subjectical estimated feelings and emotions from outset of rebirthing practice. 3. To reveal subjectical estimated emotional wealth changes. The realized researches established, that majority of engaged into research get over suppressed anxiety, fear and weeping. ... [to full text]

Magistrinio darbo problema – ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui būdingas demografinis gyventojų senėjimas. Senstanti visuomenė susiduria su tokiomis problemomis, kaip pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos apsauga, pagalbos teikimas, jų išstūmimo iš darbo rinkos didėjimas bei pačios visuomenės neigiamas požiūris. Magistriniame darbe siekiama įvertinti individualius žmonių poreikius senatvėje, išsiaiškinti gerovės senatvėje sąlygas bei nustatyti šių sąlygų tendencijas ir kryptis. Duomenys, mokslinė literatūra analizuojami, taikant analitinį – aprašomąjį bei lyginamąjį metodus, atliekant makroaplinkos veiksnių analizę ir anketinę apklausą. Tyrimo objektas - Utenos apskritis, periodas – 1995 – 2006 metai. Magistrinis darbas sudarytas iš įvado, penkių skyrių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedų. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami, lyginami ir apibendrinami įvairioje mokslinėje literatūroje pateikiami pagyvenusių ir senų žmonių sąvokos apibrėžimai, atskleidžiama senėjimo problema, pagyvenusių žmonių gerovės samprata bei požiūris į senatvę. Taip pat pateikta lyginamoji mokslinės literatūros, nagrinėjančios vyresnio amžiaus žmonių socialines ir ekonomines problemas, jų individualius poreikius senatvėje, analizė ir apibendrinimai. Antroji darbo dalis skirta išanalizuoti ir palyginti pagyvenusių ir senų žmonių gerovę reglamentuojančią Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų teisinę bazę. Trečiojoje darbo... [to full text] / The problem analyzed in the Master’s Degree paper is the demographic senescence of the population, specific not only to Lithuania but throughout the world. The senescent community encounters the following problems: health care of the elderly, service provision, elimination of the elderly from the labor market, negative attitude of the society. The aim of the paper is to determine the individual needs of the elderly, define welfare conditions, tendencies and trends. Analytical - descriptional, as well as comparative methods were used, while analyzing the data and scientific literature. Besides, the analysis of macro environment factors and questionnaires were used. The object of the paper is Utena County. Time period is 1995-2006. The paper is comprised of the introduction, five parts, conclusions, recommendations, literature list, summaries, both, Lithuanian and English, and the annexes. In the first part of the paper the concepts of the elderly and senior people are analyzed, compared and generalized on the basis of the examples from the scientific literature. The problem of the senescence is revealed, as well as the attitude of the elderly towards welfare and the old age is presented. Furthermore, comparative analysis and generalizations of the social and economic problems and individual needs of the elderly are presented. In the second part the analysis and comparisons of the legislation of Lithuania, the European Union and the United Nations concerning the welfare of the... [to full text]

Darbo objektas - žmonių gerovės ir laimės sąryšis Darbo tikslas - ištirti žmonių gerovės kilimo ir laimės sąryšį Lietuvoje. Darbo uždaviniai: Ištirti ir susisteminti mokslinę teorinę ir empirinę literatūra, nagrinėjančią gerovės ir laimės ryšius. Remiantis literatūros analize, suformuluoti tyrimo metodiką, bei pateikti jos pagrindimą. Išnagrinėti žmonių gerovę lemiančius veiksnius ir išanalizuoti žmonių laimės indeksą labiausiai įtakojančius faktorių dinamiką Lietuvoje bei palyginti su kitų šalių duomenimis. Išstudijavus gerovę ir laimę lemiančius veiksnių dinamiką išnagrinėti jų tarpusavio sąryšį, taikant statistinės analizės metodus; Atlikti gyventojų anketinę apklausą, siekiant nustatyti veiksnius, įtakojančius jų laimės pojūtį bei įvertinti jų poveikį laimės pojūčiui užsibrėžtoje skalėje. / Work item - the people's welfare and happiness, and the relationship between them. The aim - to explore people's welfare and happiness, and relationship between them in Lithuania. Job tasks: 1. Investigate scientific, theoretical and empirical literature dealing with the welfare and happiness. 2. Based on the literature analysis, create formulation of research methodology, and to provide its justification. 3. Examine human welfare and to analyze the determinants of human happiness index of the factors influencing the dynamics of Lithuania, and compared with data from other countries. 4. Examination welfare and happiness of the determinants of factors to examine the dynamics of their relationship, the application of statistical methods of analysis; 5. Make survey questionnaire, in order to identify the factors that influence people sense of happiness and to assess their impact on the feelings of happiness's scale. Hypothesis - people's feeling of happiness in Lithuania are directly dependent on their economic welfare. The work will contain three parts. The first part is an overview of scientific information, scientific articles related to the path of prosperity and happiness, and relationships. The second part will present the study methodology and its rationale, as well as analysis of the key indicators of well-being and happiness a sense of the determinants of the trend in Lithuania and statistically assess the relationship between them. The third section will present... [to full text]

Daugėjant sveikatos priežiūros paslaugų ir galimybių, ilgėja asmenų su stuburo pažeidimais gyvenimo trukmė, todėl aktualus tampa ne tik išlikimo, bet ir kokybiško gyvenimo klausimas. Vis daugiau dėmesio sutelkiama į tai, kaip sutrikusio judėjimo asmenys jaučiasi kasdieniniame gyvenime, kaip galima būtų pagerinti jų pasitenkinimą įvairiais gyvenimo aspektais, koks jų požiūris į save ir aplinkinį pasaulį. Tyrinėdami sutrikusio judėjimo asmenų vidinę būseną, gautume vertingos informacijos kuriant negaliųjų sveikatą skatinančias programas, dirbant su judėjimo sutrikimų turinčiais žmonėmis įvairiose institucijose ir visapusiškai gerinant šių asmenų padėtį mūsų visuomenėje. Šiame darbe analizuojami sutrikusio judėjimo asmenų suvokiamos gerovės, gyvenimo kokybės ir vidinės darnos ypatumai. Tyrime dalyvavo 56 suaugusieji, turintys nugaros smegenų pažeidimų, ir 58 tokių pažeidimų neturintys suaugusieji (tiriamųjų amžius nuo 18-os iki 65-ių metų). Gyvenimo kokybei, suvokiamai gerovei bei vidinei darnai nustatyti buvo naudojama Gyvenimo kokybės klausimynas [WHOQOL-BREF] (WHO, 1998), Suvokiamos gerovės įvertinimo skalė [Perceived Wellness Survey] (Adams, Bezner, Steinhardt, 1997) bei Vidinės darnos skalė [SOC-13] (Antonovsky, 1987). Taip pat naudota tyrimo autorės parengta anketa, skirta demografiniams duomenims ir informacijai apie negalę bei dėl judėjimo sutrikimų patiriamus sunkumus įvairiose gyvenimo srityse surinkti. Nustatyta, kad daugiausia sunkumų negalieji patiria judamumo... [toliau žr. visą tekstą] / As health care service and facilities expand, the lifespan of individuals with spinal cord injuries also increases. Therefore, not only the question of surviving, but the quality of life becomes important. More and more effort has been put into helping the disabled people to reach higher level of wellness and satisfaction within various life domains. Thus first and foremost we should investigate the inner state of individuals with mobility impairments and attitudes towards oneself, others and the world. Such exploration could provide various institutions with valuable information to assist in working with disabled people. It could also contribute to the development of health promoting programmes and overall improvement of the situation of the individuals with mobility impairments in our society. The purpose of this study was to investigate the quality of life, perceived wellness and sense of coherence of individuals with mobility impairments. The subjects were 56 adults with spinal cord injuries and 58 adults without any injuries (18 to 65 age range). Participants completed The Quality of Life-BREF Instrument [WHOQOL-BREF] (WHO, 1998), The Perceived Wellness Survey (Adams, Bezner, Steinhardt, 1997) and the Sense of Coherence Scale [SOC-13] (Antonovsky, 1987). Participants also completed the questionnaire that was designed by the author of this study. This questionnaire was made to gather the demographical data and some information about the disability of participants and... [to full text]