Magistro darbe tiriama eksperimentiniuose želdiniuose įveistų paprastojo uosio adaptacinių požymių genetinė variacija. Darbo objektas - paprastojo uosio populiacijų pusiausibų palikuonių eksperimentiniai želdiniai. Darbo tikslas - ištirti paprastojo uosio adaptacinių požymių genetinę variaciją ir jos pasiskirstymą bei priklausomybę nuo ekologinių sąlygų juvenaliniame amžiuje. Darbo metodai – Trijuose specialaus dizaino palikuonių genetinio testavimo eksperimentiniuose želdiniuose įvertinta paprastojo uosio iš 140 palikuonių šeimų iš 10 Lietuvos populiacijų ir 180 šeimų iš 14 vakarų Europos populiacijų (27000 medelių) fenologija pagal pumpurų sprogimą ir medelių būklę balais nuo 1 iki 5. Surinkti duomenys apdoroti SAS statistinio paketo programomis ir ����vertinti svarbiausi genetiniai parametrai – genetinių veiksnių (populiacijų ir šeimų) įtaka, genetinė variacija, paveldėjimas, genotipo ir aplinkos sąveika, ekovalentingumas, ir kt. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus buvo nustatyti patikimi ir stipriai išreikšti tarppopuliaciniai genetiniai skirtumai pagal palikuonių adaptacinius požymius. Adaptacinių požymių adityvinės genetinės variacijos koeficientas buvo labai aukštas - skirtinguose želdiniuose siekė 30,3-36,8 %, kas rodo, kad genetiniai skirtumai tarp šeimų labai stipriai išreikšti. Didžiausia adaptacinio požymio - pumpurų sprogimo fenologijos adityvine genetine variacija, ir todėl – genetinės adaptacijos galimybėmis, pasižymėjo Šakių, Telšių, Pakruojo ir Kupiškio... [toliau žr. visą tekstą] / This study aimed at evaluation of genetic variation of adaptive traits of common ash at juvenile age, its distribution and dependence upon ecological conditions. The study was performed in three progeny plantations on 140 open pollination families from 10 Lithuanian populations and 180 families from 14 West European populations. Data on bud flushing phenology, health condition and height growth was collected on 27000 trees and analyzed with Statistical procedures of SAS software, estimating main genetic parameters: influence of genetic factors (populations and families), additive genetic variation, heritability, genotype by environment interaction, ecovalency, etc. Statistical analysis revealed significant genetic differences among populations in adaptive traits of its progeny. Additive genetic variation of traits studied was very high, in different experimental plantations it reached from 30,3 to 36,8 %, thus indicating strongly expressed genetic differences among families. The highest genetic variation of most important adaptive trait, bud flushing phenology, and thus the highest adaptive capacity had progeny from Šakiai, Telsiai, Pakruojis and Kupiškis populations. The levels of genetic variation were not the same in different experimental progeny test plantations established in different environmental conditions. The genotype by environment interaction (G x E) was weak, thus indicating that changes of traits of populations’ progenies are rather small: three Lithuanian... [to full text]

Paukščių maliariniai parazitai sukelia pavojingas naminių ir laukinių paukščių ligas. Šie parazitai dažnai sutinkami įvairiose paukščių grupėse ir yra plačiai paplitę Europoje, tame tarpe ir Baltijos regione. Dabartinių maliarinių parazitų studijų ypatumas yra tas, kad informacija apie šių parazitų ekologiją, paplitimą, įvairovę ir kitus biologijos aspektus yra surenkama iš laisvai gyvenančių paukščių. Vertinant maliarinių parazitų įtaką paukščių fizinei būklei, elgsenai, lytinei atrankai ir parazitų-šeimininkų ko-evoliucijai yra būtina surinkti informaciją apie maliarinių parazitų specifiškumą, virulentiškumą ir parazitemijos vystymąsi skirtinguose paukščiuose. Tokie duomenys gali būti gaunami atliekant eksperimentinius tyrimus. Deja, tokių studijų kol kas yra nedaug. Disertacijos tikslas – lauko ir eksperimentinių tyrimų pagalba surinkti naują medžiagą apie paukščių maliarinių parazitų biologiją bei susieti PGR paremtais metodais gautą informaciją su tradicinės parazitologijos duomenimis. Šių tyrimų metu įrodyta, kad PGR paremtų ir tradicinės parazitologijos (mikroskopijos) metodų, naudojamų tiriant paukščių maliarinius parazitus ir kitas hemosporidijas, tikslumas nesiskiria. Abu metodai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl rekomenduojame naudoti mikroskopijos ir PGR paremtų metodų kombinaciją. Taip pat išvystytas Plasmodium relictum (linija SGS1) ir P. circumflexum (TURDUS1) molekulinis identifikavimas, bei sukurti nauji paukščių maliarinių ir susijusių kraujo parazitų... [toliau žr. visą tekstą] / Avian malaria parasites are responsible for severe diseases in some domestic and wild birds. These parasites are cosmopolitan in distribution; they are widespread in Europe, including the Baltic region. A peculiarity of current studies of avian Plasmodium species is that information about ecology, distribution, prevalence and other aspects of their biology has been accumulated using free-living birds. To elucidate the significance of malaria infections and their impact on host fitness, behaviour, sexual selection and parasite-host co-evolution, experimental information about Plasmodium spp. virulence, specificity and dynamics of parasitemia in different avian hosts is crucial. Unfortunately such studies remain uncommon. The objective of this study was to obtain new field and laboratory experimental data about the biology of avian malaria parasites and to link PCR-based information with data from traditional parasitology. It was demonstrated that prevalence of avian malaria and other haemosporidian parasites is estimated equally well by microscopy and currently used nested PCR-based methods. Both methods have advantages and disadvantages. So we encourage using both these tools in parallel during studies of haemosporidians. Lineages for molecular identification of P. relictum (lineage SGS1) and P. circumflexum (TURDUS1) were determined, also new methods of single cell dissection, DNA extraction and PCR-based analysis of avian malaria and closely related blood parasites were... [to full text]

The thesis proposes an indirect indicator of the geomagnetic field variations, i.e. the hard cosmic ray flux. Analysing HCRF variations, a prognostic scheme of a leap of cardiovascular diseases was drafted. The application of this method, most probably, will inform people about the geomagnetic impact and will supplement other existing methods employed to reduce a leap of cardiovascular diseases. / Prie Žemės paviršiaus nuolat egzistuoja aplinkoje esančių radionuklidų spinduliuotė. Greta jos būna kosminės kilmės elementariųjų dalelių spinduliuotė. Šių kosminių dalelių kiekis ir pobūdis nuolat kinta laike, nes jas veikia heliomagnetiniai, geomagnetiniai, Žemės atmosferos būklės ir kiti veiksniai. Kaip žinoma, Žemės link nuolat juda izotropinis kosminių dalelių srautas. Dauguma šių dalelių atskrieja iš Galaktikos. Dėl neišvengiamos sąveikos su atmosferos dujų atomais pirminės kosminės dalelės negali prasiskverbti pro visą Žemės atmosferą. Dėl to artėjant prie Žemės paviršiaus aptinkamos jau tiktai antrinės dalelės, kurių daugumą sudaro miuonai ir gama kvantai.

Gelžbetonis yra kompozitinė medžiaga, kurios komponentai yra betonas ir plieninė armatūra. Kaip žinoma, betono stipris tempiant yra 1020 kartų mažesnis nei stipris gniuždant. Atrodytų, kad tempiamojo betono įtaka, atlaikant įrąžas skerspjūvyje, yra nereikšminga. Iš tiesų, nustatant lenkiamųjų elementų stiprumą normaliniame pjūvyje, tempiamo betono įtempių galima nevertinti. Kita vertus, skaičiuojant įlinkius, neįvertinus tempiamojo betono įtakos, gali būti daroma didesnė nei 100 % paklaida. Adekvatus supleišėjusio tempiamojo betono įtakos įvertinimas, nustatant trumpalaike apkrova veikiamų gelžbetoninių elementų deformacijas, yra bene svarbiausia ir sudėtingiausia problema. Plyšio vietoje betonas negali atlaikyti tempimo įtempių, todėl visą įrąžą atlaiko armatūra. Kadangi plyšyje ir gretimuose pjūviuose armatūra praslysta betono atžvilgiu, kontakto zonoje atsiranda tangentiniai įtempiai. Šie įtempiai perduodami betonui, todėl jis atlaiko tempimo įtempius. Armatūros ir betono sąveika ruožuose tarp plyšių standina gelžbetoninį elementą. Supleišėjusio betono gebėjimas atlaikyti tempimo įtempius vadinama tempimo sustandėjimu (angl. tension stiffening). Šis efektas dažniausiai modeliuojamas supleišėjusio betono įtempių ir deformacijų diagrama, taikant vidutinių plyšių koncepciją. Tuomet neatsižvelgiama į diskrečius plyšius, o supleišėjęs betonas traktuojamas kaip ortotropinė medžiaga su pakitusiomis savybėmis. Dauguma tempimo sustandėjimo modelių įvertina betono įtempių... [toliau žr. visą tekstą] / Modelling behaviour of cracked tensile concrete is a complicated issue. Due to bond with reinforcement, the cracked concrete between cracks carries a certain amount of tensile force normal to the cracked plane. Concrete adheres to rein-forcement bars and contributes to overall stiffness of the structure. The phe-nomenon, called tension-stiffening, has significant influence on the results of short-term deformational analysis. Assumption of a tension-stiffening law has great influence on numerical results of load – deflection behaviour of reinforced concrete members subjected to short – term loading. Under wrong assumption of this law, errors in calculated deflections, particularly for lightly members, may exceed 100 %. Most known tension-stiffening relationships relate average stresses to average strains. However, some experimental and theoretical investi-gations have shown that tension-stiffening may be affected by other parameters. The scientific supervisor of the thesis has proposed a tension-stiffening model depending on reinforcement ratio. This model has been developed using experi-mental data reported in the literature. Besides, concrete shrinkage effect was not taken into account. The main objective of this PhD dissertation is to propose a tension-stiffening law for bending RC members subjected to short-term loading with eliminated concrete shrinkage effect.

Modelling behaviour of cracked tensile concrete is a complicated issue. Due to bond with reinforcement, the cracked concrete between cracks carries a certain amount of tensile force normal to the cracked plane. Concrete adheres to rein-forcement bars and contributes to overall stiffness of the structure. The phe-nomenon, called tension-stiffening, has significant influence on the results of short-term deformational analysis. Assumption of a tension-stiffening law has great influence on numerical results of load – deflection behaviour of reinforced concrete members subjected to short – term loading. Under wrong assumption of this law, errors in calculated deflections, particularly for lightly members, may exceed 100 %. Most known tension-stiffening relationships relate average stresses to average strains. However, some experimental and theoretical investi-gations have shown that tension-stiffening may be affected by other parameters. The scientific supervisor of the thesis has proposed a tension-stiffening model depending on reinforcement ratio. This model has been developed using experi-mental data reported in the literature. Besides, concrete shrinkage effect was not taken into account. The main objective of this PhD dissertation is to propose a tension-stiffening law for bending RC members subjected to short-term loading with eliminated concrete shrinkage effect. / Gelžbetonis yra kompozitinė medžiaga, kurios komponentai yra betonas ir plieninė armatūra. Kaip žinoma, betono stipris tempiant yra 10-20 kartų mažesnis nei stipris gniuždant. Atrodytų, kad tempiamojo betono įtaka, atlaikant įrąžas skerspjūvyje, yra nereikšminga. Iš tiesų, nustatant lenkiamųjų elementų stiprumą normaliniame pjūvyje, tempiamo betono įtempių galima nevertinti. Kita vertus, skaičiuojant įlinkius, neįvertinus tempiamojo betono įtakos, gali būti daroma didesnė nei 100 % paklaida. Adekvatus supleišėjusio tempiamojo betono įtakos įvertinimas, nustatant trumpalaike apkrova veikiamų gelžbetoninių elementų deformacijas, yra bene svarbiausia ir sudėtingiausia problema. Plyšio vietoje betonas negali atlaikyti tempimo įtempių, todėl visą įrąžą atlaiko armatūra. Kadangi plyšyje ir gretimuose pjūviuose armatūra praslysta betono atžvilgiu, kontakto zonoje atsiranda tangentiniai įtempiai. Šie įtempiai perduodami betonui, todėl jis atlaiko tempimo įtempius. Armatūros ir betono sąveika ruožuose tarp plyšių standina gelžbetoninį elementą. Supleišėjusio betono gebėjimas atlaikyti tempimo įtempius vadinama tempimo sustandėjimu (angl. tension stiffening). Šis efektas dažniausiai modeliuojamas supleišėjusio betono įtempių ir deformacijų diagrama, taikant vidutinių plyšių koncepciją. Tuomet neatsižvelgiama į diskrečius plyšius, o supleišėjęs betonas traktuojamas kaip ortotropinė medžiaga su pakitusiomis savybėmis. Dauguma tempimo sustandėjimo modelių įvertina betono įtempių... [toliau žr. visą tekstą]