Magistro darbo objektas – Socialinės ir kultūrinės traumos eksponavimas Lietuvos muziejuose. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinės ir kultūrinės traumos eksponavimo problemą Lietuvos muziejuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti smurtinio paveldo įtaką muziejus lankytojui; surasti subtilesnes socialinės bei kultūrinės traumos eksponavimo galimybes. Naudoti metodai: dokumentų analizės; bibliografinis; sociologinė apklausa derinant kokybinį bei kiekybinį metodus. Apklausa labiau orientuota į kokybinį metodą, tačiau pateikus skaičius ir procentus buvo gauta kiekybinė išraiška. Buvo pasitelktas klasikinės atrankos principas – apklausti muziejaus lankytojai. Taip pat remtasi tikslinės atrankos principu – apklausti muziejų darbuotojai, giluminis ekspertų interviu. Tai galima pavadinti optimalios atrankos principu: kuo geresnė atranka su esamais ribotais resursais. Prieita prie išvados, jog nagrinėjant istoriją, susiduriama su individo sąmonės ir grupės, besivadovaujančios vienodais dorovės ir gyvensenos principais savimonės ugdymo suderinamumo problema. Šiuo atveju kyla reali grėsmė, kad mokydamiesi istorijos iš vadovėlių ar muziejinių ekspozicijų, žinodami savo tėvų ir senelių patirtį, žmonės pasiklys painiuose istorinės sąmonės labirintuose. Siekiant sušvelninti ideologijos poveikį istorijos didaktikai, labai padėtų multikultūrinio švietimo principų taikymas muziejuje. Tai sudarytų sąlygas ne ideologizuoti, o supažindinti visuomenę su savos šalies istorija, parodant... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY REFLECTION OF A SOCIAL AND CULTURAL TRAUMA IN AN EXHIBITION OF A MUSEUM By Vitalija Moisaitė-Žilinskienė First of all, museums are meant to satisfy visitors’ curiosity and their needs of information, aesthetics and education. It is not an easy task. So, what has to be done in order to meet those needs and to get out of those difficulties? In a modern museum it is not enough to display the relics of the past in its show windows. By means of performance as well as audio and visual media visitors are being invited to participate in the process of the reconstruction of the past. Museums are also keepers and caretakers of the past and memories about it in order to preserve it for would be generations. In this case we encounter not only the means of exhibiting but moral and ethics problems as well. How to avoid insulting and to remain impartial at the same time while exhibiting the period of war or post-war or discussing the subjects of genocide, holocaust, deportation or resistance? A lot of people are concerned. Events of such a kind are considered to be standard examples of the psychological trauma. How to arrange the exhibition and to display the events that caused the psychological and physical violence without distressing the eye-witnesses or their family members and relatives? Might it be so, that the mission of a museum is not only an impartial reconstruction of the history but subtle ways of presenting it to the visitors? In this case, museums are seen not only as... [to full text]

XX amžiaus antroje pusėje juvelyrikai priartėjus prie kitų vaizduojamojo meno rūšių, papuošalui tapus meno kūriniu, išreiškiančiu individualią kūrėjo poziciją, ir pradėjus rengti specializuotas juvelyrikos parodas, iškilo juvelyrikos eksponavimo reikšmė. Problematiškumas slypi srities specifikoje (dažnai maži mąsteliai, brangių medžiagų naudojimas) bei santykyje su kūnu, nes dėvėjimas yra esminis papuošalo suvokimui. Todėl įprastas juvelyrikos eksponavimas stiklinėse vitrinose netenkina juvelyrikos, kuriamos postmodernaus meno principais. Darbo tikslas – išanalizuoti galimas meninės juvelyrikos eksponavimo strategijas pasitelkiant trumpalaikių meninės juvelyrikos parodų pavyzdžius iš Lietuvos bei užsienio nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Tyrimas nėra istorinio pobūdžio: juvelyrikos parodos nėra analizuojamos chronologiniu principu ar kaip vientisas reiškinys, procesas, kuriame galima užfiksuoti tam tikrą raidą. Nagrinėjamos trumpalaikės personalinės ir grupinės juvelyrikos parodos, nes jose gali būti įgyvendinti tokie ekspoziciniai sprendimai, kurie netinkami ilgalaikėms muziejų ekspozicijoms. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip juvelyrikos eksponavimas veikia pačių kūrinių supratimą, priėmimą ir turinį, kokios skirtingos juvelyrikos eksponavimo praktikos naudojamos, koks yra žiūrovo ryšys su papuošalu parodos metu bei kaip skirtingi eksponavimo būdai lemia šį ryšį, koks žiūrovo santykis su ekspozicija. Magistrinio darbo struktūra paremta skirtingų juvelyrikos parodose... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary jewellery cannot be dissociated from developments in the fine art. In the second part of the 20th century jewellery started to be considered as an art form which can express the individuality of an artist. During that time the first specialized jewellery exhibitions were held and since then the attention was drawn to the importance of how objects are displayed in the exhibition. What makes exhibiting jewellery difficult is its connection to the body - wearability is the essence of it. In addition, usually jewellery is small scale and made of precious materials. As a result, typical showcases made of glass are no longer satisfying for displaying art jewellery. The aim of this research is to analyze possible strategies of how art jewellery can be presented. The examples of temporary jewellery exhibitions, both personal and group, from Lithuania and abroad from the 1970s to the present are included. The research is not historical and based on chronology, jewellery exhibitions are not seen as a continuous phenomenon with clear evolution. Temporary exhibitions offer a possibility of to putting into practice such display solutions which would not be suitable for permanent museum displays. This paper looks into the questions such as what kind of different display strategies are used to exhibit jewellery, how the display affects the perception of the artworks, what the relation between the viewer and the jewellery work in the exhibition is, how display influences this... [to full text]

Vaikų kuriamas menas vis dažniau sulaukia visuomenės dėmesio. Ne taip seniai į vaikų piešinius žiūrėta kaip į nereikšmingus, netobulus pirmuosius kūrybinius bandymus. Tačiau ilgamečių tyrimų dėka ir žymiems dailininkams ( P.Picasso, P.Klee, V. Kandinsky ir kt.) ėmus imituoti vaikiškų įvaizdžių paprastumą ir vaikiškus gebėjimus, į vaikų vaizdinę raišką imta žiūrėti jau kitu žvilgsniu. Kilus susidomėjimui vaikų dailės kūriniais ėmė rastis vaikų meną propaguojančios ir vaikų meninę veiklą skatinančios įstaigos – vaikų meno galerijos. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys: Druskininkų vaikų dailės galerija, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija ir M.K.Čiurlionio menų gimnazijos galerija „Mūza��. Jose vaikų meno eksponavimui yra skiriamas pagrindinis dėmesys. Šio darbo tyrimo tikslas yra nustatyti vaikų dailės kūrinių eksponavimo įtaką vaiko meninei veiklai. O tyrimo objektas yra vaikų dailės kūrinių eksponavimas kaip meninę veiklą skatinantis veiksnys. Tikslui pasiekti buvo suformuluoti šie tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir apibendrinti literatūrą nagrinėjama tema. 2. Atskleisti vaikų meno tyrinėjimų kryptis ir tendencijas bei pagal tai aptarti vaikų vizualinės raiškos ypatumus. 3. Išanalizuoti kaip kuriamos meno kūrinių ekspozicijos šiuolaikiniuose dailės muziejuose ir apibūdinti vaikų meno eksponavimo specifiką. 4. Ištirti Lietuvos vaikų meno ekspozicijoms skirtų galerijų veiklą: pristatyti vaikų meno galerijų veiklos pobūdį, išanalizuoti jų tikslus, veiklos gaires ir... [toliau žr. visą tekstą] / Art of children becomes more and more interesting to our society. Not so long ago about children drawings were thought just as an irrelevant and unhandy creative try. But during long lasting scientific researches and famous artists (such as P.Klee, P.Picasso, V.Kandinsky and others) trying to imitate children drawing images that view had changed. At that time started activity such institutions in which art of children and artistic activity are propagated and stimulated. Now in Lithuania there are three children‘s art galleries – Children art gallery in Druskininkai, Vilnius art gallery for Children and Youth and „Muse“ (art gallery in M.K.Čiurlionis school of arts). The purpose of the research is to ascertain how children art exhibition is influencing their artistic activity. The object of this work is children art exhibition as an artistic activity stimulating factor. To reach the purpose were formulate such tasks: 1. To analyze and summarize the literature on that topic; 2. To educe the tendencies of the researches on children art and to consider children art singularity; 3. To analyze how exhibitions are made in modern art museums and to characterize the particularity of children art; 4. To explore the activity of Lithuanian children art galleries. After research were made hypothesis, that children art exhibition is influencing their artistic activity, were certified. To ascertain the influence of children art exhibition to their artistic activity were used analysis of... [to full text]