Šiame darbe analizuojami pasirinkti elektroninių sutarčių sudarymo probleminiai aspektai bei ieškoma galimų jų sprendimo būdų. Nagrinėjami elektroninės sutarties šalių tapatybės nustatymo, elektroninės sutarties sudarymo momento ir vietos, elektroninės sutarties sąlygų pateikimo, elektroninės sutarties formos įrodomosios galios, elektroninio parašo sampratos, elektroninėms sutartims taikytinos teisės ir teismingumo klausimai. Ieškant sprendimo būdų šiems probleminiams aspektams atsižvelgiama į atitinkamas tarptautines tendencijas, tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų nustatytą reglamentavimą bei kai kurių užsienio šalių atitinkamą patirtį. Analizuojant pasirinktus elektroninių sutarčių sudarymo probleminius aspektus lyginamuoju aspektu, siekiama atskleisti tų valstybių reguliavimą, kuriose jis labiausiai skiriasi nuo Lietuvoje galiojančių teisės normų. Taip išryškinamas elektroninių ryšių naudojimo sudarant sutartis problemiškumas tais atvejais, kai sudaromos sutartys su tarptautiniu elementu ir sutarčiai taikoma ne Lietuvos teisė. Išnagrinėjus pasirinktus probleminius aspektus, pateikiami pasiūlymai dėl jų sprendimo. / Chosen problematic aspects of concluding electronic agreements are analyzed in this paper, at the same time searching for the possible solutions of the problems concerned. The identity of parties of electronic contracts, time and place of concluding electronic contract, incorporating terms of electronic contract in different ways, evidential value of electronic contracts, the concept of electronic signature, applicable law and jurisdiction of electronic contracts are discussed. The relevant international trends, international and national acts of law and experience of some foreign countries are taken into account when searching for the possible solutions of these problematic aspects. When comparatively analyzing the chosen problematic aspects of concluding electronic contracts, it is aimed to reveal the regulation of those countries, where the relevant rules differ the most in comparison to the legal rules that are in force in Lithuania. This way the problem of different regulation is highlighted in cases when electronic means are used to conclude a contract and the relevant applicable law is not the one of Lithuania. After the analysis, suggested solutions of the problematic aspects are presented.

Darbas yra skirtas elektroninėms atsiskaitymo sistemoms, kaip vienai iš įdomiausių elektroninės komercijos formų. Darbe teigiama, kad elektroniniai atsiskaitymai yra XXI a. elektroninės bankininkystės fenomenas, kurio socialinis elektroninis reikšmingumas akivaizdus, ir kad tai yra labai svarbi sritis, jau gana seniai nagrinėjama informatikos ir ekonomikos užsienio šalių mokslo atstovų. Tuo tarpu apie elektroninių atsiskaitymų padėtį Lietuvoje mažai diskutuojama, o atsiskaitymo sistemų aplinkoje susiduriama su vartotojų pasitikėjimo, atsiskaitymų saugumo užtikrinimo, sąnaudų ir informacijos nepakankamos sklaidos problemomis. Darbe apibūdinamas jų sprendimas, įvertinama esama situacija ir perspektyvos Lietuvos bankuose. / This work is intended to present solutions to the problems regarding e-payment infrastructure in Lithuania. This work affirms that e-payment systems are the phenomenon of the XXI century in the field of e-banking and that these systems are the question of interest that has been researched and analyzed for a long time by economists and information scientists abroad. Meanwhile, the condition of e-payment systems in Lithuania has not been discussed enough. E-payment systems present challenges such as lack of trust by clients, e-payment security problems and information distribution lack. This work presents solutions to the current problems, evaluates the present situation and future prospects of e-commerce in banks of Lithuania.

Elektroniniai pinigai: teisinio reglamentavimo problemos Europos Sąjungos mastu e-pinigai išsamiai pradėti reglamentuoti Direktyvoje 2000/46/EB, kuria buvo apibrėžta e-pinigų sąvoka ir nustatyti pagrindiniai reikalavimai įstaigų veiklai. Nepaisant ambicingo Komisijos siekio imtis išankstinio reglamentavimo, kad e-pinigai galėtų paskatinti elektroninę prekybą bei inovacijas ir ateityje pakeisti grynuosius pinigus, Direktyva 2000/46/EB turėjo daug trūkumų, todėl laikomasi nuomonės, kad, užuot paskatinusi, stabdė rinkos augimą. Direktyvoje 2000/46/EB nustatyti abejotini įstaigų veiklai taikomi reikalavimai ir jų tapatinimas su kredito įstaigomis, nors taikomi palyginti švelnesni reikalavimai. Dėl įtvirtintos e-pinigų sąvokos Direktyva 2000/46/EB kritikuojama nuo pat jos priėmimo, nes, užuot užtikrinusi tinkamą teisinį aiškumą, sukėlė priešingą efektą. Dėl sąvokoje įtvirtintų reikalavimų, kaip antai draudimas leisti e-pinigus su nuolaida, nepakankamo techninio sąvokos neutralumo ir kt., Direktyvos 2000/46/EB reguliavimo apimtis buvo palanki interpretacijoms. Rengiant Direktyvą 2009/110/EB atsižvelgta į valstybių narių pastabas ir kritiką, todėl padaryta daug reikšmingų reglamentavimo pakeitimų, tačiau dar anksti sakyti, kad e-pinigų reglamentavimo problemos išspręstos. Direktyvoje 2009/110/EB atskirtas e-pinigų įstaigų statusas nuo kredito įstaigų, nustatant joms mažesnius ir proporcingesnius, rinkos sąlygas atitinkančius reikalavimus, palyginti su Direktyva 2000/46/EB... [toliau žr. visą tekstą] / Electronic Money: Issues of Legal Regulation Consistent legal regulation of e-money in European Union has started by adoption of the Directive 2000/46/EB - it was the first legal act which has set the definition and basic rules on e-money institutions. Despite the fact that Commission had seen e-money as potential to encourage electronic commerce and innovation in EU and probably the way to cashless society, the first e-money Directive was far from reaching these objectives and instead of fostering innovation and competition, hindered it. The Directive 2000/46/EB had created an inconsistent legal regime for e-money institutions: prudential rules were still too restrictive and the idea of considering e-money institutions as a subcategory of credit institution was highly doubtful. The definition of e-money received a lot of criticism, because it had created legal uncertainty, Directive’s scope of applicability was unclear and open to interpretations. The main shortcomings were recognized and the new e-money Directive 2009/110/EB has made significant changes in legal regulation of e-money. First of all, e-money institutions are not considered as a subcategory of credit institutions anymore. The concept of e-money is now more closely linked to payment services rather than credit institutions. As a result, more proportionate prudential requirements are set: lover capital requirements, possibility to deploy other activities, etc. Furthermore, the Directive 2009/110/EB has... [to full text]

Elektroninių mokėjimo priemonių inovacijas lėmė sparti technologijų, elektroninės komercijos raida. Elektroniniai pinigai, kaip viena iš elektroninių mokėjimo priemonių rūšių, palaipsniui tampa svarbiu ekonomikos ir teisės mokslų atstovų tyrimų objektu. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros bei direktyvos 2000/28/EB, iš dalies keičiančios direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo priėmimu nustatytas suderintas elektroninių pinigų teisinių santykių reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje šiuo metu yra peržiūrimas, siekiant visų pirma sušvelninti kai kuriuos reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų įstaigoms. Elektroniniai pinigai, remiantis Direktyva 2000/46/EB, apibrėžiami kaip piniginė vertė, kuri i) saugoma elektroninėse laikmenose; ii) išleidžiama gavus lėšų, kurių suma yra ne mažesnės vertės negu išleista piniginė vertė; iii) kurią įmonės, kurios nėra emitentai, priima kaip mokėjimo priemonę. Elektroniniai pinigai suprantami kaip elektroninis monetų ir banknotų pakaitalas, laikomas tokiose elektroninėse laikmenose kaip elektroninė kortelė ar kompiuterio atmintis. Be to, elektroninių pinigų leidimo veikla yra draudžiama užsiimti subjektams, kurie nėra kredito įstaigos. Tuo tarpu Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi pilnateise Europos Sąjungos valstybe nare, įsipareigojo derinti nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise ir... [toliau žr. visą tekstą] / Innovations in the field of the electronic payment instruments were determined by a fast development of technologies and electronic commerce. Electronic money, as one of kinds of the electronic payment instruments, gradually becomes an important subject of research performed by representatives of economics and law sciences. By adopting the Directive 2000/46/EC of the European Parliament and of the Council (of 18 September 2000) on the taking up, pursuit of and prudential supervision of the business of electronic money institutions and the Directive 2000/28/EC of the European Parliament and of the Council (of 18 September 2000) amending the Directive 2000/12/EC relating to the taking up and pursuit of the business of credit institutions, the concerted regulation of legal relations in the field of electronic money was established in the European Union Law and now is being reviewed seeking, first of all, to soften some of requirements applied to the electronic money institutions. "Electronic money", following the Directive 2000/46/EB, shall mean the monetary value which is: (i) stored on an electronic device; (ii) issued on receipt of funds of an amount not less in value than the monetary value issued; (iii) accepted as means of payment by undertakings other than the issuer. Electronic money can be considered an electronic surrogate for coins and banknotes, which is stored on an electronic device such as a chip card or computer memory. Furthermore, it is prohibited to be engaged... [to full text]

Bėgant laikui atsiranda vis naujesnės ir tobulesnės technologijos, kurios, kartu su savimi, atsineša vis naujesnių teorinių ir praktinių teisinių problemų susijusių su elektroninių sandorių sudarymu. Prasidėjęs nuo keleto EDI sandorių, neįtikėtinas interneto išpopuliarėjimas davė pagrindą elektroninės komercijos atsiradimui. Elektroninę komerciją pagal dalyvių ypatumus galima skirstyti į keletą rūšių. Šiame darbe nagrinėjama tik viena iš jų, t.y. sandoriai sudaromi verslas verslui aplinkoje. Siekiant atskleisti elektroninių sandorių sudarymo reglamentavimo ypatumus, darbe tiriamos tradiciniams sandoriams taikytinos ofertos ir akcepto taisyklės, bei nevienodas jų suvokimas skirtingose šalyse. Šalia šių taisyklių, analizuojamos specifinės, Elektroninės komercijos direktyvoje bei Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme įtvirtintos, nuostatos, kurios taikomos išimtinai elektroninei komercijai – informacinės visuomenės paslaugoms. Elektroniniai sandoriai yra ypatingi visų pirma tuo, jog jie yra sudaromi ir užfiksuojami ne materialioje, o elektroninėje formoje, todėl darbe nagrinėjamas elektroninio dokumento galiojimas ir galimybė būti įrodinėjimo priemone teisme. Kadangi pagrindinis sandorių sudarymui reikalingas elementas – šalių valia, darbe analizuojamas elektroninio parašo (tiek paremto, tiek neparemto kvalifikuotu sertifikatu), kaip šalies valios išraiškos, galiojimas ir su juo susiję probleminiai klausimai. Kiekviena iš priemonių, leidžiančių sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / In the course of time it comes into being newer and more unexceptionable technologies which bring newer theoretical and practical problems of concluding electronic transactions. Internet has started from several EDI transactions and became extremely popular thus it gave the birth of electronic commerce. Electronic commerce could be divided according to peculiarities of parties into several types. The work deals with only transactions in business-to-business environment. On purpose to exhibit the peculiarities of electronic transaction regulation, it is analysed offer and acceptance rules applicable to traditional transactions and variety of conceptions in different countries. According to the mentioned rules, there is an analysis of specific provisions regulated under Directive of Electronic commerce and the Information society services Law of Republic of Lithuania, which are exclusively, invoked in electronic commerce – for information society services. Electronic transactions are peculiar because they are concluded and fixed in an electronic form. Therefore, the validity and possibility of being an evidentiary material are analysed. The basic element which is required to make a transaction – the free will of parties. Validity and other related problematic questions of electronic signature are analysed in the work. Each of permissive means to make an electronic transaction is providing different possibilities to transact, therefore the influence of offer and acceptance and... [to full text]

In this document we are analyzing and modelling Mobile Payments System (further MPS). This type of system is based on new technologies. It is created in order to simplify every day’s usual small payments for different services. MMS also can offer to its users new service like access control, e-ticket and etc. Services that require small payments are integrated into one payments management system. The usage of the created system is simple and easy. The clients of the system are all users that use daily services such us car parking, city transport, theatre, cinema and other services where you don‘t need big money to pay for services. The users have to have mobile phone with SIM and integrated RFID card. Payment is very easily done, once you picked a service you can put your phone close to terminal and money are deducted from your e-account on the RFID fare card. A lot of service providers should be interested in this type of system. Because it can give cost reductions, it’s better and faster manageable, service providers can earn more from those value added services. MMS is also useful for the user, because he doesn’t need to carry with him small cash money, he can use his mobile with SIM and RFID as mobile-wallet which holds his e-money, e-ticket, access to office card.

Author discuss legal, technical, security and operational aspects of e-voting, especially of i-[nternet]-voting. Author finds lots of problems in identification process, internet security and anonymity, trustiness of electronic form. He analyzes i-voting projects of European countries, Council of Europe specialists’ recommendation Rec (2004)11, and summaries information of Electronic Voting in Europe: Technology, Law and Politics conference, and International Recht Informatiks Symposium in Austria 2004. He looks forward for installing of i-voting in Lithuania.

The object of the master's paper is to analyze technological and legal aspects, which are an important part while improving e.Governance and an importance to create e.Archives. Archives as main keepers of the cultural, economical, educational heritage of the society, is concerned about maintenance of this heritage.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje šiuo metu, rengiant rinkimus kyla didelė problema, kurios esmė - per mažas rinkėjų aktyvumas dalyvaujant šalyje vykdomuose rinkimuose. Rinkimai vykdomi įprastiniu būdu nepritraukia visų rinkėjų, kadangi piliečiams, turintiems teisę dalyvauti rinkimuose, ne visuomet yra patogu apsilankyti rinkimų apylinkėse dėl laiko stokos ar dėl didelio atstumo iki rinkiminės apylinkės. Vienas iš galimų piliečių dalyvavimo šalies politiniuose procesuose padidinimo metodų gali būti elektroninių balsavimų sistemų kūrimas. Kadangi manoma, kad elektroninės balsavimo sistemos suteiktų papildomų patogumų rinkėjams, dalyvaujantiems balsavimo procesuose, daug pasaulio šalių stengėsi sukurti tokias sistemas ir pradėti naudoti jas šalies rinkiminiuose procesuose. Šiame darbe yra pateikti elektroninių balsavimo sistemų modelius ir kūrimą sąlygojantys aspektai, o taip pat aptariamos pagrindinės grėsmės, kurios gali įtakoti elektroninių balsavimo sistemų sklandų darbą. Darbe pateikiama medžiaga, kurioje analizuojami elektroninių balsavimo sistemų atakų metodai, o taip pat nurodomos priežastis, dėl kurių šios sistemos gali būti atakuojamos. Taip pat darbe yra analizuojama elektroninių rinkimų įgyvendinimo patirtis kai kuriuose pasaulio šalyse, o taip pat atlikta Lietuvoje patvirtintos balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose įgyvendinimo analizę ir aptartas galimas Lietuvos elektroninio balsavimo sistemos modelis. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo atlikti... [toliau žr. visą tekstą] / Around all over the world, at this moment, there is one main problem, while government organizations are organizing general elections or referendums. Problem is that citizens are very apathetic and their participation in elections and referendums are very low. Elections and referendums which are based on traditional election system, using paper ballots, are uncomfortable for a lot of citizens, which have election right, because it’s not very comfortable or possible to reach voting poll’s on an election day. In this case the participation of citizens is very low, because it’s not always possible to visit polling stations when the distance to it is quiet big or citizen have no time to vote. This problem is very urgent in Lithuania to. One of the easiest ways to increase participation of citizens in country political processes is creation of electronical voting systems which can be used to cast citizen vote remotely or not. Because of opinion that e-voting systems will be more convenient for the voters and this will increase voters turnout on elections and referendums, governments of some countries are trying to create and begin to use those systems on their countries general elections and referendums. This paper work is representing the standards and main aspects of creation of the e-voting systems and main threats to electronical voting systems. It discusses about system attack methods and people which are interested in e-voting systems compromising. Also it analyzes the... [to full text]

Informacinių technologijų plėtra verčia Lietuvos bankus reaguoti į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoti savo veiklą, keisti organizacines struktūras, kurti ir diegti naujus produktus bei paslaugas. Technologinės naujovės bankuose siejamos su kompiuterių bei kitos elektroninės įrangos diegimu, smarkiai pakeitusių bankų paslaugų pristatymo ir atlikimo būdus. Magistro baigiamajame darbe atliekama Lietuvos interneto bankininkystės raidos analizė ir pateikiami reikalavimai efektyviai plėtrai. Atliekant praktinį tyrimą siekiama paneigti arba patvirtinti hipotezes: • Lietuvoje daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kurie naudojasi internetine bankininkyste; • Respondentų lytis neturi įtakos interneto bankininkystės paslaugų vartojimo dažnumui. Tyrimo objektas – interneto bankininkystės paslaugomis besinaudojantys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio gyventojai. Darbą sudaro šios dalys: turinys, santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, 3 skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje atliekama literatūros šaltinių, nagrinėjančių interneto bankininkystės ypatumus, analizė. Antrajame skyriuje analizuojama interneto bankininkystės raida ir situacija Lietuvoje 2000-2008 m. Trečiajame skyriuje atliekama tyrimo rezultatų analizė. / The broadening of information technologies makes Lithuanian banks react to external environment and its changes; respectively transform its activity, change its organization structures, create and spread new products and services. Technological innovations in banks are linked with computer and other electronic equipment spread, which strongly changed the presentation and fulfilment ways of bank services. The final master degree paper analyses the development of internet banking in Lithuania and presents requirements for effective broadening. The carried out research tries to confirm or deny the hypotheses: • The number of older persons using the internet banking in Lithuania is increasing; • The sex of the respondents has no influence to the frequency of the usage of internet banking services. Object of the research – citizens of Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Panevėžys using internet banking services. The paper consists of these parts: content, summaries (in Lithuanian and English languages), introduction, 3 parts, conclusions and suggestions, the list of literature. Part one presents an analysis of literature sources which examine the peculiarities of internet banking services. Part two analyses the development of internet banking and its situation in Lithuania in 2000-2008 years. Part three analyses the results of the research.