Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų detaliau išanalizuoti emigrantų Lietuvoje paliktų vaikų klausimą ir su šių vaikų socialine integracija ir adaptacija susijusias problemas. Atlikus tyrimus nustatyta, kad emigrantų Lietuvoje paliktiems atsiranda neigiamos pasekmės: smunka pažangumas mokykloje, pradedamos praleidinėti pamokos, atsiranda akivaizdžių elgesio pokyčių (pavyzdžiui, agresyvėja vaikų elgesys, vaikai tampa liūdnesni, dažniau verkia). Visi šie požymiai iš esmės apsunkina vaiko, kurio vienas iš tėvų arba abu tėvai yra išvykę, padėtį Lietuvoje. Nemažiau problemų vaikams kyla ir dėl to, kad išvykstantys tėvai nepaiso formalių administracinių reikalavimų ir nenustato vaikams laikinos globos (pavyzdžiui, paskirdami laikinu globėju senelius, šeimos draugus ar pan.). Tinkamai nenustačius globos, vaikas negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir interesų. Kai kurie respondentai (konkrečiai – asmenys, kurie šiuo metu prižiūri emigrantų Lietuvoje paliktus vaikus) įžvelgia ir tam tikrų teigiamų likusių vaikų požymių (tampa mielesni, stengiasi kruopščiai ir atidžiai mokytis, aktyviai lanko užklasinės veiklos būrelius), tačiau tokie pokyčiai daugiausia susiję su tuo, kad vaikai stengiasi į save atkreipti daugiau tėvų dėmesio. Sprendžiant su Lietuvoje likusiais emigrantų paliktais vaikais susijusias problemas aktyvūs privalo likti tiek viešosios valdžios atstovai (šviesdami visuomenę ir atskiras jos grupes, ypatingai bendrojo lavinimo mokyklose dirbančius pedagogus bei... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation is one of the first times in Lithuania to analyze the topic of emigrant’s children and discuss the actual problems of social integration and adaptation of these children though it becomes clear that this problem is one of the biggest social problems of Lithuania in recent years. After several researches, it was found that children of emigrants face negative consequences such as: declining productivity at school, children start to avoid lessons at school, changes in the behaviour of children are obvious as well (children meet sadness, they might become more aggressive, they starts crying without any reason and other). All these consequences define the problems that children, which have one or even both parents emigrated, face in Lithuania. More problems could be found according the situation when parents, which are emigrating, ignore the formal administrative procedure of setting temporally care for them children (though they could easily do that by setting grandparents, family friends or other people as the carers of them children). Disregard to the formal procedure of the care and custody determine that children can not fulfill them rights and interests. Some respondents claim that some positive changes were noted in the behaviour of children (such as careness and more attention to the studies at school), however, these changes could possibly be defined through the fact that children are trying to attract more attention from parents. All these problems... [to full text]

Analizuojant mokslinę literatūrą buvo aptarti politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai, kurie įtakoja migracijos mechanizmo vyksmą ir lemia migracijos modelius. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo spartus socialinio- ekonominio mechanizmo kitimas, kuris paskatino migraciją. Lietuvos valstybė su rimta išvykstančių piliečių problema susidūrė 2005m. po įstojimo į Europos Sąjungą, kai buvo pašalintos kliūtys, kurios varžė samdomų darbuotojų judėjimą. Lietuviai ėmė emigruoti į ekonomiškai nusistovėjusią ir užtikrinančią socialines garantijas Jungtinę Karalystę. Didžiojoje Britanijoje Lietuvos emigrantai patenka į socialines klases, pagal kurias gyvena atitinkamą gyvenimo būdą. Šiuo pagrindu buvo atliktas lietuvių Anglijoje gyvenimo būdo tyrimas, kuris rėmėsi emigrantų darbo, edukacijos , buities ir laisvalaikio analize. Gauti rezultatai parodė, kad lietuviai Anglijoje priklauso darbininkų klasei bei atitinkami demografiniai faktoriai ( lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis ir pragyventas laikotarpis šalyje) turi įtakos lietuvių emigrantų gyvenimo būdo raiškai. / The analysis of scientific literature discuses political, economical and social factors that influences the process of migration mechanism and determines migration models. Rapid socio- economical changes begun after Lithuania got its independence. That influenced increased migration process. After joining Euro Union in 2005, Lithuanian Government met significantly risen migration problems because of eliminated abstrictions that restricted hired manpower movement before. That is when Lithuanian people started emigrating to economically stable and socially secure England. Lithuanian emigrants in Great Britain get in to social rank stratification that determines certain life style. Considering that fact the research of Lithuanian people life style in England was accomplished. This was based on emigrants work, education, daily life and leisure analysis. The hypothesis- Lithuanian emigrants in Great Britain depend on laborers, was confirmed:  Although Lithuanian emigrants have professions and education, in England they work long hours and do physically difficult jobs that does not require education.  It is common to eat home made food and unusual to go to restaurants/ cafés. Lithuanian emigrants shop in supermarkets where food is cheaper.  They use public transport and rent accommodation that does not satisfy their needs. Another hypothesis- There is connection between the expression of emigrants life style and demographical factors( gender, age, education, family... [to full text]

Nepaisant pastaruoju metu pastebimų emigracijos intensyvumo pokyčių, šis reiškinys išlieka aktualia šiandienos problema. Iš Lietuvos emigruoja šeimos, vis dažniau su savimi pasiimančios ir mažamečius vaikus. Beveik pusė šių vaikų Lietuvoje lankė ikimokyklines ugdymo įstaigas. Išvykę į kitą šalį vaikai turi vėl adaptuotis. Tik antrąjį kartą adaptacija vyksta visiškai kitokioje sociokultūrinėje aplinkoje. Atlikto tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus emigrantų vaikų adaptacija ugdymo įstaigose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti emigrantų vaikų adaptacijos prielaidas. Tyrime dalyvavo 10 (dešimt) emigrantų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus (4 berniukai ir 6 mergaitės). Empirinis tyrimas atliktas raštu apklausiant ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvus. Apklausos duomenys buvo papildyti atliekant interviu. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria emigrantų šeimos, pradėjusios vesti savo vaikus į ikimokyklines ugdymo įstaigas užsienio šalyse yra kalbos barjeras, ligos bei drausmės trūkumas. Tėvų praleidžiamas laikas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje kartu su vaiku bei pedagogų dėmesys ir pastangos padėti vaikui įsitraukti į grupės veiklą yra efektyvi pagalba. Toks veiksnys, kaip užsienio ikimokyklinės įstaigos organizuojamos veiklos pobūdis, respondentų yra įvardijamas kaip lengvesnio adaptacijos periodo sąlyga ir ikimokyklinės įstaigos privalumas. / Despite the latest changes in emigration rates this phenomenon remains as relevant nowadays issue. Families emigrate from Lithuania nad more often preschool aged children are going with them. Nearly half of these children have attended preschool education institutions in Lithuania. After migration to other country children experience one more adaptation. The second time adaptation is experienced in a completely different sociocultural environment. The object of the research – adaptation of preschool aged emigrant children in preschool education institutions. The aim of the researsch – to analyse adaptation assumptions of emigrant children. 10 emigrants raising preschool aged children (4 boys and 6 girls) took part in this research. Empirical research was conducted by giving parents of preschool age children a written survey. Interviews were added to the survey data. Findings of this empirical research revealed that emigrant families face these following issues when their children start to attend preschool education institutions: language barrier, illnesses and lack of discipline. The effective help during adaptation period for children is the time their parents spend together with them during their first weeks in preschool education institutions. Also the attention and endeavour to help them engage in group activities given by pedagogues. Such factor as a format of organised activities in groups of foreign preschool education institutions is named to be a condition of easier... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje), sveikatos priežiūros problemas, jų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tyrimo metodika. 2009 m. atlikta anoniminė anketinė Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, apklausa jų susibūrimo vietose ( lietuviškos parduotuvės, kirpyklos, mokyklos, bažnyčia). Išdalinta 450 anketų, atsakas 89,3 proc. (n = 402)Anketiniai duomenys buvo analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 15.0 versiją bei Microsoft Excel programinį paketą. Rezultatai. Apie du trečdaliai (69,2 proc.) Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, nors kartą per pastaruosius tris metus kreipėsi į šeimos gydytoją, didelė dalis naudojosi ligoninių (63,4 proc.) ir greitosios medicinos pagalbos (62,0 proc.) paslaugomis, apie vienas ketvirtadalis kreipėsi į odontologus. Sveikatos priežiūros įstaigose teikiamą informaciją apie sveikatos būklę, suteiktas procedūras ir gydymą respondentai įvertino 3,5 balo, šeimos gydytojo paslaugų kokybę – 3,9 balo, stacionarinių paslaugų kokybę – 3,7 balo iš 5 galimų. Tačiau apie vienas trečdalis respondentų buvo nepatenkinti sveikatos priežiūra: turėjo problemų renkantis šeimos gydytoją, nežinojo, kaip naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (iškviesti greitąją medicinos pagalbą, konsultuotis su gydytoju telefonu ir pan.). Paslaugų prieinamumą Jungtinėje Karalystėje geriau vertino moterys, vyresnio amžiaus bei aukštesnio išsilavinimo respondentai. Pusė... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Assessment of the London-based emigrants from Lithuania healthcare problems, their attitude to accessibility of healthcare services and their quality. Methods. During 2009 the anonymous interviewing of the London-based emigrants from Lithuania was conducted at the places more often visited by above respondents (Lithuanian food stores, hairdressers, schools, and church). The number of questionnaires distributed was 450, the response rate of completed questionnaire was 89,3 per cent (n=402). Survey data was analyzed applying the statistic data analysis package SPSS 15.0 version and Microsoft Excel software package. Results. Approximately two thirds (69,2 per cent) of the London-based emigrants from Lithuania visited the family doctor at least once during the last three years, most of them took services of hospitals (63,4 per cent) and ambulance (62,0 per cent), approximately one fourth of them had appointments for dentistry procedures. The evaluation (as point average, 5 points system) given by the respondents was as follows: information on their health condition received from healthcare institution, quality of the procedures and medical treatment – 3,5, quality of family doctor services – 3,9, quality of in-patient treatment services – 3,7. However, one third of the respondents were dissatisfied with healthcare services as they had experienced problems in election of a family doctor, did not know how to take healthcare services (summon ambulance, consult... [to full text]