Darbe atlikta teorinė galių santykių kaip socialinės pedagogikos objekto pedagoginio psichologinio vertinimo kontekste analizė Iškelta hipotezė, kad psichopedagoginio vertinimo procese vyraujantys galių santykiai yra nelygiaverčiai, kur priimant sprendimus dominuoja specialistų pozicija, o tėvai lieka tik jų vykdytojai. Tyrime, kurio tikslas- atskleisti ugdymo dalyvių (PPT, mokyklų specialistų, tėvų,) galių santykių ypatumus, psichopedagoginiame vertinimo procese bei socialinio pedagogo vaidmenį galių santykių valdyme, duomenys buvo renkami naudojantis pusiau struktūruotu kokybiniu interviu ir struktūruota kiekybine apklausa (anketa). Kokybiniai duomenys buvo apdoroti taikant aprašomosios analizės metodą, o kiekybiniai – naudojant neparametrinį Kruskal-Wallis testą bei aprašomąją statistiką (procentus) . Tyrime dalyvavo PPT specialistai, vidurinių, pagrindinių bei pradinių mokyklų specialistai, pedagogai ir tėvai iš visos Lietuvos. Empirinėje dalyje nagrinėjami galių santykiai psichopedagoginiame vertinimo procese Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Galių santykiai visuomet egzistuoja tarpasmeniniuose santykiuose ir žalingi tampa, kai yra nelygiaverčiai. Tokia situacija išryškėja psichopedagoginiame vaiko vertinime, kur vyrauja specialisto-kliento santykių tipas. 2. Labiausiai galių santykiai atsiskleidžia kategorijose: vertinimas kaip situacijos ir dalyvių poreikių analizė; vertinimas kaip vaiko savybių analizė; PPT teikiamos pagalbos... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the power relations as an object of the social pedagogic in the context of psychopedagogical assessment. Hypothesis: power relations in the process of psychopedagogical assessment are unequal where the position of specialist is described as prevailing and parents remain passive hand of decision realization. The purpose of the paper is to reveal peculiarities of power relations in process of psychopedagogical assessment from positions of education participants (parents, school specialists and psychological pedagogical service (PPS) specialists) and also to define the role of social pedagogue as a power relation’s manager in this process. Data was collected by using semi structured qualitative interview and structured quantitative inquiry (questionnaire). Qualitative data were worked up by structured content analysis and described by using narrative research method. Quantitative data were worked up by using non-parameter Kruskal-Wallis test and descriptive statistics (percents). The participants of research were specialists from pedagogical psychological service (N= 171), specialists and pedagogues from mainstream schools (N=429) and parents from all Lithuania whose children were clients of PPS and went through psychopedagogical assessment (N=109). There were school specialists (N=40) and parents (N=40) who took part qualitative interview. The most important empirical conclusions that were drawn are: q Power relations... [to full text]

Magistro darbe analizuojami masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimo ypatumai. Darbo tikslas – yra išanalizuoti masinės ir elitinės žiniasklaidos tendencijas. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: išanalizuoti visuomenės struktūrą, remiantis masių-elito skirstymu, pirmiausia apibrėžiant pačias sąvokas „masė“ ir „elitas“ bei įsigilinti į pačių grupių ypatybes; nustatyti žiniasklaidos vietą masių ir elitų sąveikoje bei komunikacijos procese; išstudijuoti masinės žiniasklaidos ir masinės auditorijos ryšį bei aptarti masinės žiniasklaidos tendencijas, ištirti elitinę žiniasklaidą ir nustatyti jos skiriamuosius bruožus. Šiame darbe analizuojant masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimą, buvo nagrinėjamas visuomenės pasidalijimas į elitą ir masę, remiantis elito teorijomis, o visuomenės pasidalinimas įvardijamas kaip žiniasklaidos auditorijos pasidalijimas. Todėl žiniasklaida vadinama elitine ir masine priklausomai nuo ją vartojančios auditorijos. / Society of Lithuania from classic sociological perspective is still on the social change. There is no strong middle class, like in the old democracy states, the power holders are constantly in change, and economy is also in transition. As a result, the structure of society is unstable; therefore it is hard to identify members of one group or the other. In this work, according to elite theory, society is divided in two groups: mass and elite. The mass consists of a huge number of people, however not as powerful as another one. The elite is a small group of people, which is more privileged, has a stronger influence in public life, better welfare, more capital, and more freedom. This group is in the top position of society and it takes the main decisions in the state. Hence, one of the objects of this work is the media audiences as society groups – mass and elite. Another one is the mass media and elite media. The purpose of this work is to examine the working of mass and elite media. The task to reach that purpose are these: (1) explore the structure of society which is consistent of two groups – mass and elite; (2) to establish the position of the media in mass-elite relation and communication; (3) to analyze mass media and its relation to mass audience; (4) to analyze elite media and its role in society. In the empirical part of the work the exploratory investigation is made. The aim of the investigation is to settle the tendencies of mass and elite media usage. The object of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos Irako federacijos stabilumo perspektyvos. Irako federacijos stabilumo analizė atliekama konkuruojančių hipotezių metodu. Darbe prognozuojama kiek ir kokie federaciniai vienetai sudarys būsimąją federaciją. Pateikiama galių paskirstymo mechanizmo, gyventojų abipusės simpatijos, federacinių regionų santykinės galios, regionų išteklių bei materialinės gerovės paskirstymo mechanizmo analizė. Pagal Irako federacijos atitikimą nustatytiems kriterijams, daroma išvada dėl jos stabilumo perspektyvų. / The question of Iraq has been analyzed since the very beginning of the Gulf War I. After the terrorist attacks on the 11 September, 2001, when USA declared war against the international terrorism, the question of Iraq again became one of the main discussions objects in the international discourse. Noteworthy is the State of the Union Address, delivered by the President of the USA G.W. Bush on the 29 January, 2002, where this country is labeled as the “axis of evil”, and removal of its leader S. Hussain’s regime is promoted at the international level. Importance of this research is illustrated by the still unsolved dilemma of Iraq’s future. The 23 May, 2003 coalition, commanded by the USA, invaded Iraq and removed the authoritarian regime that was ruling the country. However, by removal of the S. Hussain’s regime, the coalition also ruined the structure, that was maintaining the state of Iraq as a unit. Iraq found itself at the threshold of disintegration that is why the stabilization of Iraq as soon as possible is important to the neighbor countries, USA and the international community. 15 October, 2005, the new constitution of Iraq was passed in a public referendum. In one of the first articles of the constitution it is stated, that Iraq will become a federal state. Building of the federal state that began after the pass of the new constitution has been in process up to today, and can take years. That is why, one of the main aims of this Master Thesis is to define, what... [to full text]