Die Aktualität des Themas von meiner Magisterarbeit „Einfluss der Naturbeobachtungen auf die Erweiterung der Kenntnisse der Schüler in der Grundschule“ besteht darin, das die Aufmerksamkeit auf die naturwissenschaftliche Bildung in der Schule sowohl in allen Ländern Europas als auch in Litauen wächst. Die naturwissenschaftliche Bildung ist in allen Altersstufen wichtig. Die meisten Forschungsergebnisse zeugen davon, dass die naturwissenschaftliche Bildung in der Grundschule notwendig, kompliziert und am wichtigsten ist. Deshalb sollte die Schule die Schüler in der Liebe und in der Achtung vor der Natur erziehen, weil der Mensch eigentlich verstehen soll, dass er als Naturkönig nicht werden kann. In dieser Arbeit versuchte ich zu zeigen, wie die naturwissenschaftliche Bildung in der Grundschule durchgeführt wird, welche Materialien die Lehrer dabei benutzen. Die Neuheit von diesem Thema besteht darin, dass die Lehrer zu wenig methodische Literatur für dieses neue Programm haben. Das Hauptziel der Forschung ist festzustellen, wie die Naturbeobachtungen die Naturkenntnisse der Schüler in der Grundschule beeinflussen. Der Forschungsgegenstand ist die Naturbeobachtung der Schüler der 1.– 4. Klasse im Unterricht der Weltkenntnis. Die Aufgaben der Arbeit sind: pädagogische, psychologische und methodische Literatur zu diesem Thema zu analysieren; den Platz der Naturbeobachtung in der Grundschule in Litauen in den Jahren zwischen dem ersten und zweiten Weltkrieg zu analysieren; ... [to full text]

Rekreacija – viena svarbiausių žmogaus gyvenamosios veiklos sričių, daranti didžiulę įtaką socialiniam, kultūriniam visuomenės gyvenimui ir šalies ekonomikai. Šiame magistriniam darbe pristatoma medžiaga apie Druskininkų savivaldybės rekreacines zonas, pažintinius takus bei juose atliktus tyrimus; Oro kokybės nustatymas Druskininkų savivaldybės pažintiniuose takuose ir gatvėse, ir palyginta su Vilniaus miesto savivaldybėje tirtomis vietomis, taip pat tirta Arnica montana L. paplitimas „Žvaigždžių orbitos“ take bei Lupinus polyphyllus L. paplitimas „Saulės“ sveikatingumo take. Darbe vertinama gamtinis rekreacinis potencialas t.y. aplinkos, bei takų būklė, infrastruktūra, poilsio zonų skaičius, jų būklė ir t.t. Druskininkų savivaldybė pagal esamą gamtos ir kultūros paveldo turtingumą priskiriama teritorijom kurių gamtinis rekreacinio potencialas labai didelis, rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo aukštas (yra galimybė plėtoti nacionalinės reikšmės rekreacinę infrastruktūrą). Aprašomi geologiniai, archeologiniai ir gamtos paminklai. Pateikiama turistų ir vietinių žmonių nuomonė apie pažintinius takus ir saugomas teritorijas. / Recreation - one of the key areas of human living, which made a huge impact on the social, cultural and social life of the country, and economy. In this magistral work presented the Druskininkai goverment recreation areas, cognitive path they performed; air quality Druskininkai goverment cognitive path and in the streets, and compared with the Vilnius city goverment investigated streets, as well as Arnica montana L. spread in the „Žvaigždžių orbitos“ path and Lupinus polyphyllus L. spread in the „Saulės“ wellness path. In this job was assessed with natural recreational potential of the environment, the condition of cognitive path, infrastructure, recreational areas, the number of their status, etc. Druskininkai municipality in accordance with the existing natural and cultural richness of the natural falls teritory very high potential for recreation, recreation prospective development of high level (it is possible to develop a national value of recreational infrastructure). Describe the geological, archaeological and natural sites. Provides tourists and local peoples opinion about the cognitive system and protected areas.

Mano bakalauro tema: tekstilės kompozicija „Švelnumas“. Kas yra švelnumas? Tai pirmiausia psichologijos sąvoka, būtent žmogaus bruožas, kuris yra ugdomas. Jis priklauso nuo aplinkos, kurioje augo žmogus. Švelnumas gali būti ir gamtos ypatybė, pavyzdžiui peizažo, reljefo, viso kraštovaizdžio, voratinklių pieva, pienių pūkai, gyvūnėliai. Problema: švelnumas pasauliui, gamtai ir žmogui visa pakeičia: pradedama matyti akivaizdžiai neregimų dalykų. Todėl buvo puiki proga išsiaiškinti mokinių požiūrį į švelnumo reiškinį. Nemielai skamba žodžiai „agresija“ ar „šiurkštumas“, tačiau apie šiuos reiškinius reikia pakalbėti, tik taip pamažu keisime savo ir kitų požiūrį, gal net tapsime šiltesni. O norint bent šiek tiek pakeisti visuomenę ir neigiamus dalykus joje, reikia pasitelkti paprastas, bet galingas jėgas, švelnumą ir gerą pavyzdį. Darbo tikslas: paanalizuoti švelnumą ir jo raišką žmonių santykiuose bei gamtoje, išsiaiškinti mokinių požiūrį į švelnumo reiškinį, perteikti švelnumo idėją tekstilės kompozicijoje „Švelnumas“. Išnagrinėjus švelnumą, galima padaryti išvadą, kad švelnumą turėtumėme ugdyti nuo kūdikystės. Tuo būdu stiprinti ir modeliuoti jautrumą. Nuo mažų dienų skatinti vaiką su kitu žmogumi, gyvūnu, augalu elgtis švelniai. Pagrindinį kūrybinį polėkį paskatino švelnumo reiškiniai, kurių apstu santykiuose ir gyvojoje gamtoje. Man švelnumas yra voratinklių pieva. Vorų audžiami tinklai man yra didžiausia paslaptis. Švelnumas žvelgiamas pro ažūrinį šydą, kuris apraizgytas... [toliau žr. visą tekstą] / My bachelor ́s work is the textiles composition „Tenderness“. What is tenderness? First of all it ́s a psychology term, wich is developing as a nature of the humans. This feature depends on the environment in wich this human grows. Tenderness can be the feature of the nature, for example landscaping, countryside, the grassland of the spider webs, flocks milk and even animals. The problem: Tenderness to the world, nature and humanity, which changes everything, it ́s starting to view obviously unseen things. Of which we have a chance to find out the view of students to the meaning of the tenderness. Words like „aggression“ or „roughness“sounds unwelcome, but the meaning of those words must be discussed, only then we start to change the views to our and others positions, maybe we ́ll become warmer to each other. But if we would like to change negative things in the public itself, we need to use general, but very powerful attributes. Like tenderness and good examples. The aim is to analyze the tenderness expression in the people relationships and in the nature itself, to find out students view into the meaning of the tenderness and convey an idea of the tenderness into the textile composition itself. After examination of the tenderness, we can make the conclusion that the tenderness we must developed from the infancy. That way we need to control and strengthen the sensitivity. From the first days of the birth show to the child how gently we must act with other people, animals... [to full text]

XX a. kilęs masinis visuomenės susirūpinimas klimato kaitos pasėkmėmis privertė pasaulį atsigręžti į žmogaus ir gamtos santykio problemą. Naujai atsiradusios ekofilosofijos ar aplinkos filosofijos disciplinos imasi spręsti aksiologinio pobūdžio žmogaus ir gamtos santykio klausimus. Dažniausiai tokios disciplinos naudojasi tiksliųjų mokslų suformuluota gamtos samprata, kuri pati savaime lieka kritiškai neapsvarstyta. Merleau-Ponty gamtos samprata šiame kontekste pasirodo kaip alternatyva gamtos mokslų implikuojamai materialistinei ontologijai. Tačiau ji nėra vientisa: filosofinės kūrybos eigoje kritikai fiksuoja Melreau-Ponty posūkį nuo fenomenologinio gyvenamo kūno aprašymo link ontologinės pasaulio kūno koncepcijos. Šiame magistro darbe pateikiama išsami Merleau-Ponty gamtos sampratos analizė, apimanti tiek fenomenologinę, tiek ontologinę jos formuluotę. Išryškinant abiejų formuluočių ypatumus, tuo pačiu, teigiama, jog ontologinė gamtos koncepcija neprieštarauja gamtos fenomeno aprašymui, bet jį papildo. Taip pat, pasitelkiant kai kuriuos šiuolaikinius aplinkos filosofijos pavyzdžius, siekiama netiesiogiai pademostruoti teorinį Merleau-Ponty gamtos sampratos efektyvumą, paremtą pirminiu žmogaus ir gamtos giminingumu. / A massive concern that had been caused in the twentieth century by the outcomes of the global climate change, urged humanity to look back upon a philosophical issue concerning human-nature relationship. Newly emerged subjects of eco-philosophy or environmental philosophy engage in solving axiological type of issues concerning the matter. These new subjects usually depend on a notion of nature framed by natural sciences, without critically questioning it. In this context Merleau-Ponty’s account on nature emerges as an alternative to materialistic ontology implied by the theories of natural sciences. However Merleau-Ponty’s conception of nature is not monolithic: various critiques notice a turn from phenomenological description of a living body towards an ontological notion of the flesh in the author’s late philosophy. This master thesis gives a thorough analysis of Merleau-Ponty’s conception of nature including both: phenomenological and ontological formulations of it. While pointing out the peculiarities of both formulations it also emphasizes that ontological conception of nature does not intercept with the phenomenological one but, on the contrary, provides a supplement for it. Also by invoking a few examples of contemporary environmental philosophy, this thesis implicitly demonstrates theoretical effectiveness of Merleau-Ponty’s conception of nature, which is based on a primary kinship among human and nature.