Jeanas-Paulis Sartre'as ir Maurice Merleau-Ponty neabejotinai priskiriami fenomenologinei tradicijai. Šiame darbe tiriama, kaip Jeanas-Paulis Sartre'as ir Maurice Merleau-Ponty sprendžia žmogaus kūno problemą intersubjektyvių santykių kontekste. Kūnas yra neatsiejamas nuo intersubjektyvių santykių, kadangi pirmiausia aš su Kitu susiduriu kaip su kitu priešais mane stovinčiu kūnu. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra atskleisti Jeano-Paulio Sartre'o ir Maurice Merleau-Ponty fenomenologinio kūno sampratas. Darbe ypatingas dėmesys skiriamas žvilgsnio fenomeno analizei. Analizuodamas žvilgsnio fenomeną, Jeanas Paulis Sartre'as akcentuoja ne tai, kaip aš suprantu Kitą žvilgsnio metu, o tai, kaip kitas, žvelgdamas į mane, konstatuoja mano būtį bei atskleidžia mane kaip objektą, į kurį jis žvelgia. Žvilgsnis Jeanui-Pauliu Sartre'ui suprantamas kaip agresyvus ir nukreiptas į kitą, t.y. kaip objektyvuojantis mane. Maurice Merleau-Ponty žvilgsnio fenomeną suvokia kaip dviejų subjektų suokalbį; Kitas nėra akcentuojamas kaip radikaliai priešingas man. Kalbant apie intersubjektyvius santykius, kūnas yra suvokiamas kaip pamatinė sąvoka, kadangi intersubjektyvūs santykiai visų pirma ir yra dviejų kūnų susidūrimas. Būtent todėl žmogaus kūno fenomenas yra atskleidžiamas intersubjektyvių santykių kontekste. Kūnas suprantamas kaip pamatinis žmogaus būties būdas; jis yra išraiškingas ir išgyvenamas. Be to, kūnas suprantamas kaip bet kokio patyrimo pradžia. Darbas konstruojamas lyginamosios... [toliau žr. visą tekstą] / Jeane-Paulio Sartre and Maurice Merleau-Ponty certainly belong to the tradition of phenomenology. This thesis analyses the problem of body in the context of intersubjective relations as presented by Jeane-Paulio Sartre and Maurice Merleau-Ponty. The aim of the thesis is to clarify Jeane-Paulio Sartre’s and Maurice Merleau-Ponty’s notions of phenomenological body. Body cannot be separated from intersubjective relations because, first of all, I encounter the Other as the body standing in front of me. Special attention is paid to the analysis of the phenomenon of gaze. During the analysis of gaze, Jeane-Paulio Sartre does not emphasise the notion of how I perceive Other in the process of gaze. He rather pays attention to the notion how Other, while looking at me, states my being and perceives me as an object of his gaze. Gaze is understood by Jeane-Paulio Sartre as aggressive and directed towards the Other. Maurice Merleau-Ponty perceives the phenomenon of gaze as a collaboration of two subjects; the Other is not perceived as a completely opposed to me being. While talking about intersubjective relations, it should be noted that body is perceived as an underlying concept. Intersubjective relations are, first of all, a confrontation of two bodies. That is why the phenomenon of human body is revealed in the context of intersubjective relations. Body is perceived as an underlying mode of being. Body is expressive, powerful and lived. Besides, body is perceived as the initial... [to full text]

Disertacijoje tyrinėjamos kūniškumo ir intersubjektyvumo plotmės bei jų sąsajos. Intersubjektyvumas disertacijoje analizuojamas žmogaus mąstymo atvirumo kitybei ir Kito svetimumo pažinimo galimybės šviesoje. Kūniškumas apmąstomas kaip žmogaus buvimo pasaulyje perspektyva, atliekamas neobjektyvizuojantis kūniškumo ir su juo susijusių reiškinių tyrimas. Analizuojama, kaip tarpusavyje susijusios intersubjektyvumo ir kūniškumo plotmės, ir ką ši sąsaja byloja. Disertacijos tyrimo tikslas – tyrinėjant intersubjektyvumo, interkūniškumo plotmes bei jų sąsajas, atskleisti intersubjektyvumo kilmę įvairialypėse kitybės patirtyse, kūniškumo fenomeno specifiškumą ir abiejų šių plotmių saitus bei abipusę jų priklausomybę kaip interkūniškumą. Disertacijoje naudojama dvejopa tyrimo strategija: analizuojami filosofų tekstai, pagrindinį dėmesį sutelkiant į fenomenologinę tradiciją atstovaujančių autorių tekstus, ir nuolat atsigręžiama į patirtinį aprašomų fenomenų lauką. Disertaciją sudaro įvadas, trys dalys, išvados ir literatūros sąrašas. Disertacijos struktūrą lėmė išsikelto tyrimo tikslo įgyvendinimas: interubjektyvumo tyrimas atveda prie kūniškumo plotmės, o pastarosios tyrimas galiausiai atveria naują intersubjektyvumo aspektą – interkūniškumą, kuris, kaip abiejų plotmių sąsaja, yra tyrinėjamas paskutinėje dalyje. / There are explored interconnections between corporeality and intersubjectivity in this thesis. Intersubjectivity is reflected in the light of openness of person’s thinking to otherness and in the light of Other’s alliance for possibility of recognition. Corporeality is perceived as a perspective of human being in the world; the research on the non-objective corporeality is being carried out along with connection to phenomena. It is being considered how fields of corporeality and intersubjectivity interconnect together and what this bond tells to us. The aim of this thesis is to reveal, while analyzing fields of intersubjectivity and corporeality, the origin of intersubjectivity in experiences of various alterations, the particularity of corporeality and the intersections of both fields in the intercorporeality. In this thesis the dual research strategy is used: the philosophical texts are being analyzed (the major attention is directed to those texts of the authors, which are represented by the phenomenological tradition) and there is a constant turning back to the experience descriptions of phenomena. The thesis consists of the introduction, three sections, conclusion and the list of literature used. The structure of the thesis is predetermined by the fulfillment of the aim set: the research of intersubjectivity leads to the field of corporeality, and the investigation of the latter finally opens up the new aspect of intersubjectivity – intercorporeality, which as the... [to full text]

There are explored interconnections between corporeality and intersubjectivity in this thesis. Intersubjectivity is reflected in the light of openness of person’s thinking to otherness and in the light of Other’s alliance for possibility of recognition. Corporeality is perceived as a perspective of human being in the world; the research on the non-objective corporeality is being carried out along with connection to phenomena. It is being considered how fields of corporeality and intersubjectivity interconnect together and what this bond tells to us. The aim of this thesis is to reveal, while analyzing fields of intersubjectivity and corporeality, the origin of intersubjectivity in experiences of various alterations, the particularity of corporeality and the intersections of both fields in the intercorporeality. In this thesis the dual research strategy is used: the philosophical texts are being analyzed (the major attention is directed to those texts of the authors, which are represented by the phenomenological tradition) and there is a constant turning back to the experience descriptions of phenomena. The thesis consists of the introduction, three sections, conclusion and the list of literature used. The structure of the thesis is predetermined by the fulfillment of the aim set: the research of intersubjectivity leads to the field of corporeality, and the investigation of the latter finally opens up the new aspect of intersubjectivity – intercorporeality, which as the... [to full text] / Disertacijoje tyrinėjamos kūniškumo ir intersubjektyvumo plotmės bei jų sąsajos. Intersubjektyvumas disertacijoje analizuojamas žmogaus mąstymo atvirumo kitybei ir Kito svetimumo pažinimo galimybės šviesoje. Kūniškumas apmąstomas kaip žmogaus buvimo pasaulyje perspektyva, atliekamas neobjektyvizuojantis kūniškumo ir su juo susijusių reiškinių tyrimas. Analizuojama, kaip tarpusavyje susijusios intersubjektyvumo ir kūniškumo plotmės, ir ką ši sąsaja byloja. Disertacijos tyrimo tikslas – tyrinėjant intersubjektyvumo, interkūniškumo plotmes bei jų sąsajas, atskleisti intersubjektyvumo kilmę įvairialypėse kitybės patirtyse, kūniškumo fenomeno specifiškumą ir abiejų šių plotmių saitus bei abipusę jų priklausomybę kaip interkūniškumą. Disertacijoje naudojama dvejopa tyrimo strategija: analizuojami filosofų tekstai, pagrindinį dėmesį sutelkiant į fenomenologinę tradiciją atstovaujančių autorių tekstus, ir nuolat atsigręžiama į patirtinį aprašomų fenomenų lauką. Disertaciją sudaro įvadas, trys dalys, išvados ir literatūros sąrašas. Disertacijos struktūrą lėmė išsikelto tyrimo tikslo įgyvendinimas: interubjektyvumo tyrimas atveda prie kūniškumo plotmės, o pastarosios tyrimas galiausiai atveria naują intersubjektyvumo aspektą – interkūniškumą, kuris, kaip abiejų plotmių sąsaja, yra tyrinėjamas paskutinėje dalyje.

The thesis presents the research on the experience of aliveness, planned on the basis of the theory of existential-phenomenological psychology and the conception of intersubjectivity. The critical analysis of literature has highlighted several inconsistencies within the concept of the experience of aliveness. The aims of the research were the following: a) to describe the phenomenological structure of the experience of aliveness; b) to reveal the regularities of the attribution of meanings to the experience of aliveness. With reference to the conception of intersubjectivity, six people aged 35-63 were selected to participate in the research, i.e. business managers and patients treated for depression. The unstructured interview method was employed and all research participants were asked the same initial question, “What does it mean for you to feel alive?” The research results were analysed with the help of the Interpretative Phenomenological analysis (IPA) method (according to Jonathan A. Smith). On the basis of the research findings, the following phenomenological definition has been developed: the experience of aliveness is a subjective status of emotional involvement of varying intensity, the main sources of which are the level of physical experience and interpersonal relations. The research has revealed that individual differences of the experience of aliveness are related to the following factors: emotional tension, the level of physical experience, interpersonal... [to full text] / Disertacijoje pristatytas gyvumo išgyvenimo tyrimas, suplanuotas remiantis egzistencine-fenomenologine psichologijos teorija ir intersubjektyvumo koncepcija. Kritinė literatūros analizė išryškino gyvumo išgyvenimo sampratos nenuoseklumus. Tyrimu siekta: a) aprašyti gyvumo išgyvenimo fenomenologinę struktūrą; b) atskleisti reikšmių gyvumo išgyvenimui priskyrimo dėsningumus. Remiantis intersubjektyvumo koncepcija, dalyvauti tyrime buvo atrinkti šeši 35-63 m. asmenys: verslo srityje dirbantys vadovai ir depresija sergantys ligoniai. Buvo atliktas nestruktūruotas interviu su visiems vienodu pradiniu klausimu: „Ką jums reiškia jaustis gyvam/ai?“. Tyrimo duomenys išanalizuoti pasitelkus interepretacinės fenomenologinės analizės metodą (pg. J.A.Smith). Remiantis tyrimo rezultatais buvo suformuluotas šis fenomenologinis apibrėžimas: gyvumo išgyvenimas – tai subjektyvi kintančio intensyvumo emocinio įsitraukimo būsena, kurios pagrindiniai šaltiniai – fizinis patyrimo lygmuo ir tarpasmeniniai santykiai. Tyrimas atskleidė, kad individualūs gyvumo išgyvenimo skirtumai yra susiję su šiais veiksniais: subjekto patiriama emocine įtampa, fiziniu patyrimo lygmeniu, tarpasmeniniais santykiais, laikiškumo išgyvenimu ir gebėjimu suteikti prasmę savo patyrimui. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad gyvumo išgyvenimas patiriamas optimalios fizinės, socialinės, psichologinės ir dvasinės stimuliacijos paieškos procese.