The object of this research is the Community of historians in Lithuania during the interwar period which coincides with the beginning of professionalisation process of the historical science. The author analyses community of historians as a social-professional group. The work is divided in three chapters devoted to three important factors of the profession of historians: 1. Professional (non professional) education; 2. Qualification degrees; 3. The work in professional institutions and organisations. The author of study focuses his attention on the conditions maintaining a thesis for a degree, possibilities to be employed by professional science research institutions, also competition in ,,the Historical Field’’. In recent decade were publicated a number of works, which deals with interwar lithuanian historiography and historians. There were discussed questions about participation of historians in international historical congresses, methodological reflections, studies abroad and work in Vytautas the Great University. This work is fulfilling the breaks in this literature, as there are no special studies of scientifical competition, cultural and social capital of historians. The author of this work also uses for the first time a prosopographical method as a tool in the studies of intellectuals in Lithuania. The innovation comes from the field of so-called ,,New Social History’’ –social history of intellectuals, which also are related to the history of professions. While a... [to full text]

Santrauka Holokausto atminties raida Lietuvoje neatitinka pasaulinės holokausto kultūros plėtros tendencijų dėl kelių priežasčių: 1) lietuvių holokausto atmintis po karo buvo sukliudyta, ką galima įvardinti kaip atminties trūkumą; 2) lietuvių holokausto atmintis po Nepriklausomybės atkūrimo pradėta smarkiai įtakoti iš išorės. Šios priežastys lemia holokausto atminties raidos problemiškumą svarbiausiuose holokausto kultūros plėtros sluoksniuose: istoriografijoje, valstybės politikoje, viešajame ir individualiame diskurse. / Zusammenfassung Die Entwicklung des Holocaustgedächtnises in Litauen entspricht nicht der weltweiten Tendenz der Holocaustkultur, undzwar aus folgenden Gründen: 1) Das Gedächtnis der Litauer an den Holocaust ist nach dem Krieg verhindert worden, was man eigentlich auch Gedächtnismangel nennen könnte; 2) Das litauische Holocaustgedächtnis wurde nach der Wiedererlangung der Unabhängigkeit stark von außen beeinflusst. Dies macht die Entwicklung des Holocaustgedächtnises in den für die Entwicklung der Holocaustkultur wichtigsten Schichten (in der Geschichtsschreibung, Staatspolitik, im öffentlichen und individuellen Diskurs) problematisch.

1918–1940 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis sietinas su nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos proceso pradžia. Šios disertacijos tyrimo objektas − nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrija ir istorijos mokslo profesionalizacijos pradžia. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės sudarę aptariamojo laikotarpio istorikų bendriją, kurie modernios nacionalinės istoriografijos formavimosi pradžioje ėmėsi istorijos tyrimų. Keliamas klausimas kas juos siejo ar skyrė. Disertacijos tikslas - išanalizuoti 1918–1940 m. Lietuvos istorikų bendrijos sudėtį ir profesionalizacijos ypatybes. Keliami uždaviniai ištirti istorikų: specialybės išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, atskleisti socialinių kolektyvinės biografijos aspektų (teritorinės ir socialinės kilmės, etninės ir konfesinės priklausomybės, lyties ir šeimos faktoriaus) poveikį istorikų profesionalizacijai, amžiaus grupes ir kartų santykių problemas, ideologines pažiūras ir konkurencinę kovą ,,istorikų lauke‘‘, profesinę struktūrą – darbą, veiklą ir narystę istorijos mokslo institucijose ir istorikų pragyvenimo šaltinius. Tyrime nepriklausomos Lietuvos istorikų bendriją sudaro 52 asmenys. Šio darbo naujumas ryškiausiai matosi mėginant pasirinkus atrankos kriterijų, nustatyti profesionalių nepriklausomos Lietuvos istorikų skaičių, socialinę bendrijos struktūrą išskiriant jų grupes bei apibrėžiant šios bendrijos ,,ribas“. Istorikų ,,bendrijų” studijos praplečia istoriografijos... [toliau žr. visą tekstą] / Period of the Independence of the Republic of Lithuania in 1918–1940 is associated with the beginning of the process of institutionalization of national Lithuanian historical science. The object of this dissertation is the community of historians of the independent Lithuania during 1918–1940 and the beginning of its professionalization. The main problem analyzed in this dissertation is the group of people who composed the community of historians. The main aim is to reveal the composition of the community of historians of 1918−1940 Lithuania and the features of its professionalization. The author sets the following tasks to be explored: education of historians, conditions for the obtaining of qualification, social aspects of collective biography (territorial and social origin, ethnical and confessional dependence, factor of gender) and its influence on the professionalization of historians, age groups and the problems of intercourse between the generations of historians, ideological creeds and competition inside the historical field, professional structure – work, activity and membership of historians in the scientific organizations and means of their subsistence. According to the following criterions of selection − how many historians had lived and worked in 1918–1940 Lithuania, gained the education as historians and published their works on the subject of history, the community of historians consists of 52 persons.12 (23 %) of them had the lectureship in Vytautas Magnus... [to full text]

Bakalauro darbe nagrinėjama kūno kultūros ir sporto tyrimų gausi užsienio ir lietuvių literatūra, pristatomi sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, istoriografijoje rezultatai, nagrinėjami istorikų, filosofų, žurnalistų, sporto darbuotojų, trenerių įvairaus pobūdžio darbai apie Lietuvos sportą kaip socialinį-kultūrinį reiškinį,jo svarbą asmens, visuomenės ir valstybės raidai. Tyrimo problema charakterizuojama klausimais: Kokie sporto, kaip sociakultūrinio reiškinio aspektai, išryškinami lietuvių istoriografijoje? Kokia jų atspindėjimo specifika? Kokie skirtumai ir panašumai dominuoja tarp užsienio ir lietuvių mokslinės literatūros? Tyrimo tikslas - išanalizuoti ir apibendrinti pagrindinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus lietuvių istoriografijoje ir išaiškinti silpniausias tyrinėtojų veiklos puses, į kurias turėtų būti kreipiamos jų pastangos, taip pat nustatyti jų panašumus ir skirtumus su užsienio mokslininkų tyrimais. Tyrimo objektas - sporto kaip sociokultūrinio reiškinio istoriografija. Istoriografinė analizė parodė, kad užsienio mokslininkų tyrimų arealas pasirinkta tema yra kur kas platesnis ir išsamesnis. Pagal moksliškumo lygmenį visus iki šiol Lietuvoje atliktus tyrimus galima skirstyti į tris pagrindines grupes: darbai, analizuojantys teorinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus, sporto istorijos publikacijos, istorikų ir kitų sričių mokslininkų darbuose, populiari mokslinė literatūra apie kūno kultūrą ir sportą... [toliau žr. visą tekstą] / In the undergraduate work physical culture and sport research objects are analysed, the results of sport as sociocultural phenomenon in historiography are presented, various works about Lithuanian sport as sociocultural phenomenon of historians, philosophers, sport workers, trainers are analysed from the aspect of importance of sport in personal, social and state development. The problem of the research is characterized by the question: What aspects of sport as sociocultural phenomenon are emphasized in Lithuanian historiography, what is particularity of its reflection? What are the differences and similarities among the dominant foreign and Lithuanian scientific literature? The aim of the research is to analyse and summarise the main aspects of sport as sociocultural phenomenon in Lithuanian historiography and also to identify their similarities and differences in research with foreign scientists. The object is the survey of sport as sociocultural phenomenon in historiography. The historical analysis showed that the range of foreign scientific research on a topic are much broader and more detailed. By scientific level all the researches done to this moment in Lithuania can be divided into the three groups: works in which sport as sociocultural phenomenon is analysed in theoretical aspect, sport history publications, works of historians and scientists from other spheres on this topic, popular scientific literature on physical culture and sport. The problematic of researches... [to full text]

Period of the Independence of the Republic of Lithuania in 1918–1940 is associated with the beginning of the process of institutionalization of national Lithuanian historical science. The object of this dissertation is the community of historians of the independent Lithuania during 1918–1940 and the beginning of its professionalization. The main problem analyzed in this dissertation is the group of people who composed the community of historians. The main aim is to reveal the composition of the community of historians of 1918−1940 Lithuania and the features of its professionalization. The author sets the following tasks to be explored: education of historians, conditions for the obtaining of qualification, social aspects of collective biography (territorial and social origin, ethnical and confessional dependence, factor of gender) and its influence on the professionalization of historians, age groups and the problems of intercourse between the generations of historians, ideological creeds and competition inside the historical field, professional structure – work, activity and membership of historians in the scientific organizations and means of their subsistence. According to the following criterions of selection − how many historians had lived and worked in 1918–1940 Lithuania, gained the education as historians and published their works on the subject of history, the community of historians consists of 52 persons.12 (23 %) of them had the lectureship in Vytautas Magnus... [to full text] / 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis sietinas su nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos proceso pradžia. Šios disertacijos tyrimo objektas − nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrija ir istorijos mokslo profesionalizacijos pradžia. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės sudarę aptariamojo laikotarpio istorikų bendriją, kurie modernios nacionalinės istoriografijos formavimosi pradžioje ėmėsi istorijos tyrimų. Keliamas klausimas kas juos siejo ar skyrė. Disertacijos tikslas - išanalizuoti 1918–1940 m. Lietuvos istorikų bendrijos sudėtį ir profesionalizacijos ypatybes. Keliami uždaviniai ištirti istorikų: specialybės išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, atskleisti socialinių kolektyvinės biografijos aspektų (teritorinės ir socialinės kilmės, etninės ir konfesinės priklausomybės, lyties ir šeimos faktoriaus) poveikį istorikų profesionalizacijai, amžiaus grupes ir kartų santykių problemas, ideologines pažiūras ir konkurencinę kovą ,,istorikų lauke‘‘, profesinę struktūrą – darbą, veiklą ir narystę istorijos mokslo institucijose ir istorikų pragyvenimo šaltinius. Tyrime nepriklausomos Lietuvos istorikų bendriją sudaro 52 asmenys. Šio darbo naujumas ryškiausiai matosi mėginant pasirinkus atrankos kriterijų, nustatyti profesionalių nepriklausomos Lietuvos istorikų skaičių, socialinę bendrijos struktūrą išskiriant jų grupes bei apibrėžiant šios bendrijos ,,ribas“. Istorikų ,,bendrijų” studijos praplečia istoriografijos... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiai tarpukariu, kaip ir daugelio to meto kaimyninių Europos valstybių santykiai, buvo įtempti ir sudėtingi. Tiesa, jie buvo savaip ypatingi bei unikalūs. Unikalumas pasireiškė jau vien tuo, kad konstitucinė Lietuvos sostinė faktiškai beveik visą nepriklausomybės laikotarpį priklausė Lenkijai. Trumpam nesutarimus dėl Vilniaus krašto buvo išsprendusi 1920 m. spalio 7 d. pasirašyta Suvalkų sutartis. Tačiau, jai nespėjus įsigalioti, konfliktą atnaujino neteisėti Liucijano Želigovskio vadovaujamų dalinių karo veiksmai. Valstybių diplomatinius santykius jų pablogėjimą ar gerėjimą geriausiai atspindi valdžios institucijų dokumentai. Oficialių Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių nutraukimą žymi minėtos Suvalkų sutarties sulaužymas o atnaujinimą 1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai. Tačiau net nevykstant tiesioginiam oficialiam šalių diplomatų bendradarbiavimui, Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiai nebuvo visiškai nutrūkę. Jie tesėsi slaptos diplomatijos ir tarptautinių organizacijų (Tautų Sąjungos) veikloje. Beveik visą Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpį vyko diplomatinė kova dėl Vilniaus krašto teritorinės priklausomybės, o į šią kovą (vienaip ar kitaip) buvo įtrauktos ir didžiosios Europos valstybės. Šiame geopolitiame valstybių interesų žaidime reikėtų išskirti Sovietų Rusijos (vėliau Sovietų Sąjungos) įtaką Lietuvos – Lenkijos santykiams. Dvi Lietuvos ir Sovietų pasirašytos (1920 m. Taikos ir 1926 m. Nepuolimo)... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Polish relations were strained and difficult in the interwar period, as well as by many of the neighboring European countries. Of course, they were special in their own way and unique. The uniqueness of these relations was seen from the fact, that the constitutional capital of Lithuania de facto belonged to Poland during almost the whole period of independence of Lithuania. Suvalkai treaty, which was signed in 1920-10-07, solved the disagreements of Vilnius region only for a short period of time. However, illegal actions of the units led by Liucijano Zeligowzki renewed the conflict even before Suvalkai treaty came into effect. Diplomatic relations of these states and their worsening and improvement are best reflected by the authorities documents. The break of above-mentioned Suvalkai treaty shows the suspention of official relations of Lithuania and Poland and the renewal of these relations may be illustrated by the Polish ultimatum to Lithuania in 1938. However, even without direct official diplomats cooperation, relations between Polish and Lithuanian were not completely broken . They continued in secret diplomacy and international organizations activities (United Nations). The diplomatic struggle for the Vilnius region territorial affiliation took almost all period of First Lithuania Republic of Lithuania and the major European countries had been included in this fight (in one way or another). Influence of Soviet Russia (later Soviet Union) to... [to full text]

Šio magistrinio darbo objektas yra Lietuvos kariuomenės karininko Stasio Zaskevičiaus (1892–1968) refleksija apie 1918 – 1945 m. Lietuvos politinio – visuomeninio gyvenimo įvykius. Šią refleksiją autorius pateikia memorialinėje studijoje „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“, kuri leidžia sužinoti ir analizuoti autoriaus politines pažiūras, požiūrį į svarbius Lietuvai istorinius įvykius. Magistriniame darbe buvo formuluojama tokia tyrimo problema – kuo pasižymi St.Zaskevičiaus memorialinėje studijoje atsispindinčios autoriaus politinės pažiūros ir požiūris į istorinius įvykius. Darbo tikslas – remiantis antruoju ir trečiuoju St. Zaskevičiaus memorialinės studijos „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“ sąsiuviniais, ištirti ir aprašyti St. Zaskevičiaus požiūrį į Lietuvos istorijos įvykius 1918 – 1945 m. Rengiant darbą buvo išsikelti tokie du uždaviniai: 1) įvertinti St.Zaskevičiaus požiūrį į nepriklausomos Lietuvos politinį – visuomeninį gyvenimą 1918 – 1940 m.; 2) išanalizuoti St.Zaskevičiaus požiūrį į Antrojo pasaulinio karo įtaką Lietuvos politiniam ir visuomeniniam gyvenimui; 3) įvertinti St. Zaskevičiaus santykį su dabartine istoriografija; Mokslinis darbo naujumas yra tas, kad tiesiogiai nagrinėtas St. Zaskevičiaus rankraštinis palikimas, t.y. pirminis egodokumento plačiąja prasme tipo šaltinis, kuris dar nebuvo jokiu pavidalu publikuotas, todėl memorialinė studija „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“ niekada nebuvo bent kiek išsamiau analizuota ir vertinta moksline ar istorine... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is a reflection of Lithuanian army officer Stasys Zaskevičius (1892–1968) about political - social life in Lithuania in 1918 – 1945. The author provides a reflection in a memorial study "One year in our nation’s life“, allowing to learn and analyze the author’s political views, views on important historical events. Research problem of this master thesis was formulated in this way – what are characteristics of St.Zaskevičius’ political views and approach to historical events reflected in memorial study. This master thesis is archaeographycal analysis basicly dedicated to St. Zaskevičius manuscript’s exploration. The goal of the work – with reference to the second and third parts of St. Zaskevičius memorial study “One year in our nation’s life”, explore and describe St. Zaskevičius approach to historical events in Lithuania 1918 – 1945. There are two objectives: 1) to evaluate St.Zaskevičius approach of independent Lithuania’s political - social life in 1918 - 1940; 2) to analyze St.Zaskevičius approach of the Second World War impact on the Lithuania’s political and social life; 3) to evaluate St. Zaskevičius views relation with conpemporary historiography.