Doc. dr. J.Machovenko habilitacijos procedūrai pateiktoje mokslo darbų apžvalgoje „XIII-XX a. Lietuvos teisinės sistemos istorija“ apibendrinami 1999-2009 m. VU Teisės fakultete atliktų tyrimų rezultatai, paskelbti 2 mokslo monografijose ir 20 mokslo straipsnių. Šių tyrimų metodologinis pagrindas yra sociologinė teisės samprata, leidžianti į teisę žvelgti ne tik kaip į pozityviosios teisės normų visumą, bet ir kaip į kur kas platesnį socialinį reiškinį - teisinę visuomenės sistemą. Autorius laiko teisinę sistemą autonomine visuomenės, kaip savavaldės sistemos, subsistema, gebančia savarankiškai nustatyti savo vidinę raidą, kad galėtų tinkamai atlikti jai aukštesnės sistemos priskirtas funkcijas. Pagrindinėmis funkcinėmis teisinės sistemos subsistemomis autorius laiko teisėkūros (institucijų ir procedūrų, teisės normų ir jų šaltinių), jurisdikcijos (teisės taikymo) ir jurisprudencijos (teisės pažinimo bei mokymo) subsistemą. Apžvelgiami darbai apima visų trijų Lietuvos teisinės sistemos subsistemų problematiką. Remdamasis gausiais istorijos šaltiniais, Lietuvoje ir užsienyje paskelbtais mokslo darbais, autorius kompleksiškai nagrinėja nesulaukusius atidesnio teisės istorikų dėmesio klausimus. Lietuvos teisinės sistemos elementai tiriami Vakarų teisės tradicijos, kurioje susiformavo ir plėtojasi Lietuvos teisinė sistema, istorijos kontekstu. Autorius supranta teisės istoriją kaip tam tikriems dėsningumams pavaldų kryptingą įprasmintą teisės „įkopimą“ į kokybiškai vis aukštesnį... [toliau žr. visą tekstą] / In the present work the author reviews the two scientific monographs and twenty scientific articles in which the history of the Lithuanian legal system is investigated. The author aspires to elucidate how did the main subsystems of the Lithuanian legal system – legislation, jurisdiction and jurisprudence – appeared and developed up to the end of the 20th century in the context of evolution of the Western legal tradition. The basic methods of research used in the works are historical, comparative and teleological. The main theses of the reviewed scientific monographs and articles are these: The law of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) was created by the Government on the basis of the national Lithuanian law and some elements of the custom Slav law. Substitution of the custom Slav law for the Lithuanian public and private law took place in those provinces in the 14th-16th centuries. The custom Slav law hampered forming of the system of law of the GDL. It was created finally in the middle of the 16th century. The law of the GDL was a medieval estate law. Estate is a legal phenomenon and law determines signs and features of any estate. Main sign of any estate is rights leaved to him by law and protected by state. Estate system, that is an organization of society into classes rigidly divided for political purposes and defined primarily by law, is based on a legal inequality of estates. Any estate is a stable order closed to outsiders. In order to belong to estate any person must... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjama interneto teisės termino vartojimo tikslingumas, bei įvardijamos šio termino galimos alternatyvos, kurios sutinkamos moksliniuose darbuose. Apžvelgiami interneto teisei būdingi principai, jų teisinė paskirtis, bei įtaka. Vadovaujantis teisės teorijos sukurtais teisės šakos identifikavimo reikalavimais, iškeliama hipotezė, jog interneto teisė esanti atskira kompleksinė teisės šaka, bei pateikiamas šios teisės šakos apibrėžimas. Siekiant patvirtinti iškeltą hipotezę įvardijamos identifikacinės problemos (reguliavimo, jurisdikcijos) su kuriomis susiduria interneto teisė, ją taikant visuomeniniuose santykiuose, o taip pat šių problemų galimus sprendimus. Nustatoma ir pagrindžiama interneto teisės vieta teisės sistemoje ir jos vidinė struktūra. Trumpai aptariama Jungtinių Amerikos Valstijų, bei Lietuvos Respublikos teisinė praktika susijusi su interneto teise, bei galimi veiksmai siekiant padidinti šios teisės veikimo efektyvumą. / In Master’s Thesis discusses internet law term usage tendencies and expediency. Also it is setting forth the alternatives of this term which can be met in scholar studies. There is given review of basic internet law’s principles, their judicial purpose and influence. Main axes of internet law identification are requirements created by law theory and depending on them there have been raised hypothesis that internet law is a separate complexical law branch. There are shortly described Lithuanian and United State’s law practice based on internet law and the possibilities of raising the effectiveness of this law.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – tai pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija, nuolatinis teismas, kuris nagrinėja jam valstybių perduotus teisinius ginčus ir teikia Jungtinių Tautų institucijų bei kitų įgaliotų įstaigų prašymu konsultacines išvadas. Teismas gali nagrinėti ir spręsti ginčus tik tais atvejais, kai valstybės išreiškia sutikimą dėl jo jurisdikcijos. Toks sutikimas gali būti išreikštas tiesiogiai dėl tam tikro ginčo ar iš anksto tam tikroms ginčų rūšims; Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas taip pat nustato valstybių galimybę pripažinti Teismo privalomąją jurisdikciją vienašalėmis deklaracijomis su išlygomis ar be jų. Visos valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto dalyvės ir gali kreiptis į Teismą, tačiau tik nedidelis valstybių skaičius yra pripažinęs jo privalomąją jurisdikciją ir tai...Teisingumo Teismas taip pat turi teisę teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kai to prašo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ar Generalinė Asamblėja; konsultacinių išvadų taip pat gali prašyti ir kitos Jungtinių Tautų institucijos bei įstaigos, kai jos turi Generalinės Asamblėjos joms suteiktus įgaliojimus. Teismo pateiktos konsultacinės išvados – tai autoritetinga Teismo nuomonė dėl tarptautinės teisės principų taikymo konkrečioms situacijoms, dėl kurių kreipiamasi į Teismą, ir jos nėra privalomos. Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė svarbų indėlį skatindamas taikius ginčų sureguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The International Court of Justice (ICJ), the principal judicial organ of the United Nations, is a standing tribunal to which States may bring their disputes, and which is empowered to give advirsory opinions to United Nations organs and specialized agencies. No dispute can be the subject of a decision of the Court unless the States parties to it have consented to the Court‘s jurisdiction over that specific dispute, or over a class of disputes of which that dispute is one. The consent may be given either directly in respect of a specific dispute, or in advance in respect of a defined class or category of diputes; the Statute of the Court also provides for acceptance of a general compulsory jurisdiction by simple declaration, wich may however be subject to reservations. All members of the United Nations are automatically parties to the ICJ Statute and enjoy access to the Court, but its compulsory jurisdiction is accepted by only but a fairly small number of States, and for most part with reservations that limit effective jurisdiction to certain classes of dispute. The Court is further empowered to give advirsory opinions on legal questions at the request of the Security Council or the General Assembly; such opinions may also be requested by other organs and agencies autherized by the General Assembly. Advirsory opinions are not binding but are authoritative statements of the principles of international law applying to the speciffic situations on which the advice of the Court... [to full text]

Šis magistro baigiamasis darbas skirtas teismų jurisdikcijų kolizijų civilinėse bylose, turinčiose užsienio elementą, bendrojoje tarptautinėje, užsienio ir Lietuvos teisėje įtvirtintos teisės normų reglamentacijos sukeliamų problemų analizei. Pagrindine tyrimo užduotimi autorius laiko po Lietuvos Respublikos tapimo Europos Sąjungos nare išaugusią užsienio elementą turinčių civilinių ginčų teismų jurisdikcijų teisingo nustatymo instituto svarbą įtvirtinančių tarptautinių, užsienio ir Lietuvos teisės normų nuostatų bei teismų jurisprudencijos įvertinimą bendrame pasauliniame kontekste. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje išryškinama teismų jurisdikcijų kolizijos samprata, jos atskirų kriterijų reikšmė nustatant kompetentingą teismą ir tos teisminės institucijos priimtų sprendimų pripažinimą bei vykdymą. Taip pat detaliai susipažįstama su įvairių valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos...) nacionalinių, pasaulinių (UNIDROIT Romos konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų...) ir ES (Reglamento 44/2001…) teisės aktų bei Lietuvos Respublikos pasirašytų teisinės pagalbos sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis civilinių bylų su užsienio elementu priskirtinumą konkrečioms teismų jurisdikcijoms. Antrojoje dalyje susipažįstama su Europos Teisingumo Teismo, Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, užsienio ir Lietuvos valstybių teisminių institucijų praktika. Aptariant šią praktiką bei pirmojoje dalyje aprašytus kriterijus, įvardijamos daugiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis is devoted to the analysis of collisions of courts' jurisdictions in civil cases involving a foreign element and the analysis of the problems caused by the regulation of law norms confirmed in General International Law, Foreign Law and Lithuanian Law. After becoming an EU member state, the growth of civil contentions involving a foreign element is noticeable in the Republic of Lithuania. According to the author of this thesis, the main task of the thesis is considered to be the evaluation of the right determination institute of civil law jurisdictions importance confirmed by International, Foreign and Lithuanian Law norms regulation as well as the courts’ jurisprudence in the common world context. The thesis consists of three different parts. In the first part the author emphasizes the definition of collision of the courts’ jurisdiction and the importance of its separate criteria by identification of the qualified court, the recognition of its taken judgments and implementation. After that, national laws of different countries (such as Germany, France, Lithuania, etc.), international (UNIDROIT Convention on Stolen or Illegally Exported Cultural Objects, etc.) and the European Union (EU) (Council Regulation 44/2001, etc.) rules of law as well as some legal provisions from the international legal assistance treaties signed by the Republic of Lithuania, that deals with civil cases’ involving foreign element, attributability to the particular courts will be... [to full text]

Imunitetai nuo baudžiamosios atsakomybės šio darbo prasme apima imunitetus nuo baudžiamosios jurisdikcijos, imunitetus nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, atskirų asmenų neliečiamybės teisę ir kai kurias veiklos garantijas, įtvirtintas įvairiuose teisės aktuose. Šio darbo objektu yra imuniteto, taikomo atskiroms asmenų kategorijoms, ypatumai ir jų teisinis reglamentavimas. Darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų, Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų normos, reglamentuojančios tam tikrų asmenų kategorijų imunitetus, šių normų taikymo praktiką bei mokslinę literatūrą. Šio darbo tikslai yra apibrėžti imunitetų baudžiamajame procese ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sampratas; nustatyti imuniteto reikšmę, jo pobūdį, užtikrinimo mechanizmą; išanalizuoti atskiroms asmenų kategorijoms taikomo imuniteto apimtis bei ypatumus; išnagrinėti asmeninės baudžiamosios atsakomybės principo ir imunitetų santykį. Darbo struktūrą sudaro keturi skyriai. Pirmasis skiriamas daugiausia teoriniams dalykams – baudžiamosios atsakomybės, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, imunitetų sampratų išaiškinimui bei jų teoriniam pagrindimui. Antrajame skyriuje nagrinėjami Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams bei kitų teisėsaugos institucijų pareigūnams suteikiamų nacionalinių imunitetų ypatumai. Daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The immunities from criminal responsibility in this research work involve immunities from criminal jurisdiction, immunities from criminal persecution, inviolability of the great officers of state, some guarantees of their activities which are regulated in different acts. The subject of this research work is the immunity peculiarities guaranteed by respective laws for above mentioned groups of people. The investigation of this work deals not only with rules of the Constitution of the Republic of Lithuania, Criminal and Criminal process codes, national and international laws, which regulate immunities of some groups of people, but also with the practice of these rules and nonfiction literature. The purpose of this research work is to determine the definitions of the immunities in the criminal process and criminal persecution, to estimate the meaning of the immunities, their character and implementation, to analyse the ambit and peculiarities of the immunities which are given to certain people, to explore the relation between the principle of individual criminal jurisdiction and international immunities. This research work consists of four chapters. The first chapter concentrates mostly on theoretical subjects such as the explication of the definitions of the immunities, criminal responsibility and criminal persecution, their theoretical grounding. The second chapter approaches the peculiarities of the national immunities which are given to the President of the Republic of... [to full text]