Šiuo darbu siekiama teoriškai ir empiriškai pagrįsti, kad meninis ugdymas yra efektyvi pagalbinė priemonė paauglių katalikiškajame ugdyme. Darbas pagrindžiamas Bažnyčios dokumentų mokymu, II Vatikano susirinkimo nutarimais, meno ir religijos pedagogų bei edukologų mokslinėmis gairėmis ir atliktais tyrimais, meninio ugdymo daromos įtakos mokinių tikėjimo ir dvasingumo ugdyme. Tyrinėjant problemą teoriškai parodomas meninio ugdymo, kaip pagalbinės priemonės efektyvumas ir svarba. Atliktu empiriniu tyrimu yra praktiškai įvertinamos integruoto į tikybos pamokas meninio ugdymo realizavimo galimybės mokinių religiniame ugdyme. Svarbiausi darbo išvadų rezultatai parodo ir teoriškai pagrindžia, kad meninis ugdymas yra tinkama pagalbinė priemonė paauglių katalikiškajame ugdyme. Jis yra reikalingas ir taikomas tikybos pamokose, nes turi stiprų poveikį mokiniams. Juo sudomindamas pamokas daro efektyvias ir motyvuotas. Skatina aktyvų dalyvavimą pamokose, kelia tikėjimo lygį, motyvuoja mokytis. Tokiu būdu meninis ugdymas puoselėja dvasingumą ir ugdo stipresnį mokinių tikėjimą. Todėl šiandien tikybos mokytojai turėtų savo pamokose naudoti ir kuo daugiau integruoti įvairias meninio ugdymo sritis, nes tokios pamokos mokiniams yra patrauklesnės. / This work attempts to substantiate theoretically and empirically the necessity to the fine arts as a effective toll for educating in Catholic faith. The paper justifies substantiating by the works of the Church, the rulings of the Vatican Council II, the scientific guidelines and research works of the art and religion teachers and educators. When the problem is analyzed theoretically, the necessity to deepen to the fine arts as a tool for its effectiveness and importance. The research shows that integrated evaluation of religious lessons for the fine arts realization in education opportunities for schoolchildren to exercise religious education. The most important part of this work findings is to reveal and substantiate theoretically the need of the fine arts as a right tool for educating youths in the Catholic faith. It is needed and applied in religion lessons, because it has a strong impact on the students. Enticing them makes the lessons more effective and motivated. Encourage active participation in the lessons, raise the level of the faith, motivated to learn. That way the fine arts raise the spiritually and develop the Catholic faith by making it stronger. For this reason the religion teachers should use and more integrated varieties of the fine arts, because lessons with art educating in the Catholic faith are more attractive.

Recently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.). / Žmonijos kultūros istorija yra sukaupusi gana daug empirinių ir teorinių šaltinių, liudijančių, kad religija yra reiškinys, neatskiriamas nuo žmogaus egzistencijos prasmės, jo gyvenimo perspektyvos. Tą patvirtina Šventasis Raštas, iškilūs religijos atstovai, daugelis žymių visų epochų įvairių sričių pasaulio mokslininkų (Tomas Akvinietis, Jonas Paulius II, S. Kierkegaardas, 2011; Frommas, 1992; Jungas, 1998; Franklis, 2007; Maceina, 1990; Šalkauskis, 1990; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2002; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2009; ir kt.). Tačiau šiandienos pasaulyje sparčiai vykstantys globalizacijos procesai devalvuoja religijos vaidmenį asmens, visuomenės gyvenime. Globaliosios kultūros atsiradimas ir jos plėtra susipriešina ir su tautos tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu bei tradicinėmis vertybėmis. Tai ypač ryšku šiandieninėje Lietuvoje, kuri, tapusi Europos Sąjungos nare (2004), sparčiai įsitvirtindama Vakarų Europoje ir pasaulyje, tampa atvira ne tik savo politiniais, ekonominiais, sociokultūriniais ir kt. laimėjimais, bet darosi atvira ir globalizacijos lemiamoms sparčiai plintančioms problemoms, kurios susietos su religinėmis, dvasinėmis-moralinėmis vertybėmis.

Žmonijos kultūros istorija yra sukaupusi gana daug empirinių ir teorinių šaltinių, liudijančių, kad religija yra reiškinys, neatskiriamas nuo žmogaus egzistencijos prasmės, jo gyvenimo perspektyvos. Tą patvirtina Šventasis Raštas, iškilūs religijos atstovai, daugelis žymių visų epochų įvairių sričių pasaulio mokslininkų (Tomas Akvinietis, Jonas Paulius II, S. Kierkegaardas, 2011; Frommas, 1992; Jungas, 1998; Franklis, 2007; Maceina, 1990; Šalkauskis, 1990; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2002; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2009; ir kt.). Tačiau šiandienos pasaulyje sparčiai vykstantys globalizacijos procesai devalvuoja religijos vaidmenį asmens, visuomenės gyvenime. Globaliosios kultūros atsiradimas ir jos plėtra susipriešina ir su tautos tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu bei tradicinėmis vertybėmis. Tai ypač ryšku šiandieninėje Lietuvoje, kuri, tapusi Europos Sąjungos nare (2004), sparčiai įsitvirtindama Vakarų Europoje ir pasaulyje, tampa atvira ne tik savo politiniais, ekonominiais, sociokultūriniais ir kt. laimėjimais, bet darosi atvira ir globalizacijos lemiamoms sparčiai plintančioms problemoms, kurios susietos su religinėmis, dvasinėmis-moralinėmis vertybėmis. / Recently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.).

Šiame darbe nagrinėjamas anti-amerikanizmo fenomenas apskritai Vakarų Europoje ir konkrečiai Italijoje. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių JAV iš daugumos pasaulio valstybių sulaukė užuojautos ir palaikymo. Tačiau po šių tragiškų įvykių nepraėjus nei dvejiems metams, pasaulio arenoje ėmė vyrauti priešingos nuotaikos: JAV inicijuotas karas su terorizmu ir galiausiai 2003 m. be JT rezoliucijos prasidėjusi karinė kampanija Irake sukėlė didžiulę priešišką pasaulio reakciją. Viešosios nuomonės tyrimai rodė bendrą tendenciją – stiprėjantį neigiamą likusio pasaulio požiūrį į JAV. Tuo metu ypač dažnai imtas vartoti anti-amerikanizmo terminas ir vis labiau stiprėjo nuomonė, jog galiausiai XX amžius (dažnai vadinamas Amerikos amžiumi) užleidžia vietą naujajam XXI – neapykantos Amerikai – amžiui. Suprantama, jog dėl terorizmo grėsmės svarbiausia anti-amerikanizmo tyrimų po rugsėjo 11-osios ašimi tapo priešiškų JAV tendencijų islamiškose, ypač Artimųjų Rytų, valstybėse analizė. Vis dėlto anti-amerikanizmas egzistuoja ir Vakarų Europoje, nepaisant ilgos glaudžių JAV-Vakarų Europos santykių istorijos. Be to, karinės intervencijos Irake atvejis atskleidė, jog šio fenomeno pasekmės taip pat gali būti labai įvairios. Tad pagrindinis šio darbo tikslas yra nuodugniai išnagrinėjus anti-amerikanizmo fenomeną ir naudojant Italijos atvejo analizę, išskirti pagrindines šio reiškinio atsiradimo/egzistavimo Vakarų Europoje priežastis ir pasekmes. Atitinkamai tai leis patvirtinti/paneigti šias hipotezes:... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the phenomenon of anti-Americanism in Western Europe in general and in Italy in particular. After the events of September 11th the US had received sympathy and support from many states of the world. However, just in two years all this disappeared: the war on terrorism incited by the US and finally the military offensive of 2003 against Iraq without a resolution of the UN brought an immense negative reaction in the world. The results of the opinion polls showed a general trend: the rise of negative attitudes towards America. Though the manifestations of anti-Americanism existed long before, it seems as many scholars have discovered the phenomenon of anti-Americanism anew and the main idea is that the 20th century (often called the American century) is giving the way to the new one – the century of hatred for America. Of course, after September 11th the main research area of anti-Americanism became analysis of this phenomenon in the Middle East. However, anti-Americanism exists also in Western Europe notwithstanding a long history of close US-Western Europe relations. Besides, the case of military intervention in Iraq had shown that also the consequences of this phenomenon can vary a lot. Hence, the main aim of this thesis is to analyze anti-Americanism in Western Europe and by analyzing the case of Italy distinguish the most important causes and consequences of this phenomenon. This analysis eventually allows to confirm/to deny such hypothesis: H1:... [to full text]