Temos aktualumas ir problematika. Remiantis Bažnyčios mokymu galima pažymėti, kad suaugusiųjų ugdymas(is) turi būti didžiausias šiuolaikinės Bažnyčios rūpestis. Reikalinga telkti tikinčiuosius į atviras ir gyvas bendruomenes, kuriose būtų skelbiamas Dievo Žodis, švenčiama Eucharistija ir vykdoma artimo meilės tarnystė. Vatikano II Susirinkimo nutarimuose akcentuojama būtinybė, kad suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymu(si) tikėjimas taptų gyvas, sąmoningas ir veiklus. Tačiau Vatikano II Susirinkimo nutarimai Lietuvoje dar tik pradedami įgyvendinti ir suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymas(is) ir jo raiška tikinčiųjų bendruomenėse nepakankamai atskleisti. Tyrimo klausimas. Kokie svarbiausi suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo Katalikų Bažnyčioje ugdymo(si) ypatumai ir kaip jie reiškiasi X parapijoje. Tyrimo objektas. Suaugusių tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymas(is). Darbo tikslas. Atskleisti suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymą(si) ir identifikuoti jo raišką X parapijoje. Nustatyta, kad suaugusiųjų ugdymo(si) metodai apibrėžiami kaip religinių tradicijų, religinės tapatybės ir religinių potyrių atvėrimas, kuris turi padėti asmeniui tapti subjektu Dievo atžvilgiu. Laisvas žmogaus atsakas į Dievo kvietimą yra jo tikėjimas į Jėzų Kristų. Žmogaus idealas yra Dievą mylinti ir Dievo pilna asmenybė. Tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymo(si) procesas – tai ketvirtasis Ad gentes evangelizacinio modelio etapas... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance and topic of the theme. According to the Church's teaching adult (self) education should be the main concern of the modern Church. It is necessary to mobilize believers in open and lively communities in which the Word of God would be proclaimed, the Eucharist would be celebrated and the neighbor’s love actions would be fulfilled. The Second Vatican Council emphasized that by the (self) education of adult believers’ communal life the faith would become lively, aware and active. However, the resolutions of the Second Vatican Council is still in their initial stages in Lithuania and the (self) education and manifestation of adult believers‘ communal life in believers’ communities are insufficiently disclosed. The question of research. What are the main peculiarities of the (self) education and manifestaion of adult believers’ communal life in the Catholic Church in parish X? The object of research. The (self) education of adult believers‘ communal life. The purpose of research. Reveal the (self) education of adult believers’ communal life and identify its manifestation in parish X. It was found that adult (self) education methods are defined as the opening of religious traditions, religious identity and religious experience, which should help a person to become a subject in God’s regard. Human’s free response to God's call is his faith in Jesus Christ. The spirit of generosity and personal greatness depends on solidity of union with the Son of God. The ideal of a... [to full text]

The thesis analyses phenomenon of catholic upbringing in the foster family. The foster family is spouses who, successfully growing or having grown their children, accept to foster from 6 to 12 children who have lost parents’ care. The main feature of foster family as foster care institution is created family environment which is necessary for the child’s cohesive and versatile development. The cohesive development of foster children is disturbed by loss that is caused by unwanted pregnancy, deprivation, violence, finally by lost of parents (together family and home). The consequences of that lost appear as destroyed relations with surroundings, oneself and life. The coping with consequences of loss requires strong measures, which are given by Catholic upbringing, which in its essence is orientated to reconstruction and perfection of relations. So, there are discussed the peculiarities of the foster family as a structure that is close to the family environment, presented the characteristics of social pedagogical work with non-parental children of this structure, reviewed theoretical foundations of children’s upbringing in the foster family, identified problems of Catholic upbringing in the foster family, emphasized the role of the foster family as a poly-functional social community, upbringing children in a Catholic way in the theses. / Disertacijoje nagrinėjamas katalikiško auklėjimo šeimynose reiškinys. Lietuvoje sukurtos šeimynos – tai sutuoktiniai, į savo šeimą priėmę nuo 6 iki 12 tėvų globos netekusių vaikų. Skiriamasis šeimynos, kaip globos institucijos, bruožas – šeiminė aplinka, būtina visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Šeimynoje augančių vaikų harmoningas vystymasis būna sutrikdytas netekties: nepageidaujamo nėštumo; deprivacijos, smurto, asocialios aplinkos gimus; galiausiai - tėvų (šeimos, namų) praradimo tėvams atėmus tėvystės teises ar, rečiau, mirties, ligos, emigracijos atvejais. Netekties pasekmės - pažeisti santykiai su aplinka (jaučiamas nesaugumas, nepasitikėjimas kitais, negebėjimas prisirišti ir palaikyti nuoširdžius santykius su kitu asmeniu, negebėjimas pritapti), savimi (pasireiškia žema saviverte, nepasitikėjimu savimi, bejėgiškumo, nevykėlio jausmais, negebėjimu suprasti savo emocijų, autoagresija), gyvenimu (pesimizmas, suicidinės mintys). Šių pasekmių įveikai reikalingos stiprios priemonės, kurias, teikia katalikiškas auklėjimas, savo esme orientuotas į santykių atkūrimą. Taigi, disertacijoje aptariami šeimynos kaip šeimos aplinkoje tėvų globos netekusius vaikus globojančios bendrijos struktūros ypatumai, pateikiama šios struktūros socialinio pedagoginio darbo su bešeimiais vaikais charakteristika, apžvelgiami vaikų auklėjimo šeimynoje teoriniai pagrindai, nustatomas katalikiško auklėjimo šeimynoje problemiškumas, pabrėžiamas šeimynos kaip įvairialypės ir polifunkcinės... [toliau žr. visą tekstą]

This work attemptes to disclose the aspects of Catholicism, Grotesque and Southernism in Flannery O’Connor’s short stories. It proves that the author used the three aspects in order to reveal the core of Southern society through the looking-glass of Catholicism for that purpose that employing grotesque characters and situations, which also provided the tools for a critique. Catholic, grotesque and southern aspects, although sometimes in disguise, are the subject freely canvassed in Flannery O'Connor's fiction because she was in the position to see things in a way that was denied to many others. She was a devout Catholic all her life; she possessed a gift for writing coupled with emotional maturity; and overriding all, she had both vision and humility. She was also born and raised in the American South (Georgia) and lived most of her adult life there. Consequently, as a fiction writer, O'Connor was furnished with the unique opportunity to both observe and record the Protestant South with its Calvinist backdrop, through the lens of her Catholic faith. The stories O'Connor wrote are a valuable testament to a region that she once described as "no longer Christ centred but still Christ haunted". (62, 527) She saw the South as a region where most people were merely grotesque in the way they lived, thought and acted lacking a central authority that unified faith, morals and liturgical practice, but with definite empathy, she saw those same people attempting to wrestle in various and... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas katalikiško auklėjimo šeimynose reiškinys. Lietuvoje sukurtos šeimynos – tai sutuoktiniai, į savo šeimą priėmę nuo 6 iki 12 tėvų globos netekusių vaikų. Skiriamasis šeimynos, kaip globos institucijos, bruožas – šeiminė aplinka, būtina visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Šeimynoje augančių vaikų harmoningas vystymasis būna sutrikdytas netekties: nepageidaujamo nėštumo; deprivacijos, smurto, asocialios aplinkos gimus; galiausiai - tėvų (šeimos, namų) praradimo tėvams atėmus tėvystės teises ar, rečiau, mirties, ligos, emigracijos atvejais. Netekties pasekmės - pažeisti santykiai su aplinka (jaučiamas nesaugumas, nepasitikėjimas kitais, negebėjimas prisirišti ir palaikyti nuoširdžius santykius su kitu asmeniu, negebėjimas pritapti), savimi (pasireiškia žema saviverte, nepasitikėjimu savimi, bejėgiškumo, nevykėlio jausmais, negebėjimu suprasti savo emocijų, autoagresija), gyvenimu (pesimizmas, suicidinės mintys). Šių pasekmių įveikai reikalingos stiprios priemonės, kurias, teikia katalikiškas auklėjimas, savo esme orientuotas į santykių atkūrimą. Taigi, disertacijoje aptariami šeimynos kaip šeimos aplinkoje tėvų globos netekusius vaikus globojančios bendrijos struktūros ypatumai, pateikiama šios struktūros socialinio pedagoginio darbo su bešeimiais vaikais charakteristika, apžvelgiami vaikų auklėjimo šeimynoje teoriniai pagrindai, nustatomas katalikiško auklėjimo šeimynoje problemiškumas, pabrėžiamas šeimynos kaip įvairialypės ir polifunkcinės... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses phenomenon of catholic upbringing in the foster family. The foster family is spouses who, successfully growing or having grown their children, accept to foster from 6 to 12 children who have lost parents’ care. The main feature of foster family as foster care institution is created family environment which is necessary for the child’s cohesive and versatile development. The cohesive development of foster children is disturbed by loss that is caused by unwanted pregnancy, deprivation, violence, finally by lost of parents (together family and home). The consequences of that lost appear as destroyed relations with surroundings, oneself and life. The coping with consequences of loss requires strong measures, which are given by Catholic upbringing, which in its essence is orientated to reconstruction and perfection of relations. So, there are discussed the peculiarities of the foster family as a structure that is close to the family environment, presented the characteristics of social pedagogical work with non-parental children of this structure, reviewed theoretical foundations of children’s upbringing in the foster family, identified problems of Catholic upbringing in the foster family, emphasized the role of the foster family as a poly-functional social community, upbringing children in a Catholic way in the theses.