Gyvenant šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dominuoja rinkos santykiai, susiduriame su įvairiausio pobūdžio konfliktais. Konfliktiškumas būdingas ir kolektyviniams darbo santykiams. Šie santykiai yra sutartiniai darbo teisiniai santykiai, todėl ir ginčai kylantys šių santykių srityje turi būti sprendžiami šalių tarpusavio derybomis. Be to, Lietuvoje dar tik bandoma tinkamai įteisinti vieną iš populiariausių taikų kolektyvinių darbo ginčo sprendimo metodų – tarpininkavimą, sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus. Darbe naudojant įvairius teisinius pažinimo metodus bus bandoma atskleisti tarpininkavimo, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodo, turinį ir reikšmę. Kad pasiekti užsibrėžtą tikslą bus analizuojama ir lyginama įvairi mokslinė Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, bei praktinis užsienio ir Lietuvos teisinis tarpininkavimo kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodo reglamentavimas. Tokiu būdu bus atskleidžiami ir analizuojami nagrinėjamo metodo turinio elementai, bei bruožai, būdingi tik tokiam alternatyviam ginčų sprendimo metodui. / Content and meaning of mediation as a decisional method of collective labour disputes Living in the modern society, in which market relations predominate, we face different types of conflicts. Conflicts are also characteristic to collective labour relations. These relations are contractual legal labour relations, therefore any dispute arising in the sphere of these relations should be settled by mutual negotiations of the parties. Besides, it is only attempted in Lithuania to legalise one of the most popular peaceful methods for settlement of collective labour disputes – mediation in resolution of collective labour disputes. Through the use of different methods of legal knowledge, the attempt will be made in the theses to reveal the content and meaning of mediation, as the method for settlement of collective labour disputes. To achieve the targeted goal different scientific literature of the Lithuanian and foreign authors will be analysed and compared, as well as the practical regulation of foreign and Lithuanian legal mediation as the method for settlement of collective labour disputes. Thus, the content elements of the examined method will be disclosed and analysed, as well as the features characteristic only for such alternative method of disputes settlement.

Šiame darbe yra pateikiama vienos darbo ginčų rūšies, tai yra kolektyvinių darbo ginčų, teisminio nagrinėjimo tarptautinio reglamentavimo ypatumai ir kai kurių užsienio valstybių patirties analizė bei šio metodo naudojimo Lietuvoje perspektyvos. Teisminis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas yra jau seniai žinomas, efektyviai taikomas ir teigiamai vertinamas daugelyje užsienio valstybių, o tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisės aktuose teisminis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas tiesiogiai nėra įtvirtintas, su tuo susijusios teisės normos yra painios ir dviprasmiškos. Kolektyvinių darbo ginčų būklę (retumą, nepopuliarumą ir pan.) Lietuvoje tiesiogiai nulemia susiklosčiusių šalyje kolektyvinių santykių ypatumai (jų silpnumas, tradicijų nebuvimas). Darbe pabrėžiama, kad socialinės partnerystės ir trišalio bendradarbiavimo principas turėtų būti vienas iš pagrindinių reguliuojant kolektyvinius darbo santykius ir ginčus, kylančius iš šių santykių. Išanalizavus tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, darytina išvada, kad juose tiesiogiai nėra reguliuojami teisminio kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo klausimai, bet prielaidos tokiam ginčų sprendimo būdui yra sudaromos. Valstybėms yra palikta teisė pačioms spręsti, kokiose institucijose bus nagrinėjami darbo ginčai, kokios procedūros bus taikomos. Pažymėtina, jog svarbiausia, kad darbuotojų teisės būtų realiai ginamos. Darbe siūloma Lietuvoje įstatymo lygiu atriboti kolektyvinius teisės ir kolektyvinius interesų darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Judicial Peculiarities of the Collective Labour Disputes Resolution: International Regulation, Experience of Foreign Countries and Future Perspectives in Lithuania. In this task are analysed judicial peculiarities of the collective labour disputes resolution in international regulation of law rules, these disputes judicial resolution of foreign countries and future perspectives of this institute in Lithuania. Judicial procedure of solving this kind of labour disputes is applying effectively for a long time in a lot of foreign countries while the rules of Lithuanian law are not directly talk about this institute. The rules of law talking about it are equivocal and abstruse.There aren’t a lot of collective labour disputes, in other words, they are unpopular in Lithuania, because the collective labour relations are undeveloped, weak and have no deep traditions in the country. It was noted, that principles of social partnership and tripartite cooperation are the main talking about regulation of collective labour relations and solving collective labour disputes arising of that.The analysis of international and European Union rules of law showed that there are not directly fixed any special rules of law regulated judicial peculiarities of the collective labour disputes resolution. Each country have the right to decide which institution or what procedure will be applied to solve this kind of labour disputes. The main request is the workers rights should really be protected and... [to full text]

Santrauka Trišaliai susitarimai: teisinis statusas, įtaka ir reikšmė kolektyviniams darbo santykiams Šiame darbe nagrinėjamas trišalių susitarimų institutas ir jo ypatumai Lietuvos darbo teisėje, analizuojant bei vertinant Darbo kodekse, kituose įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias trišalių susitarimų statusą, jų sudarymo ypatumus, reikšmę bei įtaką kolektyviniams darbo santykiams. Darbe pateikiama trumpa trišalės partnerystės atsiradimo ir įsitvirtinimo tarptautiniu mastu istorijos analizė. Didelis dėmesys skiriamas trišalės partnerystės reglamentavimui Lietuvos bei tarptautiniuose teisės aktuose. Taip pat ir kolektyvinės derybos apibrėžiamos plačiai – pateikiama kolektyvinių derybų sąvoka, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, analizuojami pagrindiniai kolektyvinių derybų principai, kolektyvinių derybų šalys, apibrėžiant jų teisinį statusą, be to plačiau paaiškinami informavimo ir konsultavimo institutai ir jų svarba kolektyviniams darbo santykiams. Nustatomas trišalių susitarimų teisinis statusas ir su juo susiję ypatumai Lietuvos darbo teisėje. Įtvirtinama trišalė partnerystė įkuriant paritetines trišalės socialinės partnerystės organizacijas, kurių kompetencijai patikėta spręsti valstybiniu lygiu kylančius ekonomikos, socialinius ir su darbo santykiais susijusius klausimus. Viena tokių organizacijų - Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Darbe analizuojamas jos įkūrimas, sudarymas, priimami... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Tripartite Agreements - Legal Position, Impact and Significance for Collective Labour Relations This article investigates the institute of tripartite agreements and its peculiarity to Lithuanian labour law, analyzing and estimating attitudes based on Lithuanian Labour code, other legal acts and international legal acts, which regulate the status of tripartite agreements, its peculiarity of making it, significance and impact on collective labour relations. There is a brief introduction of three - party partnership uprising and entrench historical analyze. A great attention is given to regulation of three – party partnership in Lithuanian and in international legal acts. Either collective bargaining is generally described in this article – there are introduced the conception of collective bargaining, its parties, legal status, besides there is a comprehensive explanation of conveyance and consulting institutes and their importance to collective labour relations. Determine legal status of the tripartite agreements and the labour law peculiarity connected with it. The three – party partnership is based on tripartite social organisations which are trusted to solve problems bounded to economical, social and labour relations in the country. The Tripartite council of Lithuanian Republic is one of these organisations. Its establishment, formation, enacting of legal acts and their legal meaning is analyzed in this article. In the last part of this article is analyzed the... [to full text]

Kolektyvinė sutartis yra norminio ir sutartinio pobūdžio teisės aktas, sudaromas tarp darbdavio ir darbuotojų kolektyvo ir atliekantis apsauginę, socialinės partnerystės, teisės kūrimo ir reguliacinę funkcijas. Kolektyvinėmis sutartimis modifikuojamas įstatyminis reglamentavimas, nustatant darbuotojams papildomas lengvatas ir garantijas. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti darbines funkcijas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą ir mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbuotojas yra laikomas silpnesniąja darbo sutarties šalimi, todėl yra svarbu užtikrinti darbuotojų teisių ir interesų apsaugą. Darbuotojų interesų atstovavimas kolektyvinių sutarčių pagalba padeda užtikrinti lygiavertę darbo teisinių šalių padėtį derybose dėl geresnių darbo sąlygų. DK ir tarptautiniuose dokumentuose yra įtvirtinta, jog darbo sutarties sąlygos, prieštaraujančios kolektyvinei sutarčiai, turi būti laikomos negaliojančiomis ir vietoj jų turi būti taikomos atitinkamos kolektyvinės sutarties sąlygos, o kolektyvinės sutarties nuostatos, kai jos yra palankesnės nei darbo sutarties sąlygos, taikomos tiesiogiai ir nedelsiant, nereikalaujant papildomo patvirtinimo. Darbo kodekso normose atsiskleidžia kolektyvinių ir darbo sutarčių konjunkcinis ir disjunkcinis tarpusavio santykis, t.y. atitinkamus klausimus leidžiama reglamentuoti kolektyvinėmis ir (arba)... [toliau žr. visą tekstą] / Collective agreements are written and published agreements between certain parties, who are entitled by law to conclude these agreements, which have general and abstract provisions with binding impacts on the employment relationship. An employment contract is an agreement between an employee and an employer under which the employee undertakes to do work for the employer in subordination to the management and supervision of the employer, and the employer undertakes to remunerate the employee for such work and to provide the working conditions prescribed in the agreement between the parties, a collective agreement, law or administrative legislation. Collective agreements are not regarded to be parts of the contract of employment, therefore it does not modify the contract, but if the provision of the new collective agreement are more favourable than certain parts of the contract, than the clauses of the collective agreements are valid for the employment relationship an the contractual clause is void.

Rašto darbas yra skirtas grupės ieškinio instituto teisinei analizei, siekiant įvertinti grupės ieškinio reglamentavimo galimybes Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis Rašto darbo tikslas yra suformuluoti konkrečius pasiūlymus Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui dėl grupės ieškinio reglamentavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje. Rašto darbo pirmojoje dalyje išanalizuojami skirtingi grupės ieškinio modeliai, įtvirtinti įvairiose jurisdikcijose: JAV (įtvirtintas klasikinis grupės ieškinio modelis), Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje (tai Lietuvos Respublikai artimos jurisdikcijos, kuriose įtvirtinti grupės ieškinio modeliai, pasižymintys tiek Kontinentinės, tiek Bendrosios teisės sistemos bruožais). Taip pat tiriamos ir vertinamos Europos Sąjungos institucijų iniciatyvos reglamentuoti kolektyvinius teisių gynimo būdus. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma išvada, kad, nors grupės ieškinio samprata įvairiose valstybėse yra skirtinga, ieškinio sąvoka turėtų būti formuluojama atsižvelgiant į grupės ieškinio tikslą (ginti tam tikros grupės teises ir interesus), naudos gavėjų ratą (grupės narius), individualių asmenų teisę reikšti ieškinį, teismo priimto sprendimo res judicata galią grupės nariams ir teismo proceso efektyvumą bei grupės ieškinio tikslingumą, įvertinant individualaus ieškinio pareiškimo galimybes. Antrojoje Rašto darbo dalyje išanalizuojamos ir įvertinamos grupės ieškinio reglamentavimo iniciatyvos Lietuvos Respublikoje. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final paper is devoted to research an institute of class action, aiming to explore the possibilities of class action regulation in Lithuania. The main goal of this Final paper is to present the options of class action regulation in the civil procedure to a legislator of Republic of Lithuania. The author of the Final paper analyses different models of class action in the first part of Final paper. The research is based on different jurisdictions, such as the USA (traditional class action), Sweden, Finland and Norway (law systems close to the Republic of Lithuania and these systems have class action regulation). Also, the research contains initiatives of the regulation of collective actions in the institutions of the European Union. The author leads to the findings that class action regulation in different countries differs a lot. Anyway, it is possible to formulate a class action definition according to goal of class action (defend the rights of the members of a group), individual right to claim, res judicata of a judgment, and efficiency, expediency and eligibility of a group claim. The author of the Final paper analyses and qualifies the initiatives of class action regulation in the Republic of Lithuania. The authors leads to the findings that the legislator’s initiative of the year 2006 is not adaptive to Lithuanian civil procedure. That is why because The law draft of 2006 retains an overwhelming connection between group action and public interest. Also, to the... [to full text]

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

Santykiuose, kuriose susiduria skirtingi šalių interesai, manytina, ginčai neišvengiami. Dėl nuolatinio ginčų egzistavimo bei sudėtingėjančių santykių, visuomenė ieško efektyvių jų sprendimo galimybių. Teisminis kilusių ginčų sprendimas yra paskutinė sprendimo stadija. Įvairių šalių įstatymai numato galimybę ir siūlo šalims, prieš kreipiantis į teismus, pabandyti tarpusavio ginčus išspręsti pasinaudojant alternatyviais ginčų sprendimais. Tiek mokslinėje literatūroje minimi, tiek įvairių užsienio šalių įstatymuose dažniausiai yra įtvirtinti trys alternatyvūs ginčo sprendimo būdai – taikinimas, tarpininkavimas ir arbitražas. Tačiau nei teisminis, nei alternatyvus ginčų sprendimas nėra universalus ir tinkantis visiems ginčams. Teigiama, kad tarpininkavimo metodas labiausiai tinkamas tais atvejais, kai be ginčo išsprendimo yra svarbu išlaikyti ar atkurti gerus ginčo šalių santykius, t. y. tarpininkavimas rekomenduojamas tais atvejais, kai ginčo šalių santykiai yra tęstinio pobūdžio. Būtent tokie ir yra kolektyviniai darbo santykiai. Ir nors Lietuvos kolektyvinėje darbo teisėje tarpininkavimo institutas yra žinomas pakankamai neseniai, tuo tarpu užsienio valstybės žymiai seniau įtvirtinto galimybę kilusius kolektyvinius darbo ginčus spręsti pasitelkiant tarpininkavimą. Priešingai nei Lietuvos, kai kurių užsienio valstybių darbo teisės įtvirtinta ir dvi tarpininkavimo rūšis – privalomąjį ir teisminį tarpininkavimą. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis privalomąjį ir teisminį... [toliau žr. visą tekstą] / It is thought that disputes are inevitable in relations where different interests of many parties meet. Due to the existence of disputes and relations that are becoming more complicated, society searches for effective ways of their settlement. Judicial settlement of the occurred disputes is the last stage of settlement. The laws of various countries foresee opportunities and offer the parties to try to employ alternative ways to settle the disputes emerging between them before applying to court. Both, scientific references describe and the laws of various foreign countries most often consolidate three alternative ways for dispute settlement – conciliation, mediation and arbitration. However, neither judicial nor alternative settlement of disputes is universal and suitable for all disputes. It is stated that the method of mediation is the most suitable in cases when in addition to the settlement of a dispute it is very important to maintain or restore good relations between the parties of a dispute, i.e. mediation is recommended in cases when the relations of the parties of the dispute are of continual character. These are the collective labour relations. The institute of mediation is known rather recently in Lithuanian collective labour law; meanwhile foreign countries have consolidated an opportunity to settle collective labour disputes by means of mediation rather long ago. Differently from Lithuania, the labour laws of some foreign countries consolidate two kinds of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama aukštesnio nei įmonės lygio streiko organizavimo ir skelbimo tvarkos specifika ir ypatumai. Lietuvos įstatymai vienodai reglamentuota lokalinių streikų ir aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarką, neišskiriant šių skirtingo lygio streikų. Atsižvelgiant į aukštesnio nei įmonės lygio streiko specifiką ir ypatumus pasireiškiančius didesne žala darbdaviams, šalies ekonomikai ir socialinei santarvei, lyginant juos su įmonės lygio streikais, darytina išvada, kad tikslinga būtų reglamentuoti skirtingą aukštesnio nei įmonės lygio ir lokalinių streikų organizavimo ir skelbimo tvarką. Teisės mokslo teorijoje lokaliniai ir aukštesnio nei įmonės lygio streikai išskiriami taikant loginės analizės, sintezės ir lyginamąjį teisės mokslo metodus. Magistro darbe teikiami pasiūlymai dėl aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarkos reglamentavimo Lietuvos įstatymuose. Lenkijos įstatymai atskiria lokalinius streikus nuo aukštesnio nei įmonės lygio streikų. / Features of higher than enterprise level strike organization as well as specifics of the announcement order and peculiarities are being analysed in this master‘s paper. Local and higher than enterprise level strike organization is equally finetuned of the Labour Code of Lithuania. A certain conclusion should be drawn, bearing in mind the specifics and peculiarities of the strikes higher than enterprise level that result in higher damage to employers, national economy and social stability in comparision to enterprise level strikes. The conclusion is as follows: different strike organisation and announcement order for higher than enterprise level should be finetuned. Local and higher than enterprise level strike execution order are defined by the means of the logical, systemic, comparative analysis and synthesis methods. There are some suggestions of higher than enterprise level strike organization and announcement order in Lithuania in this master‘s paper. Legislation of Poland separates local and higher than enterprise level strikes.

SANTRAUKA Profesinių sąjungų teisinis statusas svarbus ne tik pačiai profesinei sąjungai kaip savarankiškam subjektui, ne tik kaip darbuotojų atstovui, bet ir kaip organizacijai, darančiai įtaką teisės aktų leidybai ir dalyvaujančiai politiniuose procesuose. Šio darbo įžangoje nurodomas temos aktualumas, originalumas ir naujumas, pagrindinis tikslas, tyrimo objektas bei metodai, naudota literatūra. Darbą sudaro trys skyriai: I Profesinių sąjungų padėtis, II Profesinių sąjungų statusas kolektyviniuose darbo santykiuose, III Profesinių sąjungų statusas individualiuose darbo santykiuose. I skyrių sudaro šešios dalys. Svarbiausia trumpai aptarti profesinės sąjungos teisinio statuso raidą, naudojant istorinį metodą, lyginant šios organizacijos statuso kitimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Asociacijos laisvės principą, kuris yra tarptautiniu mastu pripažintas kaip vienas iš pamatinių svarbiausių principų, įtvirtintas pagrindiniam Lietuvos teisės akte – LR konstitucijoje ir sudarantis įstatyminį pagrindą kurtis profesinėms sąjungoms. Norint atskleisti šio darbo temą, analizuojama profesinės sąjungos samprata ir pagrindiniai bruožai, atskleidžiantys šios organizacijos statusą ir vietą darbo teisės sistemoje. Steigimo ir registravimo procedūros trūkumai, reglamentavimo nesutapimai. Kadangi profesinė sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, disponuojantis savo turtu, tai ne mažiau svarbus klausimas – turto padalijimas tarp profesinių sąjungų, atkūrus... [toliau žr. visą tekstą] / The legal status of the trade unions SUMMARY The legal status of the trade unions is essential not only in its capacity of an independent body or the one of an employees representative but also as to an organization that affects the legislative acts issuance and participates in the political process. The opening part of this paper covers this topic’s actuality, originality and novelty, its main objective, research domain and methods and the literature referred to. The paper is comprised of three parts: 1. The Trade Union Status; 2. The Trade union Status in relation to collective labor; 3. The trade Union Status in relation to individual labor. The first part consists of six sections. It is important to discuss in short the evolution of a trade union legal status using historical methodology and comparing the changes of this organization’s status both in Lithuania and internationally. The freedom of associations recognized internationally as one the major principles is affirmed in the fundamental legislative act of Lithuania – the Constitution of Lithuania - which forms the basis to set up trade unions. In order to outline this topic the analysis of the concept and main characteristics elaborates on the organization’s status and place in the labor law system. Founding and registration procedures drawbacks as well as regulations’ inconsistencies are also covered by this analysis. Since the trade unions being a juridical organization with limited civil responsibilities dispose... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimas asociacijų laisvės principo prasme. Tema yra aktuali, kadangi atstovavimo institutas yra itin svarbus, o kartu naujas Lietuvos darbo teisėje. Pirmoje darbo dalyje analizuojama atstovavimo darbo teisėje esmė ir paskirtis, asociacijų laisvės samprata, turinys ir šių dvejų teisinių reiškinių sąveika. Prieinama išvados, kad asociacijų laisvė suponuoja darbo teisės subjektų atstovavimą esant kolektyviniams darbo teisiniams santykiams, kur pagal Lietuvos teisę darbuotojams bei jų kolektyvams gali atstovauti profesinės sąjungos ir jų organizacijos, darbdaviams - darbdavių organizacijos, jų susivienijimai, federacijos, konfederacijos. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas darbuotojų atstovų teisinis statusas. Profesinės sąjungos – pagrindinė darbuotojams atstovaujanti organizacija, kuriai Lietuvos teisės aktai suteikia plačias teises atstovaujant darbuotojų interesus ir juos ginant. Profesinių sąjungų įstatymo ir CK reikalavimus atitinkanti profesinė sąjunga, nors ir neįregistravusi savo įstatų įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstama darbo teisinių santykių subjektu, galinčiu atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti. Darbo tarybų kaip darbuotojų atstovų veikla yra gerokai siauresnė nei profesinių sąjungų – apsiribojanti tik įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesų atstovavimu. Darbo taryboms nėra taikomas asociacijų laisvės principas. Jeigu įstatymai numatytų alternatyvą – stoti į įmonėje, įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper there is analysed representation of employers and employees in the sense of association freedom principle. This issue is important because of representation institute which is of special importance, in addition, it is a new subject in the labour law of the Republic of Lithuania. In the first part of the paper there are analyzed essence and purpose of representation in labour law as well as conception of freedom of association, its content and interaction of these legal phenomena. It is concluded that freedom of association assumes representation of labour law subjects in case of collective labour relations which can be represented by trade union and its organizations following the labour law of the Republic of Lithuania. Employers are represented by employer organizations, their corporations, federations and confederations. The second part of the paper introduces legal status of employee representatives. Trade union is the main organization which represents the rights of employees. This organization is entitled to represent as well as to protect employees interests following the legislation of the Republic of Lithuania. Activities of labour boards as employee representatives are much more narrower than these of trade unions – it is limited by representation of interests of employees employed in companies, institutions or organisations. To labour boards there isn't applied the principle of freedom of associations. In case the law foresees an alternative to enter a... [to full text]