Šiame darbe tirtos šešiažodės kolokacijos, kuriose yra bent vienas daiktavardis. Tyrimas atlikas laikantis nuomonės, kad kolokacija – dažnai kartu einančių žodžių junginys, sudarytas bent iš vieno kaitomo žodžio ir turintis bendrą reikšmę. Tirtos kolokacijos automatiškai buvo išrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno naudojant statistinį Gravity Count metodą. Šis darbas skirtas tam, kad būtų išsamiau išanalizuotos lietuvių kalbos kolokacijos, taigi darbo tikslas – nustatyti šešiažodžių daiktavardinių kolokacijų gramatinius ir semantinius modelius bei galimas jų sąsajas. Kolokacijos buvo atrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno statistiniu būdu. Darbo šaltinį sudaro daugiau nei 100 mln. žodžių. Šešiažodės kolokacijos, lyginant su iš dviejų, trijų, keturių žodžių sudarytomis kolokacijomis, yra gana retos, nes minėtų tipų kolokacijos sudaro 85 proc. visų daiktavardinių kolokacijų. Nustatyta, kad kuo ilgesnė frazė, tuo ji rečiau vartojama tekstyne. Šiame darbe kolokacijos analizuotos gramatiniu ir semantiniu aspektais. Analizuojant gramatiškai, kolokacijos suskirstytos į šešis tipus, pagal tai, kiek jose vartojama daiktavardžių. Tuos tipus sudaro kolokacijos, kuriose pavartotas vienas, du, trys, keturi, penki arba šeši daiktavardžiai. Kiekvienas šis tipas buvo tirtas išsamiau. Kolokacijos buvo anotuotos su automatinės morfologinės analizės programa. Tokiu būdu buvo nustatyti visi galimi gramatiniai kolokacijų modeliai. Jų rasta 824. Daugiausiai gramatinių modelių... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this research was to set grammatical and semantic typology of six-word – length Lithuanian collocations. Collocations were extracted automatically from the „Corpus of Contemporary Lithuanian Language“ using statistical Gravity Counts method. The Source of this study concist of 100 million words. Six–words–length collocations are very rare, two, three, four–length-words collocations make 85% of all noun collocations. It was notified that as the phrase is longer, as more seldom it is used in Corpora. In this study collocations were researched grammatically and semantically. Grammatically researhed collocations were devided into six types, accourding to the number of nouns used in it. Those types are made of collocations which have one, two, three, four, five, six nouns. All those types were researched more deeply. Collocations were annotated using automatical marphology analysis program. In this way all possible grammatical collocation models concist of three nouns collocations – 255 models (31.33 %). Different collocations number is not equal to different grammatical models. 1560 different collocations were found. The most of different collocations have four nouns – 459 which makes 1/3 of all collocations. Despite the variaty of grammatical models, the models which are made of single collocations are the most frequent. The more noun collocation type has, the less single grammatical models can be made, for example, single one noun collocations make... [to full text]

The object of the study is the structure and semantics of fixed collocations and idioms in the English language and their Lithuanian equivalents. The aim of the work is to research how English fixed collocations and idioms are translated into Lithuanian and what stylistic and semantic changes they undergo. The main research methods applied in the research are descriptive theoretical literary analysis, contrastive method and statistical method.In theoretical part the concepts of fixed collocation and idiom are discussed. Further consideration is focused on the classification of previously mentioned idiomatic expressions. Fixed collocations and idioms are classified regarding to what they mean and what they refer to. Translation strategies and the difficulties when translating the idiomatic expressions are discussed. The practical part is divided into three parts which examine fully equivalent, semantically similar, formally modified and functionally equivalent fixed collocations and idioms. The selected examples prove that the majority of idioms undergo semantic, stylistic or structural changes in the process of translating them from one language into the other. Though there are some English idioms that have equivalents in Lithuanian, in the majority of cases only few or none of the elements coincide. / Bakalauro baigiamojo darbo objektas yra fiksuotų kolokacijų ir idiomų struktūra bei semantika anglų kalboje ir jų lietuviškuose atitikmenyse. Darbo tikslas - ištyrinėti kaip angliškos fiksuotos kolokacijos bei idiomos išverčiamos į Lietuvių kalbą bei kaip pasikeičia jų stilistika ir semantika. Pagrindiniai tyrimo metodai yra šie: aprašomoji teorinė literatūros analizė, gretinamasis metodas, statistinis metodas. Teorinėje dalyje nagrinėjamos fiksuotos kolokacijos ir idiomos sąvokos. Toliau dėmesys skiriamas jau minėtų idiomatinių išsireiškimų klasifikacijai. Fiksuotos kolokacijos ir idiomos sugrupuotos pagal reikšmę bei tą, ką jos nurodo. Aptariamos vertimo strategijos bei idiomatinių išsireiškimų vertimų sunkumai. Praktinis tyrimas suskirstytas į tris dalis, kurios tiria visiškai ekvivalentiškas, panašias semantiškai, bet pakeista forma ir praktiškai ekvivalentiškas fiksuotas kolokacijas ir idiomas. Pasirinkti pavyzdžiai įrodo, kad daugumos idiomų semantika, stilistika ir struktūra pasikeičia jas verčiant iš vienos kalbos į kitą. Nors ir yra angliškų idiomų, kurios turi atitikmenis Lietuvių kalboje, daugeliu atvejų sutampa tik keli arba nei vienas žodis.

Darbo tyrimo objektas – kolokacijos ir jų tyrimo metodai. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti statistiniais metodais nustatytų kolokacijų sąrašus, juos palyginti ir išnagrinėti atrinktų kolokacijų vertimo atitikmenis. Darbo aktualumas – kolokacijų analizė padės lingvistams ir kitiems kalbos specialistams pasirinkti tinkamą kolokacijų nustatymo metodą tiek anglų, tiek lietuvių kalbai. O kolokacijų vertimo proceso supratimas svarbus vertimo analizei, vertėjų darbui. Tyrimas susideda iš penkių dalių. Antrajame skyriuje pristatoma teorinė kolokacijos sąvoka. Pateikiama sudėtinga kolokacijų vertimo problematika ir keturių analizei pasirinktų statistinių metodų charakteristikos: Tarpusavio Informacija (angl. Mutual Information), T-lygmuo (angl. T-score), Lošimo kauliukų metodas (angl. Dice) ir Logaritminio tikėtinumo santykis (angl. Log-likelihood ratio). Trečiajame skyriuje, remiantis pagrindiniu analizės šaltiniu – lygiagrečiu grožinės literatūros tekstynu, nustatomi kolokacijų sąrašai. Paaiškėja, kad T-lygmens ir Logaritminio tikėtinumo santykio (LTS) metoduose išryškėjo gramatinės kolokacijos, o Tarpusavio Informacijos (TI) ir Lošimo kauliukų (LK) metoduose – leksinės. Parinktos ir apibrėžtos kolokacijų ribos bei metodų panašumo koeficientai. Ketvirtajame skyriuje pasirenkamas 200 geriausiųjų kolokacijų sąrašas ir atliekamas kiekvienos kalbos statistinių metodų palyginimas. Metodai lyginami poromis pagal panašumo kriterijus – LK su TI (leksinės kolokacijos) bei... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the Master thesis is collocations and collocation extraction methods. The aim of the research is to analyze collocation lists extracted by statistical methods from the parallel corpus of fiction and determine the collocation equivalents. Relevance of the thesis – collocation analysis can help linguists and other language specialists choose the right collocaton extraction methods in both, English and Lithuanian, languages. What is more, understanding of collocation translation process is very important for the translation analysis and interpreters. Research consists of 5 parts. Chapter 2 presents the concept of collocation and possible collocation translation problems. The theoretical part also includes the characteristics of the four selected statistical methods: Mutual Information (MI), T-score, Dice and Log-likelihood ratio (LLR). In chapter 3, collocation lists for each language, English and Lithuanian, are extracted. The analysis reveal that T-score and LLR methods extract grammatical collocations, while MI and Dice – lexical ones. Futher in this chapter, collocation boundaries and the coefficients of each method are defined. Chapter 4 presents a list of top 200 collocations of each language and method. The methods with new collocation lists are compared in pairs according to similarity criteria - Dice with MI (lexical collocations) and T-score with LLR (grammatical). Another distribution of bigrams according to frequency is identified, and both... [to full text]

Magistro darbo objektas yra vienas žodis lietuvių ir anglų kalbose: viltis ir hope, kuris panašus, ar tapatus, tiek turiniu, tiek forma. Šio žodžio reikšmės tyrimas atliekas vis labiau populiarėjančiu tekstynų lingvistikos metodu. Darbe didelis dėmesys kreipiamas į vilties kolokacijas, rastas lyginamuose tekstynuose, nes būtent tekstynuose yra randama įprastinė abstrakto raiška. Kognityvinės metaforos, rinktos iš kolokacijų, pagrindžiamos ne bet kokiais, o įprastiniais kasdienės kalbos posakiais. Dėl šios priežasties darbo šaltiniais pasirinkti British National Corpus ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Interneto vartotojams šiuose tekstynuose prieinama po 100 mln. žodžių, ir tai pakankamai didelis pavyzdžių skaičius tokio pobūdžio tyrimams. Darbo tikslas – išanalizuoti abstraktaus daiktavardžio viltis konceptualizavimą lietuvių ir anglų kalbose. Kadangi konceptualiosios metaforos yra sietinos ne tik su žmogaus jutimine, bet ir su visos tautos kultūrine patirtimi, manoma, kad žodžio viltis konceptualizavimas gretinamose kalbose turėtų skirtis. Pasirinktoji magistro darbo tema aktuali, nes žodžio viltis konceptualizavimas lietuvių kalboje ligi šiol nėra nagrinėtas ar lygintas su anglų kalbos atitikmeniu hope. / The master paper deals with one lexeme in Lithuanian, viltis, and its equivalent in English hope. The author provides the analysis of the selected words from the corpus using a corpus-based approach which becomes more and more popular. The paper demonstrates that metaphors, if they are to reflect the most popular understanding of a concept, should be obtained from collocations. On that score their concordances were compiled from the Corpus of Contemporary Lithuanian and the British National Corpus. They are both of the size of 100 million running words in their Internet versions and they offer a reliable source of data for this kind of analysis. The main goal of this paper is to describe the concept represented in Lithuanian and English by the word hope. As conceptual metaphors are linked not only with man‘s sensual, but also with the whole nation‘s cultural experience, the conceptualization of hope in languages should differ. The theme is relevant because conceptualization of hope had not been explores in Lithuanian and compared with its equivalent in English.

Šiame magistro darbe analizuojamos erdvinės metaforos iš Daiktavardinių frazių žodyno. Jame užfiksuoti statistiniu metodu iš Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno atrinkti tipiškiausi žodžių junginiai (arba kolokacijos) ir frazės, kuriose pavartotas bent vienas daiktavardis. Laikomasi nuostatos, kad abstrakčiųjų daiktavardžių kolokacijos yra kalbinių metaforų išraiška. Teorinėje darbo dalyje aptariamos plačios ir įvairialypės kolokacijos ir metaforos sąvokos. Čia kalbinė metafora arba metaforinis pasakymas suprantamas kaip kognityviosios kalbotyros šalininkų aprašomos žmogaus sąmonėje egzistuojančios konceptualiosios metaforos kalbinė išraiška. Pasirinktos erdvinės metaforos – tai tos, kurių žodinėje rai�����koje randama įvairių erdvės elementų įvardijimų. Išsamesnei analizei darbo objektas susiaurintas iki vertikaliųjų metaforų, kuriomis metaforizuojamas objektas (reiškinys) projektuojama vertikalėje. Aprašius atrankos kriterijus ir problemas, sudarytas vertikaliųjų metaforų ir susijusių frazeologizmų sąrašas, tada junginiai suskirstyti į semantines grupes pagal nurodomą vietą vertikalėje ar judėjimą kuria nors jos kryptimi. Aptartos tipiškiausios kiekvienos grupės kolokacijos, sutelkiant dėmesį į vertikalumą žyminčius žodžius ir metaforizuojamus objektus išreiškiančius kolokatus. Apibendrinus dažniausias kolokacijas, duomenys sisteminti, nustatytos ryškiausios konceptualiosios metaforos, kurios rodo analizuotos lietuvių kalbos vartotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Present research paper deals with the specific group of conceptual metaphors, derived from the Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. The dictionary is compiled from collocations, automatically extracted from the Corpus of Present Day Lithuanian Language. All collocations contain at least one noun. The dictionary is a suitable source for the extraction of metaphors since it contains a lot of abstract noun collocations that in most cases are metaphorical. The paper presents theoretical approaches towards both issues under analysis, i.e. metaphors and collocations. The specific object of investigation, however, is conceptual, or dead, metaphor. It is defined here as a linguistic expression of a conceptual model of a world view. Following the cognitive approach it is assumed that human conceptual system, comprising cognition, language and memory, is metaphorical in nature. The metaphors under investigation contain nominations space or spacial elements in their linguistic expressions in general and specifically those, that deal with vertical scale and motion along a vertical dimension. After describing the identification criteria and procedures, the outcome of analysis is presented, i.e. the list of metaphorical phrases and idioms that are further subdivided according to the spacial dimensions, specifically the place or direction in the vertical scale. The most typical collocations of every group are discussed paying attention to the semantics of verticality. The most vivid... [to full text]