Darbe nagrinėjamas Lietuvos Respublikos jūros erdvių delimitavimas po nepriklausomybės atkūrimo. Pirmiausia pateikiamos jūros erdvių sąvokos, jų delimitavimo principai, nustatyti atitinkamose konvencijose ir Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikoje. Po to yra analizuojamos Lietuvos derybos dėl jūros erdvių delimitavimo su kaimyninėmis valstybėmis – aptariama derybų eiga, pateikiamos pozicijos atitinkamais klausimais, jų pagrindimas, derybų rezultatai. Derybų pozicijos bei rezultatai yra vertinami pagal konvencijas, nustatančias jūros erdvių delimitavimą, ir pagal teismų praktiką. / The object of this work is the analysis of maritime delimitation of the Republic of Lithuania after the independence reestablishment. Firstly it is presented maritime definitions, principles of the maritime delimitation established in the conventions and in the case of law. Latter in the work it is analyzed Lithuanian negotiations with the neighbourhood states on the maritime delimitation. It is discussed the processes of the negotiations, presented the positions on the respective questions, the substantiation of the mentioned positions, the results of the negotiations. The positions and outcomes of the negotiations are estimated according to the conventions on the maritime delimitations and according to the case of law.

L'alternances de climat est un problème important de la préservation de l'environnement. Ces transformations ont de graves conséquences internationales. Sous de nombreuses preuves scientifiques sur la possible variation du climat global dans les années 80 les problèmes concernant les changements de climat ont commencé pénétrer dans des plans politiques de nombreuses associations. La convention des changements de climat global a été signé par les Nations Unies dans la conférence de Rio de Janeiro en 1992. Son objet principal est de stabiliser la concentration de gaz, qui provoque l'effet de cerre dans l'atmosphère à tel point que l'influence humaine pour l'écosystème entière soit limitée. Pour que la réalisation de cette effet soit plus facile, chaque pays doit attribuer l'information régulièrement (les Raports nationaux) sur sa stratégie et ses instruments et aussi l'annuel inventaire de gaz suscitant l'effet de cerre. Dans les quatrièmes assises à Berlin les pays de cette convention (entre eux les membres de la Communauté économique européenne) ont décidé de négocier d'un protocole les moyens de la réduction d'émission pratiquants à été ratifié en 1997. Ce protocole détermine les charges concrètes de réduction de la pollution pour tout les pays qui l'ont ratifié. En plus, 3 mécanismes ont été prévus d'aprés lesquels les pays peuvent accomplir leurs charges ensemble, c'est à dire, réduir les gaz d'échappement qui causent l'effet de cerre: 1. Le mécanisme d'accomplissement des... [to full text]

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]