Knygų lenkų kalba leidyba Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę – tai atskira tyrinėjimų sritis, sudaranti tik dalį Lietuvos leidybos proceso, tačiau neatsiejama nuo šalies politinių, ekonominių ir socialinių įvykių. Knygų leidyba atspindi savo kaip tautos vaidmens supratimo vystymąsi, kultūros aktualinimo svarbos suvokimą bendrijos atžvilgiu, dėl to knygų lenkų kalba leidybos atspindys bendrame mažumos gyvenimo fone supažindina su esamomis ir aktualiomis problemomis bei pasiekimais. Globalizejančiame pasaulyje tautiškumo išsaugojimas tampa vis didesniu iššūkiu, dėl to aktualu kalbėti, diskutuoti apie mažumų situaciją ir jų indėlį, palaikant tautinę savimonę daugumos aplinkoje. Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio leidyba yra dar mažai ištirta, o besiformuojantis valstybių daugiatautiškumas skatina atkreipti dėmesį ne vien į daugumos, bet ir mažumos funkcionavimą visuomenėje. Šio darbo objektas – knygos lenkų kalba, išleistos 1991–2009 m. Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti knygų lenkų kalba leidybos būklę ir tendencijas Lietuvoje 1991–2009 m. bei jos ateities perspektyvas. Darbo tikslui pasiekti buvo suformuluoti ir iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje; ištirti lenkiškų knygų leidybos raidą bendrame leidybos kontekste; nustatyti knygų lenkų kalba leidėjus ir jų veiklos tendencijas; išanalizuoti knygų lenkų kalba leidybos tematiką; išanalizuoti knygas lenkų kalba tipologiniu požiūriu; išanalizuoti knygų lenkų kalba leidybos padėtį... [toliau žr. visą tekstą] / Books in the Polish language publishing in Lithuania after Independence Restoration – is a separate research branch, forming only a part of Lithuanian publishing process; however, it is unseperable from the country political, economical and social events. Publishing reflects country development, cultural understanding of community. Therefore, publishing acquaints with current problems and achievements of the national minorities. In a globalizing world national mentality preserving becomes more and more challenging. For this reason, the discussion about national minority situation and its contribution into national majority is essential. Publishing in the period after Independence Restoration has not been fully analysed yet whereas forming multinationalism fosters to pay attention not only to majority, but also to minority functioning in the society. The subject of this work – books in the Polish language published in Lithuania in the period of 1991–2009. The aim of this work – to analyse Polish books publishing situation and tendencies in Lithuania in the period of 1991–2009 as well as its future perspectives. The following tasks have been raised in order to achieve the aim: to review Polish national minority situation in Lithuania; to analyse the publishing development of Polish books in a general publishing context; to determine Polish books publishers and the tendency of their work; to analyse Polish books range of topicality; to analyse books from the tipological point of... [to full text]

Analizuoti tautinių mažumų švietimą ir ieškoti būdų jį tobulinti verčia spartūs Lietuvos socialinio gyvenimo pokyčiai. Kiekviena tauta turi savo gimtąją klabą, papročius, tradicijas. Šiandieninė Lietuvos švietimo sistema sudaro galimybę tenkinti visų tautybių vaikų poreikius. Lietuvos Respublika garantuoja tautinėms mažumoms teisę mokytis gimtąja kalba. Beveik kiekvienas vaikas per pakankamai ilgą mokyklinio gyvenimo laikotarpį susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis mokykloje. Viena jų - mokymosi sunkumai, pasireiškiantys silpnu mokymusi. Tai reiškinys, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus, lyties, skirtingų socialinių sluoksnių įvairių gabumų mokiniai (M. Barkauskaitė ir kt., 2004). Mokymosi sunkumams pašalinti būtina nustatyti jų priežastis. Kokie mokymosi sunkumai ir jų priežastys kyla tautinių mažumų mokyklų su gimtąja lenkų kalba mokiniams nebuvo tyrinėta, nes tautinių mažumų švietimo problemos Lietuvoje nėra plačiai tyrinėtos (D. Janonienė, D. Survutaitė, 2007). Dėl to atliktas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti mokinių, besimokančių gimtąja lenkų kalba, mokymosi sunkumų priežastis. Iškelti uždaviniai: atskleisti mokinių mokykloje patiriamų mokymosi sunkumų tipus; atskleisti mokymosi sunkumų priežastis mokinių požiūriu; atskleisti mokymosi sunkumų priežastis mokytojų požiūriu. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto tautinių mažumų (lenkų) bendrojo lavinimo mokykloje. Atvirų klausimų anketinėje apklausoje dalyvavo 335 respondentai: iš jų 35 mokytojai (10,4 proc.) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid changes in Lithuanian social life oblige to analyse the education of national minorities and to search for the ways to improve it. Every nation has its mother tongue, customs and traditions. Current Lithuanian system of education meets the requirements of all the minorities. The Republic of Lithuania guarantees national minorities the right to be educated in their mother tongue. Throughout all the years of school life, which is comparing a long period, almost every child faces less or more complicated problems. One of them is learning difficulty which is exemplified in the form of poor learning results. Children of various ages, sexes, social backgrounds or abilities encounter this phenomenon (M. Barkauskaitė and others, 2004). To eliminate learning difficulties it is essential to determine their reasons. The educational problems of national minorities in Lithuania have not been inquired broadly. Thus, it has not been studied what learning difficulties of the students Polish minority schools are and what causes them (D. Janonienė, D. Survutaitė, 2007). The main purpose of this study was to discover the reasons of learning difficulties in schools of Polish national minority. The objectives of the study were to overview the epistemology of learning difficulties; to classify the difficulties students face at school; to present the reasons of learning difficulties according to students and according to teachers; to compare and analyse the reasons named by students and... [to full text]

Slavic loanwords, which were widely used in the Lithuanian language in the 18th century, are the target of this study. Researchers have continually faced the problem to distinguish which of Slavic languages – Ruthenian (Belarusian), Polish, or Old Russian – have had the biggest influence on Lithuanian. This study focusses on the Slavic loanwords in the poem “Metai” by Kristijonas Donelaitis, the first work of fiction in Lithuanian language written in Lithuania Minor. The research is done through the analysis of K. Donelaitis' lexica in the poem: the Slavic loanwords are first selected, then classified according to the Slavic language to which they belong, and then put into a topical field (professions, musical instruments, holidays, household domain, etc.). It was difficult to determine through which Slavic language the loanwords came into the Lithuanian language. However, it was identified that Belarusian, in most of the cases, seems to have had the biggest influence in K. Donelaitis' lexicon. / <p>The defense took place via ZOOM.</p>