In this Master Job solving problem of don‘t use distributed, realized parallel computing, system for mechatronics tasks in Mechatronic Institute of Klaipeda university. Stated purpose and hypothesis that’s let to embed using of this system, with reference of raised tasks. In job detail analyzing distributed systems action and practical principles. The performing theoretical and experiential research let to accelerate using of these methods.

Šis magistrinis darbas skirtas lygiagrečių programų efektyvumo analizei atlikti, pasinaudojant sukurta lygiagrečių programų efektyvumo tyrimo programine įranga. Pagrindinis darbo tikslas – sukurti, ištirti bei pritaikyti mokymo programinę įrangą, skirtą lygiagrečių programų analizei. Tam tikslui buvo atliekamas sukurtos programos galimybių tyrimas bei suplanuoti ir vykdomi programinės įrangos tobulinimo darbai. Taip pat buvo atliekami pavyzdinių lygiagrečių programų tyrimai, naudojant sukurtą programinę įrangą, norint parodyti lygiagrečių programų efektyvumo tyrimo būdus bei sukurtos lygiagrečių programų efektyvumo tyrimo programinės įrangos galimybes. / Parallel program execution is often used to overcome the constraints of processing speed and memory size when executing complex and time-consuming algorithms. The downside to this approach is the increased overall complexity of programs and their implementations. Parallel execution introduces a new class of software bugs and performance shortcomings, that are usually difficult to trace using traditional methods and tools. Hence, new tools and methods need to be introduced, which deal specifically with problems encountered in parallel programs. The goal of this project is the development of MPI-based parallel program performance monitoring tool and research into the ways this tool can be used for measuring, comparing and improving the performance of target programs.

Susidūrimų paieška - tai dviejų ar daugiau objektų susikirtimo radimas. Praktikoje susidūrimų paieška taikoma šiose srityse: kompiuteriniuose žaidimuose, netiesinėje baigtinių elementų analizėje, dalelių hidrodinamikoje, daugiafunkcinės dinamikos analizėje, įvairiose fizikos simuliacijose ir kt. Egzistuoja daugybė susidūrimų paieškos algoritmų, iš kurių populiariausi yra erdvinio skaidymo, hierarchinio struktūrizavimo ir atrinkimo bei rūšiavimo metodai. Šiame darbe yra tiriamas šių algoritmų veikimas ant CPU (Central processing unit) ir ant GPU (Graphics processing unit), analizuojami susidūrimų paieškos nustatymo būdai bei nagrinėjamos pasirinktų algoritmų veikimo spartinimo galimybės panaudojant CUDA (Compute Unified Device Architecture) technologiją. Ši technologija yra Nvidia sukurta nauja duomenų apdorojimo architektūra išnaudojanti grafinio procesoriaus resursus bendro pobūdžio skaičiavimams. Darbe iškeltų tikslų pasiekimui yra realizuotos kelios bazinės algoritmų versijos, jų pritaikymo lygiagretiems skaičiavimams galimybės ir taip pat atliekami bazinių algoritmų laiko, reikalingo skaičiavimams atlikti, grafinio procesoriaus atminties sąnaudos bei įvairių veikimo laiką įtakojančių faktorių tyrimai. Darbo pabaigoje aptariami lygiagretaus programavimo privalumai pritaikant nagrinėjamai temai. Šiame darbe atlikti tyrimai parodė, jog perduodant skaičiavimus į GPU pasiekiamas 200 kartų didesnis nagrinėjamų algoritmų našumas negu atliekant skaičiavimus naudojant CPU. / Collision detection is a well-studied and active research field where the main problem is to determine if one or more objects collide with each other in 3D virtual space. Collision detection is an issue affecting many different fields of study, including computer animation, physical-based simulation, robotics, video games and haptic applications. There is a big variety of collision detection algorithms of witch spatial subdivision, octree and sort and sweep are three of them. In this document we provide a short summary of collision detection algorithms, but the main focus will be on analyzing and increasing their performance working on CPU (orig. Central processing unit) and GPU (orig. Graphics processing unit) separately by making use of CUDA (orig.Compute Unified Device Architecture) technology. This technology is a part of Nvidia, witch helps the use of graphics processor for general-purpose computation. Main goal of this research is achieved by performing analysis of implemented spatial subdivision, octree and sort and sweep algorithms. This analysis consists of both general performance, parallelization performance and various performance affecting factors analyses. At the end of the document, the advantages of parallel programming adapted to the present subject are discussed.

Šio darbo tyrimo objektas yra lietuvių ir latvių parodomieji įvardžiai, o tikslas – nustatyti jų santykius lietuvių – latvių kalbų vertimuose ir jų keliamas problemas vertėjams. Iškeliama tokia hipotezė: parodomieji įvardžiai vertimuose iš lietuvių kalbos į latvių kalbą dažniausiai, bet ne visada, yra keičiami latvių kalbos parodomaisiais įvardžiais. Darbo medžiaga yra dabar (nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų gruodžio) Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijos universiteto bendrai rengiamas lietuvių – latvių lygiagretusis tekstynas. Į šį tekstyną įtraukiami lietuviškų tekstų vertimai į latvių kalbą. Iš šio tekstyno lygiagrečiųjų tekstynų konkordavimo programa ParaConc buvo sudaryti konkordansai pagal lietuvių parodomuosius įvardžius ir tirta, kaip jie verčiami į latvių kalba. Darbas susideda iš penkių dalių. Pirmoji dalis – įvadas, kuriame trumpai aprašytas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Antrajame skyriuje nustatoma, kas yra parodomieji įvardžiai ir tarpusavyje lyginami šios grupės lietuviški ir latviški žodžiai. Trečias skyrius skirtas tyrimo metodikai ir panaudojamam tekstynui aprašyti. Ketvirtame skyriuje atliekama iš tekstyno išgautų duomenų analizė. Atskirai apžvelgtas lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas latviškais parodomaisiais įvardžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas kitais įvardžiais ir kitoms kalbos dalims priskiriamais žodžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių nevertimas. Penktoje dalyje pateikiami darbo rezultatai ir kelios rekomendacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Latvian demonstrative pronouns are the object of this paper. The aim is to identify their relations in Lithuanian – Latvian translations and the problems they may cause to the translators. The hypothesis is as follows: Lithuanian demonstrative pronouns in Lithuanian – Latvian translations are mostly but not always replaced by Latvian demonstrative pronouns. This research is based on the Lithuanian – Latvian parallel corpus which is now being prepared in two partner universities: Vytautas Magnus University and University of Latvia. In this corpus translations of Lithuanian texts into Latvian are being collected. Concordances of Lithuanian demonstrative pronouns are extracted from this corpus using concordancer ParaConc. It is studied how these pronouns are translated into Latvian. The paper consists of five chapters. The first one is introduction where the aim and tasks are shortly described. The second chapter presents demonstrative pronouns, the definitions of this group and the words that belong to it in Lithuanian and Latvian languages. The third chapter describes methodology and the corpus used in this research. In the fourth chapter analysis of the corpus data is performed. Translation of Lithuanian demonstrative pronouns as Latvian demonstrative pronouns; translation of Lithuanian demonstrative pronouns as other Latvian pronouns or other word classes; and discarding of Lithuanian demonstrative pronouns are discussed. Conclusions and some recommendations... [to full text]

In practice, optimization problems are often multiple criteria. The criteria are usually contradictory, so the final decision depends on a decision maker. When the problem is solved interactively, the decision maker can change his/her preferences in decision process. Moreover, it is important to obtain solutions from the whole Pareto front. A decision support system adapted to the specific of the problem is essential for solving multiple criteria optimization problems interactively. The objects of research are multiple criteria optimization problems, interactive methods for solving these problems, interactive decision support systems, and application of parallel computing in decision support systems. Multiple criteria optimization methods are analyzed in the dissertation. The focus of attention is the methods for a uniform distribution of solutions on the Pareto front as well as the interactive methods. An interactive way for solving multicriteria optimization problems, which finds alternative solutions uniformly distributed on the Pareto front is proposed and investigated in this dissertation. An interactive decision support system which integrates the created interactive solving way, the decision process visualization and parallelization for multiple criteria optimization is developed. The solving strategies, when a multiple criteria optimization problem is solved interactively, using a computer cluster are developed and compared experimentally. The time required for a... [to full text] / Praktikoje dažnai tenka spręsti sudėtingus daugiakriterinius optimizavimo uždavinius, kai kriterijai būna prieštaringi, o galutinis apsisprendimas priklauso nuo sprendimų priėmėjo. Kai sprendimų priėmėjas dalyvauja sprendimo procese interaktyviai, tai jis gali koreguoti prioritetus ir siekiamus tikslus uždavinio sprendimo eigoje, kas įgalina spęsti uždavinius, turinčius daug kriterijų ir apribojimų. Be to, sprendimo priėmėjui svarbu gauti sprendinius iš visos Pareto aibės. Interaktyviam uždavinių sprendimui būtina sprendimų paramos sistema, kurios grafinė sąsaja yra pritaikyta sprendžiamam uždaviniui. Šio darbo tyrimų sritis yra interaktyvus daugiakriterinių optimizavimo uždavinių sprendimas bei sprendimų paramos sistemos. Disertacijoje nagrinėjant daugiakriterinio optimizavimo metodus, didesnis dėmesys skirtas metodams, užtikrinantiems gaunamų sprendinių tolygų pasiskirstymą Pareto aibėje bei interaktyviems metodams. Pasiūlytas ir ištirtas daugiakriterinių optimizavimo uždavinių sprendimo būdas, leidžiantis spręsti daugiakriterinius optimizavimo uždavinius interaktyviai ir užtikrinantis gaunamų sprendinių tolygų pasiskirstymą Pareto aibėje. Sukurta ir ištirta interaktyvi daugiakriterinių optimizavimo uždavinių sprendimų paramos sistemą, apjungianti pasiūlytą optimizavimo uždavinių sprendimo būdą, sprendimo proceso vizualizavimą ir jo lygiagretinimą. Taip pat pasiūlyta sprendimo strategija, pagal kurią sprendžiant daugiakriterinį optimizavimo uždavinį pasitelkiamas... [toliau žr. visą tekstą]

Tradicinės x86 architektūros spartinimui artėjant prie galimybių ribos, kompanija Intel pradėjo kurti naują IA-64 architektūrą, paremtą EPIC – išreikštinai lygiagrečiai vykdomomis instrukcijomis vieno takto metu. Ši pagrindinė savybė leidžia vykdyti iki šešių instrukcijų per vieną taktą. Taipogi architektūra pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leido efektyviai spręsti su kodo optimizavimu susijusias problemas tradicinėse architektūrose. Tačiau kompiliatorių optimizavimo algoritmai ilgą laiką buvo tobulinami tradicinėse architektūrose, todėl norint išnaudoti naująją architektūrą, reikia ieškoti būdų tobulinti esamus kompiliatorius. Vienas iš būdų – kompiliatoriaus vidinių parametrų atsakingų už optimizacijas reikšmių pritaikymas IA-64. Būtent toks yra šio darbo tikslas, kuriam pasiekti reikia išnagrinėti IA-64 savybes, jas vėliau eksperimentiškai taikyti realaus kodo pavyzdžiuose bei įvertinti jų įtaką kodo vykdymo spartai. Pagal gautus rezultatus nagrinėjami kompiliatoriaus vidiniai parametrai ir su specialia kompiliatorių testavimo programa randamas geriausias reikšmių rinkinys šiai architektūrai. Vėliau šis rinkinys išbandomas su taikomosiomis programomis. Gauto parametrų rinkinio reikšmės turėtų leisti generuoti efektyvesnį kodą IA-64 architektūrai. / After performance optimization of traditional architectures began to reach their limits, Intel corporation started to develop new architecture based on EPIC – Explicitly Parallel Instruction Counting. This main feature allowed up to six instructions to be executed in single CPU cycle. Also this architecture includes more features, which allowed efficient solution of traditional architectures code optimization problems. However for long time code optimization algorithms have been improved for traditional architectures only, as a result those algorithms should be adopted to new architecture. One of the ways to do that – exploration of internal compilers parameters, which are responsible for code optimizations. That is the primary target of this work and in order to reach it the features of the IA-64 architecture and impact to execution performance must be explored using real-life code examples. Tests results may be used later for internal parameters selection and further exploration of these parameters values by using special compiler performance testing benchmarks. The set of those new values could be tested with real life applications in order to prove efficiency of IA-64 architecture features.