Magistro darbo tikslas - išanalizuoti tautinių mažumų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Tautinės mažumos yra svarbi kiekvienos valstybės gyventojų dalis. Būdama kitoje kultūrinėje terpėje ir kitoje socialinėje erdvėje, mažuma stengiasi išsaugoti savo identitetą. Tautinių mažumų padėtis vienoje ar kitoje šalyje yra svarbus rodiklis, parodantis demokratijos, kultūros lygį. Tautinių mažumų teisių apsauga padeda palaikyti politinį stabilumą valstybėje, kurti pilietinę visuomenę, išvengti konfliktų, įtampos. Šiame magistro darbe aptariamos pagrindinės tautinių mažumų teisės, jas ginantys nacionaliniai bei tarptautiniai dokumentai, bei institucijos. Taip pat analizuojamos dažniausiai pasitaikančios nepakantumo formos tautinių mažumų atžvilgiu. Tyrimo rezultatai rodo, jog dauguma Klaipėdos rusų yra susidūrę su teisių pažeidimais, išskiriamos dažniausiai pažeidžiamos teisės. Aprašomas rusų požiūris į Lietuvos institucijas ginančias šias teises, bei galimybės ginti savo teises. / The aim of master’s final paper is to analyze the legal situation of national minorities in the Republic of Lithuania. National minorities is an important part of the population in each state. Being in another culture and other social enviroment, the minority is trying to preserve it’s identity. The status of ethnic minority is an important indicator of democracy, the cultural level in the country. The protection of ethnic minority rights helps to maintain political stability in the country, create civil society, avoid conflicts and tension. This master’s final paper describes and analyzes the fundamental rights of national minorities, the national and international documents, the position of Lithuanian institutions. There are also analyzed the most common forms of intolerance. The results of research present the most common case of the violated rights of Klaipeda Russian minority, an approach to the Lithuanian authorities, the possibility to protect their rights.

Šiame darbe nagrinėjami Europos Sąjungos ir Turkijos debatai žmogaus teisių tema. Pasitelkus „kalbinių žaidimų“ idėją, kai kalbos aktai prilyginami ėjimui šachmatų lentoje ar sprendimo priėmimui Žaidimų teorijose, analizuojama diskusija, kurioje išskiriamos dvi smulkesnės temos – žodžio laisvės problemos Turkijoje ir religinių mažumų teisės. Darbe nuosekliai išdėstoma, jog Turkijos identitetas yra dvilypis, jis padalintas į kemalistiškąjį bei islamistiškąjį. Tai lemia debatų pobūdį, nes Europos Sąjunga diskutuoja ne su vieninga Turkija, o su kemalistais arba islamistais. Remiantis „kalbinių žaidimų“ prieiga, nustatatoma, kokios taisyklės būdingos Europos Sąjungos ir Turkijojs debatams žodžio laisvės ir religinių mažumų teisių temomis, įvertinama Europos Sąjungos ir Turkijos „kalbinio žaidimo“ būklė, atsakoma į klausimą, ar žaidimas apskritai vyksta, ir jeigu taip, tai kas lemia debatų dalyvių pozicijas, kokius vaidmenis (draugo-priešo ir pan.) jie skiria vieni kitiems. / The paper is devoted to analyze European Union and Turkey debates on human rights. Here the debates are perceived as the scene where both sides put their arguments, positions, values, express intensions. This helps to find out the main reason, why discussion on human rights between European Union and Turkey isn‘t as fluent as it could be. Debates are analyzed in so called “language games” perspective, which means, that all argumentation here is equated to the move making in the game theory. Going along game theory lines, here we make a presumption, that states as international actors are rational, but their identity and interests are not static. Taking into account ideas of Alexander Wendt, identity and interests are presupposed to be a product of mutual states interaction. Interaction in the paper by itself is supposed to be a game, where the biggest stress is put on rules – knowing the rules of the game, it‘s possible to understand state intentions and identity elements. In the paper main theme of human rights is parted into two sections that deal with freedom of speech and religious minorities rights. It is supposed that the first topic is debated between European Union and Turkey‘s Kemalist establishment, and the second – between Union and proislamic movements in Turkey. Such move is made because of the ambivalent Turkish identity. After the First World War established Turkish state, soon it turned into a radical modernization and westernization. This led to the... [to full text]