Santrauka Privačių miškų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos teisinis reguliavimas Privatūs miškai – ir atgaiva sielai, ir turtas. Jie „reguliuoja“ aplinkos drėgmės balansą ir ne be reikalo vadinami ir planetos plaučiais – sugeria anglies dvideginį bei praturtina orą deguonimi. Be to, miškai - atsinaujinančios energijos šaltinis. Jie teikia ne tik medieną, bet ir neišsemiamų rezervų poilsiui bei dvasinei atgaivai. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo teisinis reglamentavimas išlieka vienu svarbiausių miškų ūkio politikos instrumentų, padedančių užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą privačios nuosavybės teise valdomuose šalies miškuose, o taip pat užtikrinančių šių miškų išsaugojimą ateities kartoms. Miškus reikia naudoti laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja privačių miškų naudojimą, tvarkymą, apsaugą, taip pat saugoti nuo žalingo poveikio bei pasekmių. Miškas yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, turintis svarbią reikšmę visai visuomenei, atmosferai ir kitiems gyvybiniams planetos egzistavimo veiksniams. Svarbiausi šiandieninio miškų ūkio uždaviniai yra išlaikyti miškų bioįvairovę, jų produktyvumą, tęstinumą, atsikūrimo galimybę, gyvybingumą bei potencialą dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines, socialines funkcijas vietiniame, nacionaliniame ir visuotiniame lygmenyje, nedarant žalos kitoms ekosistemoms. / Summary Juridicial regulation over (of) private forests usage, management and protection Private forests are bliss for soul and wealth as well. They „control“ humidity balance of the atmosphere and are named lungs of the planet not without necessity- they absorb carbon dioxide and enrich the air with oxygen. The forests also are source of resuming energy. They provides not only wood, but unfailing reserves for the rest and morale blessing as well. Juridistical regulation of the private forests clearing and usage persists the one of the main instruments of the forestry politics, supporting secure realization of society interests in the national forests owned by proprietorship right and also supporting conserve of these forests for the generations yet unborn. Forests must be exploiting under the statutes and other law acts, which regulates forest usage, clearing and security, also protect them from harmful action and results. Forest is special proprietorship object in possession of importance to the all society, atmosphere and other vital factors of planet being. The main problems of forestry today are to keep biodiversity of the forests, their productivity, succession, potential of regenerative, vitality and potential today and in the future to do ecological, economical and social functions in the local, national and general level without detriment to other ecosystems.

Lietuva visais laikais garsėjo savo miškais. Nepražengiamos girios stebindavo į mūsų kraštą negausiai užklydusius svetimšalius. Savo prisiminimuose apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jie sutartinai akcentuodavo stulbinamą girių didumą bei žvėrių įvairovę. Iš visų miško teikiamų dovanų žmogui galėtume išskirti medžius. Mediena buvo nepamainomas šilumos šaltinis, pagrindinė statybinė medžiaga. XVI amžiuje, Vakarų Europoje smarkiai išaugus medienos gaminių poreikiui, miškas, jo gaminiai Lietuvoje po truputį tapo viena iš pagrindinių eksporto prekių. / Lithuania has always been famous for own forests. Rarely foreigners who for some reason had a possibility to see our nature were surprised by its heavy forests. In the memories of Grand Ducky of Lithuania they were always highlighting the shocking immensity of the forests and the big variety of animals. Out of all the gifts offered by the forest we should distinguish the trees. The wood was invaluable source of heat as well as the main building material. In the sixteenth century in Western Europe the demand for wood products increased which led to increase of Lithuania‘s wood export. Wood became the main export product.

Baigiamajame darbe tiriami ryšiai tarp miškingumo, miškų pasiekiamumo, rekreacinės paskirties (2B) grupės miškų ir gyvenimo kokybės parametrų. Darbo objektas – Lietuvos savivaldybių (išskyrus Neringos miesto savivaldybę) rodikliai. Darbo tikslas – nustatyti miško rodiklių ir gyvenimo kokybės sąsajas Lietuvos savivaldybių lygmenyje. Darbo metodai – darbe vertinti Lietuvos savivaldybių miškų, gyvenimo kokybės (oro kokybės, sveikatingumo, gimstamumo, nusikalstamumo), kiti, galimai sąlygojantys gyvenimo kokybę, rodikliai. Tyrimui naudoti 2008-2013 m. Lietuvos statistikos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenys. Atskirai analizuojami ir palyginami Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių rodikliai. Miškų pasiekiamumo rodiklis savivaldybėms nustatytas taikant GIS technologijas, duomenų apdorojimui ir atvaizdavimui naudota Microsoft Excel programa, STATISTICA programinis paketas, daugiamatės statistikos metodas – RDA (ReDundancy analysis). Darbo rezultatai. Miškingumas turi sąsajų su sveikatingumu ir oro kokybę miestų savivaldybėse. Nustatytas ryšys tarp miškingumo ir taršos anglies monoksidu patvirtina, kad miškingumas teigiamai veikia urbanizuotos teritorijos orą, kartu ir gyventojų sveikatą. Labiau miškingose miestų savivaldybėse gyventojai mažiau lankosi medicinos įstaigose, rečiau pasitaiko insultų atvejai. Miškų pasiekiamumas labiau sąlygoja gyvenimo kokybę miestų savivaldybėse, nei miškingumas. Nustatytas stiprus... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis investigated connections between the parameters of the forest cover, forests accessibility, recreational (2B) group forests and quality of the life. Subject of the research – Lithuanian municipalities (except the town of Neringa municipality) indicators. Aim of the research – to identify the connection between forests’ characteristics and quality of the life on the level of Lithuanian municipalities. Methodology – in the work forests of Lithuanian municipalities, quality of the life (air quality, wellness, birthrate, criminality), other potentially influencing the quality of the life indicators were assessed. For the study data from Statistics Lithuania, National Forest Service, Hygiene Institute Health Information Centre form 2008-2013 year period were used. Separately Lithuanian cities and districts indicators were analyzed and compared. Forest accessibility index for municipalities was determined using GIS technology, data processing and visualization was done using Microsoft Excel programme, STATISTICA software package and multivariate statistical method - RDA (ReDundancy analysis). Results. Forest cover has connections with wellness and air quality in cities’ municipalities. Determined link between the forest cover and carbon monoxide emissions confirms that forest cover has the positive effect on the air of urban areas, herewith on the inhabitant's health. In more forested urban municipalities inhabitants less visit clinics, less were paralytic stroke. Forests... [to full text]

Magistro darbe tiriama Žeimenos upės rekreacijos srautų poveikis pakrantės miškams bei turistų poreikiai ir apimtys. Darbo objektas – Žeimenos upės aukštupio 20 km miškingas ruožas, esantis Aukštaitijos nacionaliniame parke, Švenčionėlių rajone. Darbo metodika. Vandens turistų apskaita atlikta stebėjimo ir registravimo būdu. 2007-2009 metais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kiekvieną šeštadienį 9-13 val. ties Kaltanėnais buvo skaičiuojama kiek praplaukia Žeimenos upe plaukimo priemonių ir kiek juose būna turistų. Norint gauti išsamesnę informaciją apie vandens turistus 2007 – 2009 m. buvo vykdoma anketinė apklausa, kuri apima 100 respondentų. Miškų tinkamumas rekreacijai vertintas visose tirto Žeimenos upės ruožo pakrantėms medynams. Šiuo tikslu iš taksoraščių, panaudojus medynų dendrometrinius rodiklius, pagal E. Riepšo metodiką balais vertintas augaviečių, medynų bei miško kompleksinių savybių tinkamumas rekreacijai. Medynų digresijos stadija vandens turistų sustojimų vietose buvo vertinta 49 sklypuose. Darbo rezultatai. Žeimenos upės ruožas aktyviai naudojamas vandens turizmui. Per vieną sezoną upe praplaukia 2750-4450 turistų. Plaukimas Žeimena yra patraukli savaitgalio (2-3 dienos) poilsio forma. Pagal augaviečių bei medynų rekreacinių savybių vertinimą, Žeimenos upė yra tinkama rekreacijai, nes tirtame 20 km ruože vyrauja (93,3%) vidutiniškai tenkanti rekreacijai pušynai, augantys normalaus drėgnumo augavietėje ir sausos bei smėlingos pakrantės. Pagal miško... [toliau žr. visą tekstą] / Master's work examined Žeimenos river recreation flows impact on coastal forests and also tourism needs and volume. Object of the work – Žeimenos River 20 km upstream stretch of woodland, located in Aukštaitijos National Park, Švenčionėlių area. Method of the work – Accounting of water tourist was carry out by monitoring and registration method. 2007-2009 year in June, July and August, every Saturday from 9 to 13 hours. beside Kaltanėnai village was calculated on how many swimming tools and how much tourists swam by Žeimena river. To obtain more detailed information about water tourists 2007 - 2009 was carried out a questionnaire survey, wich covered 100 respondents. Forest suitability for recreation was assessed in all the investigated Žeimena river section coastal stands. To this end, dendrometric index was used from forest valuation of E. Riepšo method, with scoring was evaluated sites, stands, forest and water reservoir suitability for recreation. Stands digression stage water tourist stops were rated 49 sites. The results of the work. Žeimenos stretch of the river is actively used for water activities. Within one season, 2750-4450 river flies tourists. Swimming Žeimena is an attractive holiday weekend format. According to site index and stand recreational properties evaluation Žeimenos river is suitable for recreation, as studied in the 20 km section of predominantly (93,3%) an average share of pine forests for recreation, habitat, growing in normal humidity, dry and... [to full text]

Darbo tikslas yra ištirti kriptogamų rūšių įvairovės dėsningumus skirtingo miškų ūkinės veiklos intensyvumo senuose plačialapių ir mišriuose su plačialapiais medžiais miškuose. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie darbo uždaviniai: 1. Nustatyti indikatorinių kriptogamų rūšių skaičių ir gausą skirtingo miškų ūkinės veiklos intensyvumo brandžiuose medynuose; 2. Nustatyti pagrindinius veiksnius, turinčius įtaką indikatorinių kriptogamų rūšių skaičiui ir gausai. 3. Įvertinti skirtingo miškų ūkinės veiklos intensyvumo įtaką indikatorinių kriptogamų rūšių skaičiui ir gausai. 4. Įvertinti indikatorinių kriptogamų rūšių grupes pagal jų augimo vietą ir aplinkos sąlygas. / The objective was to investigate regularities of diversity of cryptogam species in old broadleaved and mixed forests of different forest management intensity. The research was based on the following hypothesis: cryptogam species richness and abundance in a pristine forest are at least twice bigger than in a commercial forest; even extensive forest cutting has a long-term negative impact on rare cryptogam species; coarse dead wood is an extremely important substratum which maintains high cryptogam diversity in the forest; coarse dead wood is more important than the fine one for rare species survival; decayed dead wood is vital for some rare species survival; multispecied stand increases diversity of substrata and creates favourable conditions for higher number of species. To achieve the objective, the following tasks were set up: 1. To evaluate number and abundance of indicator species of cryptogams in mature stands with different intensity of forest management; 2. To determine main factors, influencing number and abundance of indicator species of cryptogams; 3. To evaluate impact of different intensity of forest management on the number and abundance of indicator species of cryptogams; 4. To evaluate groups of indicator species of cryptogams according to their growing place and environmental conditions.

The aim of the study was to investigate the influence of meteorological factors on the phenological phases of the vegetation in broadleaved forests under varying climatic conditions. To attain the aim, the following objectives were set: 1. Characterize the changes of values of meteorological parameters (temperature, precipitation) in the studied period; 2. Determine solar radiation intensity under the canopies of trees, phenological phases of trees and bushes and their changes; 3. Determine the changes of projection coverage, height and phenological phases of herbaceous plants during the growing period; 4. Ascertain the relationship between meteorological factors and phenological phases of woody and herbaceous plants. Scientific novelty, theoretical and practical significance. Up till now in Lithuania phenological studies mostly of agricultural plants have been conducted. Phenological studies on woody and herbaceous plants in the forests of Lithuania are almost absent. Most of the studies were conducted with indicator species, such as hazel, coltsfoot, etc. During the study, for the first time in Lithuania a complex investigation of forest community was carried out and the influence of meteorological factors on the phenological phases of herbaceous and woody plants in Kamša botanical-zoological reserve was determined. The results of the study allow to better assess the influence of meteorological factors on seasonal development (phenology) of herbaceous plants, trees and... [to full text] / Darbo tikslas – ištirti meteorologinių veiksnių įtaką plačialapių lapuočių miškų augalijos fenologiniams tarpsniams skirtingų klimatinių sąlygų metais. Tyrimo uždaviniai: 1. charakterizuoti meteorologinių rodiklių (temperatūros, kritulių) reikšmių kaitą tiriamuoju laikotarpiu; 2. nustatyti apšvietimą po medžių lajomis, medžių ir krūmų lapojimo fenologinius tarpsnius ir jų pokyčius; 3. nustatyti žolinių augalų projekcinio padengimo, aukščio, fenologinių tarpsnių kaitą vegetacijos metu; 4. nustatyti ryšį tarp meteorologinių veiksnių ir sumedėjusių, žolinių augalų fenologinių tarpsnių. Darbo mokslinis naujumas, teorinė ir praktinė reikšmė. Lietuvoje iki šiol daugiausia atlikta fenologinių tyrimų su žemės ūkio augalais. Sumedėjusių augalų ir miško žolinių augalų detalių fenologinių tyrimų Lietuvoje beveik nėra. Daugiausia atlikta indikatorinių rūšių, kaip paprastasis lazdynas, paprastasis šalpusnis ir kt., tyrimų. Pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai tirta miško bendrija, nustatyta meteorologinių veiksnių įtaka sumedėjusių augalų lapojimo ir žolinių augalų fenologiniams tarpsniams Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo rezultatai leidžia geriau įvertinti meteorologinių veiksnių įtaką miško žolinės augalijos, medžių ir krūmų sezoniniam vystymuisi (fenologijai). Gautos žinios svarbios ne tik teoriniam išsamesniam atskirų rūšių biologijos pažinimui, bet ir praktiniams tikslams: dendrologijoje, fitopatologijoje ir t. t.

Magistro darbe analizuojama Lietuvos privačių miškų kontrolės sistema. Darbo objektas – Lietuvos privačių miškų valstybinės kontrolės sistema. Darbo tikslas – išanalizuoti privačių miškų valstybinės kontrolės sistemą Lietuvoje bei ištirti miško kontrolės pareigūnų ir miško savininkų požiūrį į jos funkcionavimą. Darbo metodai: dokumentų analizė, anketinė apklausa ir loginė analizė. Darbo rezultatai: Lietuvos privatus miškų ūkis sąlyginai smulkus. Savininkams trūksta žinių ir pasiruošimo. Nors dauguma savininkų pelno nesiekia, privatūs miškai naudojami intensyviau nei valstybiniai. Valstybinę privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę vykdo bei miško savininkus konsultuoja regionų aplinkos apsaugos departamentų rajoninės agentūros. Pareigūnų darbą apsunkina netobula teisinė bazė bei resursų trūkumas. Kontrolė daugiau grindžiama tiesioginiu reguliavimu, veiklą ribojant draudimais arba išduodant leidimus, o ne informacinėmis (mokymu ir konsultavimu) ar ekonominėmis (subsidijomis ir mokesčiais) priemonėmis. Nors dabartinė kontrolė respondentų vertinama gerai, dalis jų pripažįsta, kad ji perdėta, o dauguma sutinka, kad ateityje jos apimtys turėtų mažėti ir būtų taikomi mažesni reikalavimai. Respondentai nurodė, kad šiuo metu konsultacijų savininkams nepakanka, o ateityje jų turi daugėti. Išaugęs konsultacijų ir savininkų švietimo kiekis ne tik sumažintų miškuose daromų pažeidimų kiekį, bet ir kartu su ekonominėmis priemonėmis skatintų savininkus efektyviau... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian private forests control is being analyzed in this master thesis. Object of the work – the state control system of Lithuanian private forests. Objective of the work - to analyze the state control system of Lithuanian private forests and to survey the attitude of control officers and forest owners towards its functioning. Methods: Document analysis, questionnaire, logical analysis. Results: Private forestry in Lithuania is relatively small scale. Private forest owners lack knowledge. Even if most of the owners do not seek for profit, private forests are used more intensively than state ones. The control of private forests state, utilization, regeneration and protection is carried out by the agencies of regional environment protection departments. The work of control officers is hampered by lack of recourses and imperfect legal acts. The control of private forest owners in Lithuania is mostly based on direct regulation (restrictions and permissions), but very little on extension services and economic incentives. The present control is described as good by the respondents, but some agree that it is too strict and most declare that its amounts and requirements should be reduced in the future. Respondents indicated that there is a lack of consultations at the moment and consulting amounts should grow in the future. Bigger amounts of consulting and training should not only reduce the amount of violations in private forests, but also, together with economical incentives... [to full text]

Miškų plotas Lietuvoje didėja nuo XX amžiaus vidurio. Mažiausias miškingumas – 19,7% užfiksuotas 1948 metais, 2009 metais siekia 32,9%. Pagal Lietuvos miškingumo didinimo programą per 2004 – 2020 m. laikotarpį bendrą šalies miškingumą planuojama padidinti 3%. Programoje numatytos miško įveisimo apimtys, atsižvelgiant į nenašių ir žemės ūkiui nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotus. Norint efektyviai didinti miškingumą želdinimu arba miško žėlimo skatinimu, būtina atsižvelgti į visą kompleksą aplinkos veiksnių (ekonominių, ekologinių ir socialinių – etnokultūrinių), darančių įtaką miško želdinimui ir žėlimui, želdinių ir žėlinių augimui, būklei ir miško naudojimui mažo našumo, apleistose ir pažeistose žemėse. Planuojant miško plotų didinimą Kauno apskrityje išnagrinėta žemės valstybinės apskaitos duomenys ir išduotų leidimų įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemėje apimtys. / The forest area of Lithuania has been increasing from the mid-twentieth century. Minimum Forest area - 19.7% recorded in 1948 and in 2009 increased up to 32.9%. According to the Lithuanian forest improvement program through 2004 - 2020 on period, the total forest country is planned to increase by 3%. The program involves the establishment of forest volume, taking into account the low-performing agriculture and farmland quantity. From 652.7 thousand. ha of agricultural land and non-life area of 163.2 thousand. hectare (30-32 performance ratings) has been proposed temporarily to preserve, and 489.5 thousand. ha of forest produce in the future is appropriate. In order to effectively increase the forest afforestation and forestry promotion Iit should be taken into account a whole range of environmental factors (economic, environmental and social - ethnographic), affecting the forest and afforestation, plantations and Zelin on growth, condition and use of low-productivity forests, abandoned and damaged lands.

Darbo tikslas: nustatyti lapuočių miškų augalų kitimą vegetacijos sezono metu botaniniame – zoologiniame Kamšos draustinyje. Darbo objektas: Kamšos botaninis – zoologinis draustinis, esantis prie Kauno miesto ir apimantis 321 ha. plotą. Kamšos botaninis – zoologinis draustinis botaniniu požiūriu ypatingas. Čia vyrauja lapuočiai, sudarydami mišrius Tilia cordata, Carpinus betulus, Populus tremula, kai kur Quercus robur. Žolinei augalijai būdinga didelė rūšių įvairovė. Dažniausiai sutinkamos: Aegopodium podagraria, Ranunculus ficaria, Lamiastrum galeobdolon, Corydalis solida, Anemone ranunculoides, Asarum europaeum, Gagea lutea. Darbo metodai: rudenį buvo parinkta dešimt 1x1 dydžių barelių. Tyrimo bareliai buvo išdėstyti taip, kad apimtų kuo daugiau augalų rūšių. Tyrimai atlikti 2006 m. vegetacijos sezono metu būdingame plačialapių lapuočių medyne. Buvo fiksuojamos fenologinių reiškinių pasirodymo fazės, taip pat projekcinis padengimas ir augalų aukštis. Iš stebėjimo duomenų sudaryti vegetacijos ir žydėjimo spektrai. Siekiant išaiškinti mikroklimatinių sąlygų įtaką augalijos augimui ir vystymuisi vegetacijos laikotarpiu išanalizuoti temperatūrų ir kritulių duomenys. Darbo rezultatai: Atlikus tyrimus, nustatyta, kad vegetacijos laikotarpiu kinta augalų rūšių projekcinis padengimas. Didžiausias projekcinis efemeroidų (Anemone ranunculoides, Anemone nemorosa, Corydalis solida, Ficaria verna) padengimas buvo pavasarį. Vasarą daugiausia dengė Mercurialis perennis, Polygonatum... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work: is to determinate seasonal dynamics herbaceous vegetation in the deciduous forests in Kamša zoological - botanical reserve. The object of this work: is Kamša zoological-botanical reserve situated near Kaunas. Area of reserve is 321 ha. The Kamša zoological-botanical reserve is exclusive, by biological point of view. There dominate deciduous: Tilia cordata, Carpinus betulus, Populus tremula, in some places Quercus robur. In herbaceous vegetation dominate: Aegopodium podagraria, Ranunculus ficaria, Lamiastrum galeobdolon, Corydalis solida, Anemone ranunculoides, Asarum europaeum, Gagea lutea. The methods of this work: were picked - up ten bartels of 1x1 size in autumn. The place of barels was chosen so, that in them will be involve as many species as posible. Investigations were done during vegetation period of 2006 year. The dates of phenological appearance, projection cover and herbaceous height were recorded. The spectra of vegetation and flowering were made. Data on temperature and precipitation was analysed with the purpose to determinate the influence of microclimatic conditions on plants growth and development. The results of this work: It was determined, that projection cover of the plants changed during the vegetation period. The largest projection cover of the ephemeroids Anemone ranunculoides, Anemone nemorosa, Corydalis solida, Ficaria verna was in spring. Mercurialis perennis, Polygonatum multiflorum, Aegopodium podagraria, Pulmonaria... [to full text]