An investigation on the abundance and spreading of sqiurrel in the 5 areas (Verkiai forest, Karoliniškės forest, Vingis park forest, Kalnai park forest and Šeškinės Ozo forest) was carried out in 2003 – 2004 year. There were theese main forests: fir – grove, pinewood, mixed forest, broad - leaved forest and place overgrown with bushes. At investigation of first year (2003), were found that the highest number of sqiurrel footmarks was in Vingis park forest and Kalnai park forest, the less footmarks was in Šeškinės Ozo forest and Karoliniškės forest. At investigation of second year (2004) were found that the most footmarks of this animal was in Kalnai park forest, the less footmarks was in Vingis park forest. This diference in abundance of sqiurrel footmarks may be decided of fire tree and pine crop. It was found out, that the most abundance of sqiurrel was in fir – grove, there are a fundamental food – fir tree seeds, the less abundance was in the broad – leaved forest and in the place overgrown with bushes. During an investigation it was found that in Vilnius city forests more important for sqiurrel abundance was the source of nutrishion of them than the influence with marten.

Tyrimai atlikti 2008 m. Asvejos regioninio parko miškuose. Tyrimų metu užregistruota 18 jerubių (Bonasa Bonasia L). Analizuota šios rūšies biologijos, ekologijos ypatumai labiausiai įtakojantys buveinių pasirinkimą. Jerubės veisimosi metu dažniau pasirenka sklypus, kuriuose pirmąjį medžių ardą formuoja paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.), beržas (Betula), paprastoji eglė (Picea abies L). Reikšmingos įtakos medynų amžius, lajų susiglaudimo laipsnis, pomiškio tankumas jerubės buveinių pasirinkimui nenustatyta. Jerubės dažniausiai pasirinko medynus augančius derlingesnėse augavietėse. Nustatyta, kad jerubės dažniau aptinkamos medynuose su vyraujančiu paprastojo lazdyno, paprastosios ievos bei dalinai sausmedžio traku, todėl šios medyno struktūrinės dalies įtaka jerubės buveinių pasirinkimui laikytina reikšminga. / The Researchs was done in forest of Asveja regional park in 2008. Was registrated 18 Bonasa Bonasia L. during the research. This sort biological and ecological peculiarity mostly influencing residence selection was analyzed. Grouses in breeding season mostly picks plots, where first trees dissensions forms Pinus sylvestris L., Betula, Picea abies L. Significant, forests age, folding degree, underwood thickness, influence of grouses residense selection wasn‘t found. Grouses mostly picked forests which grew in productive areas. Were identyfied, that grouses mostly were found in forest with dominent ordinary nutwood, ordinary eva and partly honeysuckle glade, thats why these forests structural part has significant influence on grouses residence selection.

Lietuva yra miškų zonoje, kur natūrali teritorijos būsena yra miškas. Todėl nėra jokios abejonės, kad Lietuvos miškingumas laikui bėgant dėl ūkinės žmogaus veiklos mažėjo. Prieš 200 metų miškai užėmė beveik 40% teritorijos, 1914m. – vos 20%, o 1939 m. – tik 17%. Daug miškų buvo iškirsta antrojo pasaulinio karo metais. Todėl pokario metais iškilo itin svarbus uždavinys plėsti miškų plotus, didinti medžių našumą. Jau 1984 m sausio 1 d. Lietuvos miškingumas buvo 27,9%. Miškuose vyrauja spygliuočiai, jie sudaro 64% visų medynų. Kietųjų lapuočių medynų yra 3,2%, minkštųjų lapuočių – 32,8%. Rajonų miškingumas labai nevienodas. Tai susiję su žemių derlingumu. Miškai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos turtų, turinčių didelę ekonominę, socialinę ir ekologinę reikšmę. Šiuo metu miškai užima daugiau kaip 2 milijonus hektarų arba 32,6 procentus Lietuvos Respublikos teritorijos. Pagal Lietuvos miškingumo programą yra numatyta per ateinančius 10 – 11 metų miškingumą Respublikoje padidinti dar bent 3 procentais. Norint įgyvendinti šį tikslą mišku reikia apželdinti apie 196 tūkst. ha žemės ūkiui ir kitiems tikslams naudotų žemių, t.y. kasmet miškas turi būti įveisiamas arba savaime apželti turi vidutiniškai apie 11 tūkst. ha. Remiantis valstybinės miškų apskaitos, kurią atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas, duomenimis, kasmet mišku savaime apželia apie 4-5 tūkst. ha ne miško žemių, todėl iki 2021 m. mišku savaime gali apaugti apie 70 – 90 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania is in a forest area, where the natural state of the territory is forest. Therefore, there is no doubt that over time the Lithuanian forest coverage has been declining for the economic activity of people. 200 years ago forests occupied almost 40% of the area, in 1914 - only 20%, while in 1939 - only 17%. Many areas were disforested during World War II. Therefore, the post-war period faced a crucial challenge to develop forest areas, to increase productivity of trees. Already on January 1st, 1984 Lithuanian forest coverage was 27.9%. Forests are dominated by conifers, they represent 64% of the stands. Solid hardwood stand makes 3.2%, soft deciduous - 32.8%. Districts greatly differ in forest coverage. This is related to the fertility of lands. Forest is one of Lithuania's most important natural resources with significant economic, social and ecological implications. At present, in Lithuania forests take more than 2 million hectares, or 32.6 percent of the country territory. The program of Lithuanian forest provides the increase of forest cover by at least 3 percent in the next 10-11 year period. To achieve this goal forest should be planted on about 196 thousand hectares of farm land and land used for other purposes, namely, each year about 11 thousand ha should be planted or naturally overgrown with forest. According to state forestry records, made by the State Forest Institute, about 4-5 thousand ha of non-forest land overgrow with forest of itself annually, so... [to full text]

Jovita Trukšinaitė Strėvos miško Europinės svarbos buveinių tyrimai Magistro darbo Aplinkotyros ir aplinkotvarkos studijos. Vadovas doc., dr. Vytautas Oškinis Strėvos miškas – ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Tirtos teritorijos plotas - 257 ha. Strėvos miškas – Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio dalis. Šiame plote inventorizuota 10 Kertinių miško buveinių (KMB), nustatytos 2 augalų rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą (Cypripedium calceolus ir Pulsatilla patens), auga kitos retos ir nykstančios augalų rūšys. Darbo tikslas – įvertinti Strėvos miško, kaip buveinių apsaugai svarbios teritorijos dalies, Europinės svarbos buveinių būklę. Tyrimų metu nustatytas Europinės svarbos pelkių ir miškų buveinių paplitimas, įvertinti Strėvos miško teritorijoje įvykę pokyčiai (1935 – 2010 m), nustatyti ryšiai tarp kertinių miško buveinių ir Europinės svarbos buveinių, priskiriamų ekologiniam tinklui Natura 2000 ir pasiūlytos praktinės gamtotvarkinės priemonės, palaikančios palankią natūralių buveinių ir saugomų augalų rūšių apsaugos būklę. Tyrimai atlikti 2008 metu spalio mėnesį, 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais ir 2010 m. balandžio mėnesį. Tyrimas buvo atliekamas naudojant lauko studijas ir GIS metodu. Po teritorijos išžvalgymo buvo nustatytos potencialios buveinės. Tada sudaryti 51 tyrimų laukeliai (10x10m miškuose) ir pažymėti teritorijos žemėlapyje tolimesniėms tyrimams. Strėvos miške nustatytos 5 Europinės svarbos buveinės: Tarpinės... [toliau žr. visą tekstą] / Jovita Trukšinaitė Research of the habitats of European importance in the Strėva forest Master's Thesis in Environmental Studies and Management / supervisor doc., dr. Vytautas Oškinis Strėva forest is one of Natura 2000 sites. The territory where was made a researches taken around 257 ha. Streva forest is a part of Aukstadvaris Regional Park of Spindžius Landscape reserve. In this are inventoried around 10 cornerstones forests habitat (KMB) 2 species of plants were found which are recorded into Habitats Directive Annex II (Cypripedium calceolus and Pulsatilla patens), as well grows other rare and endangered pieces of plant. The object of this master’s thesis is evaluating natural habits of European importance in Strėva forest. On the researches time was determined swaps and forest habitats prevalence of European importance, evaluated changes in Strėva forest from 1935 to 2010, establish link between cornerstones habitat and habitats of European importance, belonging to the Natura 2000 ecological network. Researches were carried on October in 2008, from May to September in 2009 and on April in 2010. The research was carried using field studies and GIS methods. After the exploration of the territory, the potential habitats were identified. Then 51 squares (10x10 m in forests) in a territory map were marked for further investigation. 5 European Community Importance were determinate in the forest of Strėva: 91D0 *Bog Woodland, 9050 Grass-rich spruce, 9010 *Western taiga, 7160... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti stambios negyvos medienos pasiskirstymo dėsningumus lapuočių miškuose. Darbo objektas: Tyrimai atlikti Biržų girios lapuočių medynuose. Darbo metodai: Atrankiniai tyrimai atlikti Biržų girios lapuočių miškuose. Darbo rezultatai: Daugiausiai Biržų girioje lapuočių medynuose sausuolių rasta jaunuolynuose – 11 vnt., o virtuolių brandžiuose medynuose – 45 vnt. ir 3 vnt. sausuolių. Jaunuolynuose virtėlių rasta 26 vnt. Pribręstančiuose medynuose virtėlių – 37 vnt., sausuolių – 6 vnt. Pusamžiuose medynuose virtėlių – 41 vnt., o sausuolių – 7 vnt. Apskaičiavus Biržų girios lapuočių medynų stambios negyvos medienos tūrius 0,625 ha didžiausią kiekį sukaupę brandūs medynai – 15,66 m3, o mažiausiai jaunuolynai – 10,78 m3 . Viename hektare jaunuolynuose stambios negyvos medienos. / The aim of the work – To investigate the major spatial patterns of dead wood of deciduous forests. Object of the work – The object of study was carried out Biržų deciduous forest stands. Methods of the work – Selected studies were carried out Biržų forest of deciduous forests. The results of the work – Most deciduous forest stands Biržų dead found in young - 11 pcs., And virtuolių mature stands - 45 pcs. and 3 units. dead. In young logs found in 26 pieces. Mature stands logs - 37 pcs., Dead - 6 pcs. A middle-aged stands logs - 41 pcs., And the dead - 7 units. Calculation Biržų forest hardwood stands of large volumes of dead wood 62.5 reparing maximum amount of accumulated mature stands - 15.66 m3 and the least young stands - 10.78 m3. One hectare of young stands of large dead wood - 17.24 m3, premature -20.86, -24.52 m3 half-life and mature - 25.05 m3.

Šiame darbe buvo įvertinta žėlimui paliktų plyno kirtimo biržių jaunuolynų formavimosi priklausomybė nuo motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo tikslas: Ištirti savaiminio žėlimo intensyvumą ir žėlinių rūšinę sudėtį, priklausomai nuo augavietės ir motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo uždaviniai: Ištirti savaiminio žėlimo intensyvumą ir jo eigą 5 metų plyno kirtimo biržėse Šiaulių miškų urėdijoje priklausomai nuo augavietės. Ištirti žėlinių rūšinę sudėtį ir jos kitimą, priklausomai nuo motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo objektas: VĮ „Šiaulių miškų urėdijos“ miškai Iš urėdijos plynų kirtimų registracijos knygų išrinktos 302 2000 -2004 m. plyno kirtimo kirtavietės ir sudarytas jų sąrašas. Detalesni tyrimai atlikti 14 biržių, jose išskirti tyrimo bareliai. Tyrimo metodai: Pagal 1995 m. ir 2006 m. miškotvarkos medžiagą pateikiama buvusio motininio medyno ir augančių jaunuolynų taksacinė charakteristika, bei analizuojama jaunuolyno rūšinės sudėties priklausomybė nuo augavietės tipo ir motininio medyno rūšinės sudėties. Detalesni tyrimai buvo atliekami remiantis lauko tyrimais atsienojant laikinas tyrimo aikšteles. Tyrimo rezultatai: Tyrimo eigoje nustatyta, kad motininio medyno rūšinė sudėtis turi didžiausią įtaką savaiminiam žėlimui ir atsikūrusio miško rūšinei sudėčiai. Beržynai formuojasi, kai motininio medyno rūšinėje sudėtyje, buvo 1 dalis beržo ir greta auga derantys beržynai. Juodalksnio jaunuolynas susiformuoja, kai motininio medyno sudėtyje 5 ir daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of present study was to evaluate relationship of young self-generating stand from previous generation stand after clear cut. The object of this study is situated in Šiauliai forest enterprise forest stands. Also there were clear-cutting registration papers and forest inventory of year 1995-2006 analyzed in this study. It was found that bigger area is after clear-cutting for self generating and species composition of previous generation stand has the main influence to self generating and species composition of new self generating stand.

Magistro darbe tiriama Verkių regioninio parko miškų ir vandenų tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas – Verkių regioninis parkas Darbo tikslas – įvertinti Verkių regioninio parko rekreacinius išteklius ir jų naudojimą, ir parengti siūlymus rekreacijos plėtrai. Darbo metodika – Lankomumas tirtas atrankiniu momentiniu metodu, esant giedram ir apsiniaukusiam orui įprastinėmis dienomis ir savaitgaliais prie Balsio, Didžiojo Gulbino ežerų. Anketinė apklausa apima 160 respondentų. Miškų tinkamumas poilsiui vertintas pagal E. Riepšo (1990) metodiką. Miškai vertinti atsižvelgiant į tinkamumo poilsiui kriterijus tokius kaip medyno rūšinė sudėtis, amžius, augavietė, skalsumas. Buvo tirta 24 kvartalai ir jų sklypai, patenkantys į rekreacinės zonos miškus. Darbo rezultatai – Rekreacinei zonai priskirta visai netinkamų ir mažai tinkamų baltalksnynų, drebulynų. Poilsiavimo vietos pasirinkimui miške svarbus yra vandens telkinių, tinkamų maudytis, artumas. Labiausiai lankomos 50-100 metrų atstumu nuo jų esančios poilsiavietės ir maudyklės. / This study is analyzing park niches and water suitability for recreation at Verkiai Regional Park. The Object – Verkiai Regional Park. The Goal - To evaluate use of recreational resources of Verkiai Regional Park and to propose suggestions for further development of recreation. Research methods – Attendance was examined by using selective instantaneous method, given during the weekdays and weekends, both fine and overcast days next to Balsys, Didysis Gulbinas lakes. 160 respondents participated in poll. Suitability of forests was estimated according to E. Riepšas methods (Riepšas, 1990). Forests were rated depending on several parameters, such as forest composition, habitat, density. 24 forest sections and their sites that overlapped recreational forest zones were examined. Results – Some inapplicable forests such as aspen-wood or whiter alder-wood were classified as recreational forest zone. Distance from water sources that are suitable for swimming matters a lot, while selecting places of recreation in forest. Most attended resorts and swimming places ranged between 50 – 100 meters.

Magistro darbe buvo įvertintas pušies pomiškio formavimasis VĮ Druskininkų miškų urėdijos Merkinės girininkijos pušynuose atvejinių (dviejų atvejų) kirtimų metu. Darbo objektas - Druskininkų miškų urėdijos Merkinės girininkijos atvejinių kirtimų kirtavietės. Darbo tikslas - įvertinti pušies pomiškio savaiminį atžėlimą atvejinių kirtimų kirtavietėse. Darbo metodai. Paprastosios pušies žėliniams įvertinti buvo iš medynų inventorizacinės medžiagos pasirinktos 22 atvejinių kirtimų kirtavietės. Šiose 1 - 5 metų (po iškirtimo) kirtavietėse buvo vertinamas pušies pomiškio žėlimas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose pateiktą miško žėlinių vertinimo metodiką. Tyrimai vykdyti 2009 metų rudenį. Bareliuose buvo skaičiuojamos tikslinės ir netikslinės medžių rūšys, vertinta trako (krūmų) ir žolinės augalijos įtaka savaiminiam žėlimui. Darbo rezultatai: Tyrimo eigoje nustatyta, kad visose stebėtose kirtavietėse rastas palyginti nedidelis pušies savaiminukų kiekis. Vertinant pušų savaiminį žėlimą kirtavietėse ir apskaičiavus pagal rastus savaiminukus bareliuose, buvo nustatyta žėlimo kokybė. Iš 22 kirtaviečių (1 – 5 metų savaiminukai) tik 9,0 proc. įvertinta patenkinamai, 36 proc. blogai ir 55 proc. laikomi žuvusiais (tačiau 92 proc. žuvusių žėlinių augo 1 – 2 metų kirtavietėse, kuriose dar vyksta žėlimas, todėl daryti išvadas dėl jų kokybės dar anksti). Po kirtimo praėjus 3 – 5 metams žėlinių kokybė dažniausiai būna arba patenkinama arba bloga. Pagrindinės prasto žėlimo... [toliau žr. visą tekstą] / The development of pine undergrowth in PO Druskininkai Forest Enterprise Merkinė pine forestry after shelter wood cuttings was evaluated in the master`s thesis. The object of the study – the clear cuttings in Druskininkai Forest Enterprise Merkinė pine forestry after shelter wood cuttings . The aim of the study – to evaluate self – regeneration of pine undergrowth in shelter wood cuttings. The methods: There were selected 22 shelter wood cuttings from stands inventory materials to evaluate greens of Shortleaf Pine. The sprouting of pine undergrow was assessed by the forest greens rating technique presented by Reforestation and Afforestation Regulations in these 1 -5 years (after cutting) clear cuttings. The research was carried out in 2009 autumn. Target and non-target species of trees were calculated in barrels, the influence of bushes and herbs for self – generation was assessed. The results: It was noticed a relatively small amount of self – growing trees in all observed wood cuttings. Growing quality was determined by assessing pines` self – growing in wood cuttings and found self – growing trees in bartels. From 22 wood cuttings (1-5 year – old self – growing trees) only 9,0% were satisfying, 36% - poor and 55% were considered dead (though, 92 % dead greens grew in 1-2 years wood cuttings, where growing is still going on, thus, to draw conclusions on the quality is too early). Greens` quality is usually satisfying or poor 3 – 5 years later after crossing. The main... [to full text]

B. Sruogos memuarinis romanas „Dievų miškas“ iš kitų lietuvių memuarinio žanro kūrinių išsiskiria tuo, kad jame ne tik ironiškai perteikiami paties autoriaus-tremtinio išgyvenimai, bet gana detaliai aprašoma nacistinės Vokietijos koncentracijos lagerio sistema. Apie tremtį ir lagerio kančias yra rašę nemažai lietuvių, tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria tuo, kad lagerio santvarka kūrinyje pavaizduota kaip labiau ar mažiau susisteminta. Lagerio – kaip susistemintos institucijos požymis leido daryti prielaidą, kad kasdienių, daugiau nei vieną kartą atliekamų veiksnių analizė pasitelkiant antropologijos žiūros tašką gali būti nauja tyrimų sfera lietuvių literatūros moksle. Pastebėjus, kad B. Sruoga „Dievų miške“ fiksuoja visus septynis B. Malinowskio kultūros tyrimuose aprašytus bazinius poreikius, kūrinį bandyta skaityti ir analizuoti lyg savitą antropologijos veikalą, atliekant lagerio kasdienybės antropologinį tyrimą. Šio darbo tema – kasdienybės antropologija Balio Sruogos „Dievų miške“. Darbo problema – pažvelgti į lagerį kaip į socialinę-kultūrinę aplinką ir, atliekant kasdienybės analizę, išsiaiškinti, kokios kultūrinės apraiškos galimos dehumanizuotoje lagerio sistemoje. Darbe remtasi sociokultūrinės antropologijos metodologija, didžiausią dėmesį skiriant B. Malinowskio tyrimams. Lyginant „Dievų miško“ sociokultūrinę aplinką su B. Malinowskio aprašytos kultūros koncepcija, buvo rasta nemažai sutapimų ir skirtumų. Vienu atveju Štuthofo lageryje pasireiškiantys baziniai... [toliau žr. visą tekstą] / B. Sruoga’s autobiographical novel “Forest of the Gods” is distinguished from other works of Lithuanian autobiographical genre by both its ironic rendering of author-exile’s experience and quite detailed description of concentration camp system of Nazi Germany. A lot of Lithuanians have written about exile and camp sufferings; however, only “Forest of the Gods” is distinguishable by the camp regime, which is described in the novel as more or less systemized. The feature of the camp as a systemized institution lets us to make an assumption that the analysis of everyday actions done more than one time by invoking the point of anthropological view can be new sphere of research in the science of Lithuanian literature. After noticing that in his novel “Forest of the Gods” B. Sruoga traces all seven basic necessities described in B. Malinowsky’s cultural researches one tried reading and analyzing the novel as original anthropological work with conduct of anthropological research of camp everyday life. The theme of this Thesis – everyday anthropology Balys Sruoga’s novel “Forest of the Gods”. The problem of the work - to look at a camp as a social-cultural environment and with the help of everyday life analysis to discover what cultural manifestations are possible in dehumanized camp system. In the work one based upon the methodology of socio-cultural anthropology paying the great attention to B. Malinowsky’s researches. The comparison of socio-cultural environment of “Forest of... [to full text]

Esminė žemės santykių pertvarka pradėta tik priėmus 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymą ir 1991 m. rugpjūčio 18 d. Įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Alytaus apskritis yra pati miškingiausia apskritis Lietuvoje t. p. ši teritorija išsiskiria saugomų teritorijų gausa. Miškų ūkio paskirties žemę Alytaus apskrityje 2008 m. sausio 1 d. duomenimis valdė: 42,83 proc. privatūs miškų savininkai, Nacionalinių parkų valdomos žemės nėra, 55,88 proc. visų apskrities miškų valdė miškų urėdijos, 1,29 proc. valstybinės žemės valdė kiti fiziniai ir juridiniai naudotojai. Per 2004 – 2008 m. laikotarpį privačių miškų ūkio paskirties žemės plotas Lietuvoje kasmet didėjo vidutiniškai po 22713 ha, t.y. 90850 ha per 4 metų laikotarpį, Alytaus apskrityje – po 4548 ha, t.y 18191 ha padidėjo privačių miškų. 2008 m. privatūs miškai sudarė atitinkamai 32 proc. Lietuvoje ir 43 proc. Alytaus apskrityje nuo visų miškų. Skirtingas miškų privatizavimo procentas yra dėl to, kad Alytaus apskrityje didesnius plotus užima valstybiniai parkai ir draustiniai, yra santykinai daugiau valstybinės reikšmės miškų. Atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymu sudarytas sąlygas miškų privatizavimui, taip pat į galimybes žemės ūkiui netinkamas naudoti žemes apsodinti mišku bei esant svaiminiam apžėlimui (kas dešimt metų vykdant inventorizaciją yra randama apie 50-70 ha savaime apaugusių miškų),iki žemės reformos pabaigos išliks privačių miškų... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption of the Law on Land Reform on July 25, 1991 and the Law on the Restoration of the Rights of Ownership of Citizens to the Existing Real Property on August 18, 1991 initiated the beginning of the fundamental reformation of the land relations. Alytus District is the most forested area in Lithuania. Moreover, this territory is famous for its numerous protected areas. The data available on January 1, 2008 show that 42.83 percent of the forest areas belong to private forest owners. Pursuant to this information, the are no any territories owned by the National Parks; 55.88 % and 1.29 % of all forest lands are forestry-owned and belong to other natural persons and legal entities respectively. Within 2004-2008, the area of privately owned forests showed annual increase by 22713 ha or 90850 ha altogether. Within the period of 4 years, Alytus District expanded its territory by 4548 ha annually (or 18191 ha of privately owned forests). In 2008, the privately owned forests accounted for 32 % and 43% of all forests in Lithuania and Alytus District respectively. These forest privatization results differ because Alytus District is mostly covered by state-owned parks and sanctuaries or state forests. With reference to the forest privatization conditions following the Law on Land Reform and the possibilities to use the non-agricultural lands for forests and in the background of self-vegetation of the areas (valuation surveys carried out every 10 years show that there are about 50-70... [to full text]