Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę pasikeitė žemės ūkio gamybos ekonominiai ryšiai, rinkos realizavimo bei ekonomikos sąlygos, kurių pagrindiniu prioritetu tapo žemės ūkio pelningumas. Pasekoje to, mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose prasidėjo spartūs žemės ūkio naudmenų renatūralizacijos procesai. Viena iš teikiamų alternatyvų ūkininkaujantiems nenašiose bei mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose tapo miškų įveisimas ne miško žemėje. Nenašių ir žemės ūkiui nenaudojamų žemės ūkio naudmenų apželdinimas mišku laikoma svarbia miškų ūkio plėtros priemone, kuri padėtų įgyvendinti Lietuvos miškų ūkio politikos strategijoje ir miškingumo didinimo programoje numatytus pagrindinius tikslus iki 2020 metų padidinti Lietuvos miškingumą 3 %. Darbe atliekamas tyrimas norint nustatyti nenašių žemių apželdinimo galimybes mišku Kauno apskrityje. Šiam tikslui pasiekti buvo nagrinėjama miškų įveisimą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai, nustatantys pagrindinius kriterijus miško įveisimui ne miško žemėje. Taip pat atliekant tyrimą nagrinėjamos GIS technologijų panaudojimo galimybės, kurių pagalba galima nesunkiai nustatyti tinkamiausias vietas miškams įveisti pagal visus pasirinktus kriterijus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Kauno apskrityje yra 39040,4 ha nenašių žemės ūkio naudmenų, kurių našumo balas yra mažesnis nei 32 balai. 31826,40 ha iš nenašių žemės ūkio naudmenų atitinka miško įveisimui keliamus pagrindinius kriterijus. Šį plotą įvertinus pagal žemės naudmenų... [toliau žr. visą tekstą] / The Restoration of Lithuania’s independence changed the economic relations in agricultural production, sales market and economic conditions, with agricultural profitability becoming a key priority. As a consequence, processes of rapid agricultural land renaturalization began in the areas unfavourable to agriculture. One of the alternatives offered to farmers who own an infertile and less suitable land for farming is afforestation of a non-forest land. Afforestation of infertile and unused farmland is considered as an important means of forestry development that will help implement fundamental objectives of the Lithuanian Forestry Strategy and the Afforestation Programme to increase the Lithuanian forest coverage by 3 per cent by the year 2020. This research work is aimed at evaluating possibilities of infertile land afforestation in the Kaunas County. To achieve this objective, consideration was given to legislation regulating afforestation and establishing the basic criteria for afforestation of non-forest land. The study also looked into the use of GIS technology options that will allow to easily identify the most suitable sites for afforestation by all the selected criteria. The study showed that the Kaunas County has 39,040.4 hectares of infertile agricultural land whose performance score is less than 32. 31,826.40 hectares (81.5%) of the infertile lands meet the required essential criteria for afforestation. The assessment of the area by the actual land use established... [to full text]

The dissertation is an analysis of the history of the work “Forest of the Gods” by Balys Sruoga before and after edition. It embraces textological and receptive (functional) aspects. Research related to text genesis was stimulated by a deliberate wish to test the entrenched attitude that all the substantial things have already been said about this most famous work by Balys Sruoga. The author decided to focus on definite documented aspects, i.e., philological research related to primary sources of the work aimed at reconstruction of the process of the work genesis as seen in the context of pre publication and later evaluations of the work. A question is raised whether the 1957, 1997 and 2005 versions of the “Forest of the Gods” text that have been read up to the present match what Sruoga wrote. Which textual layers found in the sources reflect the author's intentions? Is it possible to rely on the formulation repeated stereotypically by the work editors that post Soviet period publications present the “canonical” and non expurgated text of “Forest of the Gods”? A hypothesis is raised in the dissertation that no stable text of Sruoga's work “Forest of the Gods” has been made ready that would convey data from the sources and, simultaneously, the author's creative intentions with at least relative reliability. Meanwhile, a prominent phenomenon of editors' “co authorship” is characteristic to different degrees of the group of “Forest of the Gods” texts published by now. The... [to full text] / Disertacijoje tiriama Balio Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto istorija iki ir po publikavimo, aprėpianti tekstologinius ir recepcijos (funkcionavimo) aspektus. Teksto genezės tyrimus paskatino sąmoningas noras patikrinti nuostatą, kad apie šį žinomiausią Sruogos kūrinį jau pasakyti visi esmingi dalykai. Apsispręsta susitelkti ties dokumentine konkretybe – pirminių veikalo šaltinių filologiniu tyrimu, tikintis rekonstruoti kūrinio radimosi procesą, regimą ikileidybinių ir vėlesnių jo vertinimų kontekste. Keliamas probleminis klausimas, ar iki šiol skaitomi Dievų miško 1957, 1997, 2005 leidimų tekstai atitinka tai, ką buvo parašęs Sruoga? Kurie šaltinių liudijami teksto sluoksniai atspindi autoriaus intencijas? Ar galima pasitikėti stereotipiškai kartojama kūrinio redaktorių formuluote, kad posovietiniai leidimai pateikia „kanoninį“ nekupiūruotą Dievų miško tekstą? Keliame hipotezę, kad nėra parengto stabilaus Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto, bent sąlygiškai patikimai perteikiančio šaltinių duomenis ir kartu – autoriaus kūrybines intencijas, o iki šiol publikuotų Dievų miško tekstų grupei skirtingu laipsniu būdingas ryškus redaktorių „bendraautorystės“ fenomenas. Disertacijoje analizuojami Dievų miško recepcijos reiškiniai (kūrinio poveikis, vertinimai, ištirtumas) – siekiama suvokti apibendrintą kūrinio vaizdą lietuvių literatūrologijoje. Aprašomas kūrinio autoredagavimo procesas. Pristatomi kūrinio redagavimo darbai 1945–2005 m. laikotarpiu.

Disertacijoje tiriama Balio Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto istorija iki ir po publikavimo, aprėpianti tekstologinius ir recepcijos (funkcionavimo) aspektus. Teksto genezės tyrimus paskatino sąmoningas noras patikrinti nuostatą, kad apie šį žinomiausią Sruogos kūrinį jau pasakyti visi esmingi dalykai. Apsispręsta susitelkti ties dokumentine konkretybe – pirminių veikalo šaltinių filologiniu tyrimu, tikintis rekonstruoti kūrinio radimosi procesą, regimą ikileidybinių ir vėlesnių jo vertinimų kontekste. Keliamas probleminis klausimas, ar iki šiol skaitomi Dievų miško 1957, 1997, 2005 leidimų tekstai atitinka tai, ką buvo parašęs Sruoga? Kurie šaltinių liudijami teksto sluoksniai atspindi autoriaus intencijas? Ar galima pasitikėti stereotipiškai kartojama kūrinio redaktorių formuluote, kad posovietiniai leidimai pateikia „kanoninį“ nekupiūruotą Dievų miško tekstą? Keliame hipotezę, kad nėra parengto stabilaus Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto, bent sąlygiškai patikimai perteikiančio šaltinių duomenis ir kartu – autoriaus kūrybines intencijas, o iki šiol publikuotų Dievų miško tekstų grupei skirtingu laipsniu būdingas ryškus redaktorių „bendraautorystės“ fenomenas. Disertacijoje analizuojami Dievų miško recepcijos reiškiniai (kūrinio poveikis, vertinimai, ištirtumas) – siekiama suvokti apibendrintą kūrinio vaizdą lietuvių literatūrologijoje. Aprašomas kūrinio autoredagavimo procesas. Pristatomi kūrinio redagavimo darbai 1945–2005 m. laikotarpiu. / The dissertation is an analysis of the history of the work “Forest of the Gods” by Balys Sruoga before and after edition. It embraces textological and receptive (functional) aspects. Research related to text genesis was stimulated by a deliberate wish to test the entrenched attitude that all the substantial things have already been said about this most famous work by Balys Sruoga. The author decided to focus on definite documented aspects, i.e., philological research related to primary sources of the work aimed at reconstruction of the process of the work genesis as seen in the context of pre publication and later evaluations of the work. A question is raised whether the 1957, 1997 and 2005 versions of the “Forest of the Gods” text that have been read up to the present match what Sruoga wrote. Which textual layers found in the sources reflect the author's intentions? Is it possible to rely on the formulation repeated stereotypically by the work editors that post Soviet period publications present the “canonical” and non expurgated text of “Forest of the Gods”? A hypothesis is raised in the dissertation that no stable text of Sruoga's work “Forest of the Gods” has been made ready that would convey data from the sources and, simultaneously, the author's creative intentions with at least relative reliability. Meanwhile, a prominent phenomenon of editors' “co authorship” is characteristic to different degrees of the group of “Forest of the Gods” texts published by now. The... [to full text]

Research object – the management of private forest. Research aim – to determine the type of decision-making and factors, affecting the decision–making in private forest estate. Objectives: 1. To determine the conception of private forest management and sustainable development, to describe the process of private forestry and to traverse the theory of decision–making. 2. To examine and traverse the management of private forestry in Lithuania. 3. To describe the characteristic’s of private forest owner and his private forest estate, the decisions of private forest owners’. 4. To prepare a model of decision–making in private forestry in order to support sustainable development of the country. Research methods – scientific literature analysis and synthesis, questionnaire, induction and deduction, dispersive analysis, comparative analysis, methods of logical thinking, graphic modeling, and other methods. While studying Lithuanian and other countries authors’ scientific works, periodical literature about management of decision-making, there are examine, traverse and describe the type and factors affecting of decision-making in private forest estate.

Žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties, arba turtas, kuris tokiu pripažįstamas įstatymuose yra nekilnojamasis turtas. Paskutiniais metais žemės yra pati paklausiausia prekė iš nekilnojamojo turto objektų. Atliekama daug sandorių, susijusių su žemės pirkimu-pardavimu, dovanojimu, mainais. Tokie veiksmai skatina žemės rinkos plėtojimąsi. Šio darbo tikslas – ištirti miškų ūkio paskirties žemės rinkos intensyvumą Alytaus apskrityje ir miško žemės kainas. Nustatyta, kad Alytaus apskrityje yra santykinai daugiau miškų, nei vidutiniškai Lietuvoje. Privatizuotų miškų plotas 2007-01-01 apskrityje sudarė 111,8 tūkst. ha arba 42,0% nuo visų miškų, o Lietuvoje 743,8 tūkst. ha arba 35,2%. Miško kaina labiausiai priklauso nuo brandumo, vyraujančių medžių rūšies, jų tūrio bei konkrečiam žemės sklypui taikomų apribojimų. Aukščiausiomis vidutinėmis rinkos vertėmis pasižymi ąžuolynai, uosynai, klevynai, maždaug 90 metų senumo medžiai. / Land along with objects affixed to it (which cannot be moved without the change of the purpose of their use or without the decrease of their value or economical purpose) or capital that is recognized legally is called immovable property. In latter years, land is the most marketable item among the objects of immovable property. At present, many bargains, connected with the land purchasing and selling, granting, interchange, are concluded. Such actions stimulate the development of land market. The aim of this work is to analyse forestland prices as well as the intensity of the market of the land suitable for forestry purposes in Alytus County. It was defined that there are comparatively more forests in Alytus County than on the average in Lithuania. By January 01, 2007, the area of privatised forests covered 111,8 thousand ha or 42,0% of the county’s area, in Lithuania they covered 743,8 thousand ha or 35,2%, respectively. Forest price mostly depends upon the maturity and species of prevailing trees, their size as well as upon the restraints applied to particular land plots. The highest average market values are characteristic to oak-woods, ah-groves, maple-groves, and 90 year-old trees.

Šiame darbe nagrinėjama smegenų – kompiuterio sąsajos (BCI) sistema. Taip pat dirbtinių neuroninių tinklų ir atsitiktinių miškų klasifikavimo algoritmų panaudojimas smegenų – kompiuterio sąsajos sistemose. Realizuotas smegenų – kompiuterio sąsajos prototipas. Šis prototipas leidžia valdyti kompiuterio pelę, naudojant elektroencefalogramos arba elektromiogramos skaitytuvą. Atliktas kompiuterio pelės valdymo, naudojant smegenų – kompiuterio sistemą, tyrimas, vykdant praktines užduotis. Rezultatai palyginti su įprastu būdu valdoma kompiuterio pele. Tyrime naudotas OCZ NIA elektroencefalogramos ir elektromiogramos signalų skaitytuvas. Palyginta kuris iš naudotų klasifikavimo algoritmų pasiekia didžiausią tikslumą. Padarytos išvados apie smegenų – kompiuterio sąsajos sistemos prototipo privalumus ir trūkumus. / This work analyzes the brain – computer interface (BCI) system. Also artificial neural networks and random forest classification algorithms are used in brain – computer interface systems. A prototype of the brain – computer interface was developed. The prototype lets you control your mouse using electromyogram or electroencephalogram reader. In this work, the practical tasks carried out mouse control study using a brain – computer interface. The results were compared with the normal – controlled computer mouse. The study used OCZ NIA electroencephalogram and electromyogram signal reader. Compared which of the used algorithms achieves the highest accuracy. The conclusions were drawn about the BCI prototype.