Daktaro disertacijos tyrimo objektai yra rezervuotos sistemos ir degradaciniai modeliai. Norint užtikrinti svarbių sistemos elementų aukštą patikimumą, naudojami jų rezerviniai elementai, kurie gali būti įjungiami sugedus šiems pagrindiniams elementams. Rezerviniai elementai gali funkcionuoti skirtinguose režimuose: „karštame“, „šaltame“ arba „šiltame“. Disertacijoje yra nagrinėjamos sistemos su „šiltai“ rezervuotais elementais. Darbe suformuluojama rezervinio elemento „sklandaus įjungimo“ hipotezė ir konstruojami statistiniai kriterijai šiai hipotezei tikrinti. Nagrinėjami neparametrinio ir parametrinio taškinio bei intervalinio vertinimo uždaviniai. Disertacijoje nagrinėjami pakankamai bendri degradacijos modeliai, kurie aprašo elementų gedimų intensyvumą kaip funkciją kiek naudojamų apkrovų, tiek ir degradacijos lygio, kuri savo ruožtu modeliuojama naudojant stochastinius procesus. / In doctoral thesis redundant systems and degradation models are considered. To ensure high reliability of important elements of the system, the stand-by units can be used. These units are commuted and operate instead of the main failed unit. The stand-by units can function in the different conditions: “hot”, “cold” or “warm” reserving. In the thesis systems with “warm” stand-by units are analyzed. Hypotheses of smooth commuting are formulated and goodness-of-fit tests for these hypotheses are constructed. Nonparametric and parametric point and interval estimation procedures are given. Modeling and statistical estimation of reliability of systems from failure time and degradation data are considered.

In doctoral thesis redundant systems and degradation models are considered. To ensure high reliability of important elements of the system, the stand-by units can be used. These units are commuted and operate instead of the main failed unit. The stand-by units can function in the different conditions: “hot”, “cold” or “warm” reserving. In the thesis systems with “warm” stand-by units are analyzed. Hypotheses of smooth commuting are formulated and goodness-of-fit tests for these hypotheses are constructed. Nonparametric and parametric point and interval estimation procedures are given. Modeling and statistical estimation of reliability of systems from failure time and degradation data are considered. / Daktaro disertacijos tyrimo objektai yra rezervuotos sistemos ir degradaciniai modeliai. Norint užtikrinti svarbių sistemos elementų aukštą patikimumą, naudojami jų rezerviniai elementai, kurie gali būti įjungiami sugedus šiems pagrindiniams elementams. Rezerviniai elementai gali funkcionuoti skirtinguose režimuose: „karštame“, „šaltame“ arba „šiltame“. Disertacijoje yra nagrinėjamos sistemos su „šiltai“ rezervuotais elementais. Darbe suformuluojama rezervinio elemento „sklandaus įjungimo“ hipotezė ir konstruojami statistiniai kriterijai šiai hipotezei tikrinti. Nagrinėjami neparametrinio ir parametrinio taškinio bei intervalinio vertinimo uždaviniai. Disertacijoje nagrinėjami pakankamai bendri degradacijos modeliai, kurie aprašo elementų gedimų intensyvumą kaip funkciją kiek naudojamų apkrovų, tiek ir degradacijos lygio, kuri savo ruožtu modeliuojama naudojant stochastinius procesus.

Šiame darbe pateikiama ląstelių plyšinės jungties Markovo modelių sudarymo metodika, apimanti perėjimo tikimybių skaičiavimą panaudojant nepriklausomų J. Bernulio bandymų schemą, stacionariųjų tikimybių skaičiavimą ir plyšinės jungties laidumo priklausomybės nuo įtampos skaičiavimus. Tariama, kad plyšinė jungtis sudaryta iš daugybės lygiagrečiai sujungtų kanalų (pvz., 1000). Kiekvienas kanalas sudarytas iš 2 nuosekliai sujungtų puskanalių (koneksonų), o kiekvienas koneksonas sudarytas iš 6 lygiagrečiai sujungtų vienetų (koneksinų). Kiekvienas koneksinas gali būti atviroje arba uždaroje būsenoje, kuri priklauso nuo kanalo įtampos. Modelių, sukurtų naudojant šią metodiką, adekvatumas patikrintas lyginant plyšinės jungties modeliavimo rezultatus su imitacinio modeliavimo (programų, kurias atliko Nerijus Paulauskas ir Saulius Vaičeliūnas (KTU Informatikos fakulteto magistrantai)) rezultatais, kurie patikrinti su eksperimentų rezultatais. Sukurta Markovo modelių metodika panaudota kuriant plyšinės jungties modelius, kai koneksinai aprašomi 3 būsenomis: uždara, atvira ir visiškai uždara. / In this paper the methodology of composing of Markov models of the gap junction of cells is introduced. This methodology contains of computing of transition probabilities using scheme of independent J. Bernoulli trials, computing of stationary probabilities and computing of the conductance of the gap junction dependence on a voltage. It is considered that the gap junction consists of a lot of channels (for example, 1000), joined parallel with each other. Each channel consists of two subchannels (connexons), joined in series, and each connexon consists of 6 units (connexins), joined parallel with each other. Each connexin can be in an open or a closed state. State of a connexin depends on a voltage that is going through the channel. The adequacy of models that were created using this methodology is tested comparing the results of modelling of the gap junction using Markov chains with the results of the imitational modelling (programs that were done by Nerijus Paulauskas and Saulius Vaičeliūnas (postgraduate students from Informatics faculty, KTU)). The latter results were tested with the results of experiments. In this paper the methodology of created Markov models was used creating the models of gap junction, where a connexin is described being in 3 states: closed, open and deep closed.

The aim of the study is to carry out a comparative causative analysis of population systems in the territory of Lithuania in the 1st–12th century AD. For this purpose, a unique GIS GDB of archaeological sites and find spots of Iron Age in Lithuania was compiled making advantage of the possibilities offered by GIS technologies. The comprehensive analysis of chronological development of territory population (by cultural groups localized in the territory of Lithuania) systems was carried out distinguishing their progression, change, stability and regression stages. The results obtained by detailed cartographic analysis allowed supplementing the data obtained by other researchers who have investigated the structural homogeneity of cultural areas and distinguished their kernel areas, peripheries, unpopulated tribal and intertribal territories, and peripheral areas of mixed cultural possession. Much attention was paid to the boundaries of cultural areas and their changes. The territorial unevenness of the spread of innovations is pointed out and their seed-beds and centres of old tradition distinguished. The regional differences of population and ethnogenetic processes in the territory of Lithuania were evaluated in close correlation with the natural environment as a determining factor of paramount importance. A concept of natural environment and integrity of cultural divisions (ethnogeocoenoses) is presented and used as an ideological and theoretical basis for further structural... [to full text] / Disertacijos tikslas – atlikti I–XII a. Lietuvos teritorijos apgyvenimo sistemų palyginamąją priežastinę analizę. Tyrimui sukurta unikali Lietuvos geležies amžiaus archeologinių vietų ir radimviečių GIS GDB, kurios pagrindu, panaudojant GIS technologijas, atlikta išsami skirtingų I–XII a. Lietuvos teritorijoje lokalizuotų kultūrinių regionų teritorijos apgyvenimo sistemų chronologinės raidos analizė (skiriant jų plėtros, kaitos, stabilumo bei regresijos laikotarpius). Detalios kartografinės analizės rezultatas – papildyti ir patikslinti iki šiol kitų tyrinėtojų atlikti tyrimai, vertinant kultūrinių regionų struktūrinį nevienalytiškumą, išskiriant juose branduolius, periferiją, tarpgentines ir vidujgentines neapgyventas teritorijas bei mišrios kultūrinės priklausomybės periferines teritorijas. Daug dėmesio skirta kultūrinių regionų riboms, jų kaitai. Atkreiptas dėmesys į inovacijų plitimo teritorinį netolygumą, išskiriant jų židinius bei konservatyviuosius senųjų tradicijų centrus. Lietuvos teritorijos apgyvenimo ir etnogenezės procesų raidos regioniniai skirtumai vertinti neatsiejant jų nuo gamtinės aplinkos – kaip itin svarbaus jų raidą determinuojančio faktoriaus, įtakos vertinimo. Tuo pagrindu parengta gamtinės aplinkos ir kultūrinių darinių integralumo (etnogeocenozių) koncepcija, šiame darbe tapusi teoriniu pagrindu atliekant tolimesnę teritorijos apgyvenimo sistemų struktūrinę analizę. Aptariant bendruomenių adaptaciją nevienalytėje gamtinėje aplinkoje, išryškinti Rytų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos tikslas – atlikti I–XII a. Lietuvos teritorijos apgyvenimo sistemų palyginamąją priežastinę analizę. Tyrimui sukurta unikali Lietuvos geležies amžiaus archeologinių vietų ir radimviečių GIS GDB, kurios pagrindu, panaudojant GIS technologijas, atlikta išsami skirtingų I–XII a. Lietuvos teritorijoje lokalizuotų kultūrinių regionų teritorijos apgyvenimo sistemų chronologinės raidos analizė (skiriant jų plėtros, kaitos, stabilumo bei regresijos laikotarpius). Detalios kartografinės analizės rezultatas – papildyti ir patikslinti iki šiol kitų tyrinėtojų atlikti tyrimai, vertinant kultūrinių regionų struktūrinį nevienalytiškumą, išskiriant juose branduolius, periferiją, tarpgentines ir vidujgentines neapgyventas teritorijas bei mišrios kultūrinės priklausomybės periferines teritorijas. Daug dėmesio skirta kultūrinių regionų riboms, jų kaitai. Atkreiptas dėmesys į inovacijų plitimo teritorinį netolygumą, išskiriant jų židinius bei konservatyviuosius senųjų tradicijų centrus. Lietuvos teritorijos apgyvenimo ir etnogenezės procesų raidos regioniniai skirtumai vertinti neatsiejant jų nuo gamtinės aplinkos – kaip itin svarbaus jų raidą determinuojančio faktoriaus, įtakos vertinimo. Tuo pagrindu parengta gamtinės aplinkos ir kultūrinių darinių integralumo (etnogeocenozių) koncepcija, šiame darbe tapusi teoriniu pagrindu atliekant tolimesnę teritorijos apgyvenimo sistemų struktūrinę analizę. Aptariant bendruomenių adaptaciją nevienalytėje gamtinėje aplinkoje, išryškinti Rytų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to carry out a comparative causative analysis of population systems in the territory of Lithuania in the 1st–12th century AD. For this purpose, a unique GIS GDB of archaeological sites and find spots of Iron Age in Lithuania was compiled making advantage of the possibilities offered by GIS technologies. The comprehensive analysis of chronological development of territory population (by cultural groups localized in the territory of Lithuania) systems was carried out distinguishing their progression, change, stability and regression stages. The results obtained by detailed cartographic analysis allowed supplementing the data obtained by other researchers who have investigated the structural homogeneity of cultural areas and distinguished their kernel areas, peripheries, unpopulated tribal and intertribal territories, and peripheral areas of mixed cultural possession. Much attention was paid to the boundaries of cultural areas and their changes. The territorial unevenness of the spread of innovations is pointed out and their seed-beds and centres of old tradition distinguished. The regional differences of population and ethnogenetic processes in the territory of Lithuania were evaluated in close correlation with the natural environment as a determining factor of paramount importance. A concept of natural environment and integrity of cultural divisions (ethnogeocoenoses) is presented and used as an ideological and theoretical basis for further structural... [to full text]

Disertacijoje tiriamas sprendimų modelių kūrimas verslo taisyklių ir procesų modelių pagalba bei šių modelių transformacijos į programų sistemų komponentus realizuojančius automatizuotus sprendimus informacinėje sistemoje. Analitinėje disertacijos dalyje apžvelgiami sprendimu modeliai ir metodai skirti intelektualizuotų informacinių sistemų kūrimui. Tolimesniuose skyriuose pateikiamas, remiantis analizės rezultatais, sukurtas modelių karkasas ir jo pagrindu sukurtas metodas skirtas sprendimų modelių automatizavimui. Baigiamajame disertacijos skyriuje aprašomi eksperimentai, kuriuose atliekamos sprendimų modelių transformacijos. Galiausiai pateikiami eksperimentų rezultatai ir galutinės išvados. / In the presented thesis we offer modernisation of information system development methods used for implementation of automated information-, rule-, knowledge- and model-based decision processes assisted by early separation and development of a business logic model and implementation of decision-making and knowledge discovery process models with further support to business people with suitable interfaces for modification of decision-making processes without involvement of software developers in later exploitation stages. In the analytical part of the dissertation, decision models and methods of intellectualised information systems are analysed. According to the results obtained during the analysis, investigation on the proposed framework and a decision model based method for decision-making process automation is carried out. In the final chapter several experiments are described in order to evaluate the proposed method, and the general conclusions complete the research.

Disertacijoje tiriama dabartinė lietuvių paremijų (gr. paroimia – priežodis, patarlė, sentencija) gyvavimo situacija, siekiama parodyti visą funkcionuojančių paremijų spektrą ir atrasti kuo daugiau jų vartojimo sričių ir paskirčių. Šiuo darbu įtvirtinamas platesnis nei iki šiol buvęs lietuvių paremiologijos objektas – tiriamos tiek tebevartojamas tradicinės paremijos, tiek tradicinių paremijų perdirbiniai – antiparemijos, taip pat pastaraisiais dešimtmečiais į apyvartą atėjusios naujosios paremijos. Parodyta ne tik kanoninio, bet ir kūrybiško tradicinių paremijų taikymo galimybių įvairovė (perfrazavimas, aliuzija ir kt.). Pristatyti struktūriniai antiparemijų kūrimo modeliai (substitucija, pridėjimas, atėmimas, kontaminacija, imitavimas) bei semantinės priemonės. Naujosios paremijos grupuojamos pagal kilmę (kilusios iš antiparemijų; vertiniai; šūkiai; citatos; žinomos autorystės posakiai; paremiški posakiai). Pareminių naujadarų klodo formavimasis pristatomas kaip integrali tarptautinio proceso dalis. Tyrimui surinktos lietuvių antiparemijos teikiamos kaip disertacijos priedas, kurį vėliau numatoma išleisti kaip atskirą antiparemijų rinkinį. Tyrimas parodė, kad lietuvių paremijos XX–XXI a. sandūroje vertintinos kaip aktyviai vartojamas ir modifikuojamas, įvairiais būdais atsinaujinantis ir šiuolaikinėje kultūrinėje aplinkoje pritampantis folkloro žanras. / The subject of the dissertation is the contemporary situation of the Lithuanian paremias (Greek paroimia ‘proverb, saying, maxim’); it is an attempt to demonstrate the whole spectrum of the current paremias as well as to reveal the spheres and purposes of their use. In this work, considerably wider subject of the Lithuanian paremiology than the preceding one is established: the investigation embraces not only the traditional paremias that are still in use, but also the transformations of the traditional paremias, i.e. the anti-paremias, as well as the new paremias. The possible variety of both the canonic and creative applications of paremias is demonstrated, including rephrasing, allusion, etc. The structural patterns of creating the anti-paremias are introduced, such as substitution, addition, deduction, contamination, imitation, as well as semantic means. The new paremias are grouped genetically (those originating from anti-paremias, translations, slogans, quotations, etc.). The Lithuanian anti-paremias collected for the research purposes are presented in an appendix to the dissertation. As proved by the research, the Lithuanian paremias at the turn of the 20th –21st centuries should be regarded as a folklore genre that is being actively used and reshaped, diversely renewed and adapted to the modern cultural environment.

Disertacijoje tiriama dabartinė lietuvių paremijų (gr. paroimia – priežodis, patarlė, sentencija) gyvavimo situacija, siekiama parodyti visą funkcionuojančių paremijų spektrą ir atrasti kuo daugiau jų vartojimo sričių ir paskirčių. Šiuo darbu įtvirtinamas platesnis nei iki šiol buvęs lietuvių paremiologijos objektas – tiriamos tiek tebevartojamas tradicinės paremijos, tiek tradicinių paremijų perdirbiniai – antiparemijos, taip pat pastaraisiais dešimtmečiais į apyvartą atėjusios naujosios paremijos. Parodyta ne tik kanoninio, bet ir kūrybiško tradicinių paremijų taikymo galimybių įvairovė (perfrazavimas, aliuzija ir kt.). Pristatyti struktūriniai antiparemijų kūrimo modeliai (substitucija, pridėjimas, atėmimas, kontaminacija, imitavimas) bei semantinės priemonės. Naujosios paremijos grupuojamos pagal kilmę (kilusios iš antiparemijų; vertiniai; šūkiai; citatos; žinomos autorystės posakiai; paremiški posakiai). Pareminių naujadarų klodo formavimasis pristatomas kaip integrali tarptautinio proceso dalis. Tyrimui surinktos lietuvių antiparemijos teikiamos kaip disertacijos priedas, kurį vėliau numatoma išleisti kaip atskirą antiparemijų rinkinį. Tyrimas parodė, kad lietuvių paremijos XX–XXI a. sandūroje vertintinos kaip aktyviai vartojamas ir modifikuojamas, įvairiais būdais atsinaujinantis ir šiuolaikinėje kultūrinėje aplinkoje pritampantis folkloro žanras. / The subject of the dissertation is the contemporary situation of the Lithuanian paremias (Greek paroimia ‘proverb, saying, maxim’); it is an attempt to demonstrate the whole spectrum of the current paremias as well as to reveal the spheres and purposes of their use. In this work, considerably wider subject of the Lithuanian paremiology than the preceding one is established: the investigation embraces not only the traditional paremias that are still in use, but also the transformations of the traditional paremias, i.e. the anti-paremias, as well as the new paremias. The possible variety of both the canonic and creative applications of paremias is demonstrated, including rephrasing, allusion, etc. The structural patterns of creating the anti-paremias are introduced, such as substitution, addition, deduction, contamination, imitation, as well as semantic means. The new paremias are grouped genetically (those originating from anti-paremias, translations, slogans, quotations, etc.). The Lithuanian anti-paremias collected for the research purposes are presented in an appendix to the dissertation. As proved by the research, the Lithuanian paremias at the turn of the 20th –21st centuries should be regarded as a folklore genre that is being actively used and reshaped, diversely renewed and adapted to the modern cultural environment.

Bakalauro baigiamajame darbe pritaikyti įvairūs bankroto prognozavimo modeliai bei apskaičiuoti dažniausiai naudojami mokumo ir pelningumo rodikliai, neįeinantys į modelius, tačiau turintys didelę įtaką bankroto prognozėms. / Various bankruptcy prediction models are adapted in this bachelor thesis. Generally used solvency and profitability rates, that are not part of models, but have an impact for bankrupt prediction, had been calculated.

Dauguma išsivysčiusių pasaulio šalių susiduria su senatvės pensijų sistemos mokumo problemomis, todėl senatvės pensijų modelių analizei ir jų tobulinimui pastaraisiais dešimtmečiais skiriama vis daugiau dėmesio. Tyrimo objektu pasirinkti senatvės pensijų draudimo modeliai. Tyrimo problema yra ta, kad nėra vieno ir tobulo senatvės pensijų sistemos modelio, kurį būtų galima efektyviai pritaikyti esant konkrečioms ekonominėms, socialinėms ir demografinėms aplinkybėms. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti įvairius senatvės pensijų draudimo modelius, identifikuoti pagrindinius jų parametrus, išskirti pagrindinius finansavimo ir išmokų mokėjimo būdus bei įvertinti priežastis, lemiančias modelių pasirinkimą bei jų tęstinumą užtikrinančius kriterijus, atlikti Lietuvos senatvės pensijų sistemos vertinimą. Darbe atlikta mokslinė užsienio ir lietuvių literatūros bei statistinių duomenų analizė, siekiant atskleisti senatvės pensijų modelius, kitimą, problemas ir svarbiausius teorinius aspektus, taip pat atliktas tyrimas siekiant įvertinti Lietuvos senatvės pensijų sistemą. Darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmame skyriuje „Senatvės pensijų draudimo modeliai“ apibrėžiama senatvės pensinio draudimo ir tradicinių pensinių draudimo modelių samprata, susijusios sąvokos, administravimo būdai, analizuojami einamųjų mokėjimų ir kaupimo modeliai, pensijų pakopos. Pateikiami mokslininkų tyrimai ir nuomonės apie skirtingus modelius. Antrame skyriuje „Lietuvos senatvės pensijų draudimo modelis“... [toliau žr. visą tekstą] / Most developed countries faces a pension system solvency problems, that‘s why in recent decades old-age pension models analysis and development has received increasing attention. Object of study is chosen old-age pension models. The research problem is that there is no one perfect model, which can be effectively applied to specific economic, social or demographic circumstances. The aim of study is to analyze variety old-age pension models, identify key parameters, distinguish the main financing and payment methods and assess the reasons which influence the choice of models, evaluate Lithuania old-age pension system. Analysis of scientific foreign and Lithuania literature and statistical data are done in study, on purpose to reveal the problems, dynamics and the most important theoretical aspects, also a research is done to evaluate the Lithuanian old-age pension system. The study consists of three chapters. In the first part “The old-age pension models” are defined the concept of old age pension, related terms, traditional old-age models concepts, pension system administration methods are related, pay-as-you-go and fully funded models and pension pillars are analyzed. Scientific research and opinion are presented about different models. In the second part “Lithuania old-age pension model” Lithuania old age pension model is analyzed: current state, funding, legislative basis, performed a statistical data analysis. In the third part respondent’s systematized survey are... [to full text]