• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 135
  • 12
  • 1
  • Tagged with
  • 148
  • 79
  • 29
  • 27
  • 27
  • 22
  • 17
  • 16
  • 13
  • 11
  • 11
  • 9
  • 9
  • 8
  • 8
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
131

Fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui / Macroeconomic effects of fiscal policy in Lithuania, Latvia and Estonia

Klyvienė, Violeta 10 October 2014 (has links)
Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive model (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, government investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations.
132

Macroeconomic effects of fiscal policy in Lithuania, Latvia and Estonia / Fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui

Klyvienė, Violeta 10 October 2014 (has links)
The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive mode (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, public investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations. / Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą]
133

Kredito rizikos vertinimas ir reitingų nustatymas Lietuvos įmonėms / Credit risk evaluation and assigning ratings for lithuanian companies

Mocekainis, Marius 23 June 2014 (has links)
Kiekvieno banko viena iš pagrindinių veiklos sričių – paskolų išdavimas. Su kiekviena išduodama paskola bankas prisiima vieną svarbiausių savo veikloje rizikų – kredito riziką, kurios nuostoliai bankui gali būti labai dideli. To geriausias įrodymas – 2007 metais JAV ištikusi kredito rizikos krizė, nusidriekusi per visą pasaulį ir atnešusi milžiniškus nuostolius. Todėl kredito rizikos tikslus įvertinimas ir tinkamas valdymas yra ypatingai svarbus tiek komerciniams bankams, tiek bankus prižiūrinčioms institucijoms, kurios privalo užtikrinti stabilų finansinio sektoriaus vystymąsi. Tinkamų kredito rizikos vertinimo modelių naudojimas bankuose leidžia sumažinti kredito riziką, padidinti banko veiklos stabilumą ir patikimumą. Todėl yra aktualu išanalizuoti kredito rizikos vertinimo ir reitingavimo metodus, ir atlikus atitinkamas korekcijas pritaikyti juos Lietuvos įmonių kredito rizikai vertinti. Darbo objektas – kredito rizikos vertinimo ir kredito reitingų nustatymo modeliai. Mokslinė problema: nors kredito rizikos vertinimo ir kredito reitingų nustatymo modeliai ir metodai yra plačiai išanalizuoti ir taikomi praktikoje, tačiau visi jie yra labiau pritaikyti stambioms užsienio rinkoms, kurios reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos rinkos, todėl egzistuoja modelio, pritaikyto konkrečiai Lietuvos rinkai, problema. Darbo tikslas – įmonių kredito rizikos vertinimo modelio, pritaikyto Lietuvos rinkai, suformulavimas. Darbą sudaro trys skyriai: teorinė, analitinė ir rezultatų. Teorinėje... [toliau žr. visą tekstą] / Issuing credits is one of the main bank’s activities. Each bank takes a credit risk by giving the credits. Credit risk is the most important risk of all and requires exceptional consideration, because potential losses caused by credit risk can be huge. If correct and accurate credit risk evaluation models are used to evaluate the credit risk, it helps to reduce the credit risk and increase the stability and reliability of the bank. That is why it is so important and topical to perform the analysis of the credit risk evaluation and credit ratings models and to make corrections for adoption these models for credit risk evaluation of Lithuanian companies. The object of this working paper – credit risk evaluation and assigning credit ratings models. The scientific problem: although credit risk evaluation and credit ratings methods and models are broadly analyzed and applied in practice, but these models are more designed for large foreign markets, which significantly differs from Lithuania’s market and because of that the problem of an adopted credit risk evaluation model for Lithuanian companies exists. The purpose of this working paper – to formulate the credit risk evaluation model adopted for Lithuanian companies. This working paper consists of three chapters: theoretical, analytical and results. In theoretical chapter risk, risk kinds, risk measurement models allowing to measure creditworthiness and assigning credit ratings models are analyzed. In analytical chapter the... [to full text]
134

Keleivių saugumo užtikrinimo tyrimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste / The Assurance of the Passenger Safety in Vilnius International Airport

Ančiukaitytė, Ieva 25 June 2014 (has links)
Šio baigiamojo magistro darbo tikslas yra išanalizuoti keleivių saugumo užtikrinimo būdus Tarptautiniame Vilniaus oro uosto terminale ir pateikti pasiūlymus jo gerinimui. Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmojoje teorinėje dalyje nagrinėjami oro uostų saugumo reikalavimai tarptautiniu ir Lietuvos mastu. Šioje darbo dalyje taip pat analizuojami oro uostų saugumo ypatybės, terminalų struktūra, nustatomi pavojai ir rizikos oro uostose. Antroje darbo dalyje charakterizuojamas Tarptautinis Vilniaus oro uostas bei jo saugumo organizavimas. Skyrius skirtas analitinei daliai, kurioje numatomos oro uosto keleivių saugumo tobulinimo galimybės. Taikant kompiuterinį modeliavimą apskaičiuojami evakuacijos laikai, suskaičiuojami evakuacijos efektyvumą apibūdinantys rodikliai. Nustatoma geriausias scenarijus. Išsprendus minėtą uždavinį, pateikiamos išvados ir pasiūlymai. / The aim of this master thesis is to analyze the security of passengers at Vilnius International Airport terminal and to make suggestions for improvement. The work consists of two main parts. In the first theoretical part the airport security requirements of international and Lithuanian scale are analyzed. This part also consists of measurement of the characteristics of airport security, terminal structure, identification of hazards and risks at the airport. In the second part Vilnius International Airport characteristics and its security organization are overviewed. This part is devoted to analytical part, which provides airport passenger security improvement. The application of computer simulation is adopted in calculating evacuation time and possible evacuation performance indicators. The best scenario is determined. Having solved that challenge, the conclusions and recommendations are presented.
135

Mokymasis visą gyvenimą Europos Sąjungoje. Lietuvos patirtis / Lebenslanges Lernen in der Europäischen Union. Litauens Erfahrung

Raibužytė, Algina 17 March 2006 (has links)
In dieser Magisterarbeit wird die Bedeutung und Entwicklung des lebenslangen Lernens auf der Ebede der EU und in Litauen analysiert. Die passive Einstellung der Litauer zum lebenslangen Lernen wird als Problem dieser Magisterarbeit hervorgehoben. In der Arbeit werden die Besonderheiten der Mittgliederländer bei der Verwirklichung der Konzeptionen des lebenslangen Lernens erforscht, geklärt, wie das sich auf den Beteiligungsraten am lebenslangen Lernen widerspiegelt. Besondere Aufmerksamkeit wird für Schaffung der Bedingungen für das lebenslange Lernen in Litauen geschenkt. In diesem Kontext wird die rechtliche Basis Litauens und Organisationssystem der Verwirklichung des lebenslangen Lernens erforscht.
136

Valstybių prevencinė savigyna: teisiniai ir politiniai aspektai / Preventive self-defence: legal and political aspects

Tekorius, Andrius 25 November 2010 (has links)
Prevencinė savigyna laikoma teisėta pagal tarptautinę teisę tik tada, kai jos panaudojimą sankcionuoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Darbe bandoma įrodyti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, dėl bendro sutarimo tarp jos nuolatinių narių nebuvimo ir veto teisės dažno naudojimo, prevencinės savigynos panaudojimą sankcionuoja itin retai. Kyla problema – dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neefektyvumo sankcionuojant prevencinės savigynos naudojimą, valstybės prevencinę savigyną įgyvendina pačios, tuo pažeisdamos vieną pagrindinių tarptautinės teisės principų – jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principą. Šita „patinė situacija“ paskatino kai kurias didžiąsias valstybes (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatines nares), ignoruojant tarptautinę teisę, savo karinėse doktrinose numatyti vienašališką prevencinės savigynos naudojimo galimybę. Susidariusi situacija reikalauja spręsti šią problemą arba legalizuojant prevencinės savigynos naudojimą, arba ieškant būdų kaip priversti Saugumo Tarybą vykdyti savo pirminį uždavinį – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Darbo tikslas – atskleisti valstybių prevencinės savigynos naudojimo problematiką, akcentuojant Vidurio Rytų regioną. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: 1. Aptarti jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principo sampratą, šio principo įtvirtinimą šiuolaikinėje teisėje bei jo išimtis. 2. Išanalizuoti valstybių savigynos rūšis bei rasti lietuviškus atitikmenis valstybių savigynos rūšių - preemptive ir preventive... [toliau žr. visą tekstą] / The paper attempts to prove that the United Nations Security Council (UNSC) due to the absence of mutual agreement between its permanent members and frequent usage of veto right, sanctions the usage of preventive self-defence notably rarely. The problem then occurs: because of the ineffectiveness of the UNSC in sanctioning the usage of preventive self-defence, the states implement the preventive self-defence by themselves, in this way violating one of the main international law principles – refraining from threatening or using force principle. This situation encouraged some big states (permanent members of the UNSC) to foresee the possibility to use unilateral preventive self-defence in their military doctrines in this way ignoring international law. The current situation requires dealing with this issue either legalizing the usage of preventive self-defence or searching for the ways how to force the UNSC to implement its primary task – to maintain international peace and security. The goal of the paper – to reveal the issues of the states’ usage of preventive self-defence emphasizing the Middle East region. The following objectives have been formulated for achieving the goal: 1. To discuss the concept of refraining from threatening or using force principle, the consolidation of this principle in contemporary law as well as analysis of exceptions. 2. To analyze the types of states’ self-defence and find Lithuanian equivalents to English terms of states’ self-defence types:... [to full text]
137

Darnios plėtros principų įgyvendinimo indikatoriai miestų planavime / Implementation indicators of sustainable develoment priciples in city planning

Šliauterytė, Monika 20 June 2011 (has links)
Didėjant urbanizacijos mastams, būtina akcentuoti darnų miestų vystymąsi. Dažniausiai literatūroje nagrinėjami ekologiško ir kompaktiško miestų modeliai. Analizė atskleidžia, jog pagrindiniai jų principai yra mišrios paskirties žemės naudojimas, išvystytas visuomeninis transportas bei dviračių takai, didelis tankumas, viešųjų erdvių prieinamumas, gamtos resursų išsaugojimas, ekonominis, socialinis ir ekologinis stabilumas. Baigiamajame darbe nagrinėjami šie du miestų modeliai, socialiniai veiksniai bei nurodoma monitoringo svarba planuojant miesto plėtros tendencijas. Elektrėnų savivaldybės pavyzdžiu išskiriami situacijos vertinimo indikatoriai, naudojami bendrajame savivaldybės plane. Baigiamajame darbe išanalizuoti pagrindiniai principai ir išskirti pagrindiniai subalansuotos plėtros įvertinimo kriterijai, bei nustatyta, kad galima išsami miesto subalansuotumo analizė kombinuojant išskirtus kriterijus. / With increasing the scale of urbanization, it is necessary to focus on sustainable development of the city. The ecological and compact models of the city are common issue in the literature. Main principles of these models are mixed land use, good quality of public transport and opportunity for bicycling, high density, access of public spaces, and conservation of natural resources, economical, ecological and social stability. There are distinguished indicators of state evaluation of Elektrenai municipality as an example. The article examines two urban models, social factors and the importance of monitoring in the urban planning process. In the article, basic principles are analyzed and main sustainable development evaluation criteria are emphasized.
138

Matematikos žinių vaizdavimas / Representation of Mathematical Knowledge

Skerniškytė, Jolita 04 March 2009 (has links)
Šiame darbe išnagrinėti matematikos žinių vaizdavimo klausimai. Pirmoje darbo dalyje išnagrinėti žinių ir pažinimo vystymosi teorijos elementai, antrojoje – žinių vaizdavimo schemos ir būdai. Išnagrinėjus bendrus žinių vaizdavimo modelius, tie modeliai pritaikyti matematinėms žinioms. Sukurti žinių gyvavimo ciklo ir stangrių žinių modeliai nagrinėjant funkcijos sąvokos raidą. Taip pat išnagrinėjus bendrojo žinių vaizdavimo schemas ir būdus, sukurti metakognityviniai įrankiai (Vee schemos, sąvokos apskritiminės diagramos, sąvokų žemėlapiai, semantiniai tinklai) funkcijos ir diferencialinės lygties sąvokoms. Tiek sukurtąjį funkcijos modelį, tiek funkcijos bei diferencialinės lygties sąvokų vaizdavimo schemas galima pritaikyti mokymui. Jas galima panaudoti aiškinant funkcijos ir diferencialinės lygties sąvokas. Taip pat schemos padeda mokantis savarankiškai. / This work focuses on questions concerned with representation of mathematical knowledge. In the first part there are pointed out knowledge and cognitive development theory elements, while the other part of the work deals with schemes and techniques of knowledge representation. Futher general models of knowledge representation are applied for mathematical knowledge. In addition, according to development of function concept there are discovered both cycles of knowledge existence and resilient knowledge models. Apart from this, there are discovered metacognitive tools, such as Vee diagrams, concept circle diagrams, concept maps, semantic networks for function and differential equation concepts, based on general ways of knowledge representation ways. Functional models either schemes of function or differential equation concepts representation might be applied for teaching. Besides schemes are useful while learning by own.
139

Lietuvių šnekos atpažinimo akustinis modeliavimas / Acoustic modelling of Lithuanian speech recognition

Laurinčiukaitė, Sigita 26 June 2008 (has links)
Darbas „Lietuvių šnekos atpažinimo akustinis modeliavimas“ yra skirtas lietuvių šnekos atpažinimo akustiniam modeliavimui. Darbe buvo tirtas žodžiais, skiemenimis, kontekstiniais skiemenimis, fonemomis ir kontekstinėmis fonemomis grįstas šnekos atpažinimas. Tyrimai atlikti izoliuotiems žodžiams ir ištisinei šnekai. Iki šiol lietuvių šnekos atpažinime populiariausi kalbos vienetai buvo fonema ir kontekstinė fonema, o kitų kalbos vienetų analizė nebuvo atliekama. Šiame darbe siekiama palyginti lingvistinio tipo kalbos vienetų gebėjimą modeliuoti šneką ir parodyti, kad kalbos vienetų analizė siūlo alternatyvius fonemai ir kontekstinei fonemai kalbos vienetus. Darbe pasiūlyta metodika mišriam skiemenų ir fonemų akustiniam modeliavimui, naujas kalbos vienetas – pseudo-skiemuo; technologijos atskirų kalbos vienetų akustiniam modeliavimui (schemos, įrankiai, rekomendacijos). Eksperimentiniams tyrimams atlikti paruoštas izoliuotų žodžių garsynas ir sukurtos dvi ištisinės šnekos garsyno LRN versijos. Ištyrus izoliuotų žodžių atpažinimą, akustinius modelius konstruojant žodžiams, nustatyta, kad modelių mokymo aibės dydis, akustinių modelių mokymo aibės turinys daro įtaką šnekos atpažinimo tikslumui. Pateikiamos rekomendacijos akustiniam modeliavimui žodžių pagrindu. Ištyrus izoliuotų žodžių atpažinimą, akustinius modelius konstruojant žodžiams, skiemenims ir fonemoms, gauti rezultatai 98 ±1,8 % tikslumu siejami su skiemens tipo kalbos vienetais. Dėl skiemenų akustinio modeliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / This paper is devoted to an acoustic modelling of Lithuanian speech recognition. Word-, syllable-, contextual syllable-, phoneme- and contextual phoneme-based speech recognition was investigated. Investigations were performed for isolated words and continuous speech. The most popular sub-word units in Lithuanian speech recognition are phonemes and contextual phonemes, and research on other sub-word units is omitted. This paper aims to compare capacity of linguistic sub-word units to model speech and to demonstrate that investigation of sub-word units suggest using alternative sub-word units to phoneme and contextual phoneme. The dissertation proposes a new methodology for acoustic modelling of syllables and phonemes, new sub-word unit – pseudo-syllable; technologies for acoustic modelling of separate sub-word units, including developed schemes, tools and recommendations. Speech corpus of isolated words was prepared and two versions of corpus of continuous speech LRN were developed for experimental research. Investigation of recognition of isolated words and construction of acoustic models for words showed that a size of training set of acoustic models, a content of training set in regard to number of speakers have an influence on speech recognition accuracy. The recommendations for word-based acoustic modelling are given. Investigation of recognition of isolated words and construction of acoustic models for words, syllables and phonemes showed that the best recognition... [to full text]
140

Santvarų nelakštinių mazgų skaičiavimo ir konstravimo ypatumai / Design and estimation of welded truss joints between square hollow sections

Misiūnaitė, Ieva 25 June 2008 (has links)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami santvarinių konstrukcijų iš kvadratinių vamzdžių tiesioginio jungimo mazgų skaičiavimo ir konstravimo ypatumai. Analizuojama konstrukcinių elementų elgsena mazge ir jos sąlygojamas jungties irties pobūdis. Nagrinėjamos takumo linijos teorijos taikymo galimybės sudarant analitinius modelius. Pateikiami analitiniai modeliai, taikomi mazgų ašinės laikomosios galios skaičiavimo algoritmams sudaryti, pateikiamiems projektavimo norminiuose dokumentuose. Aprašomas mazgą sudarančių konstrukcinių elementų projektavimas pagal STR 2.05.08:2005 ir EN 1993-1-1 reikalavimus, bei mazgų ašinės laikomosios galios nustatymas pagal STR 2.05.08:2005 8-tą priedą, bei EN 1993-1-8. Darbe atlikta skaitinė projektavimo normose pateikiamų santvarinių konstrukcijų tiesioginio jungimo mazgų ašinės laikomosios galios nustatymo lyginamoji analizė. Suprojektuota santvarinė konstrukcija, kurios skaičiuojamoji schema parinkta tokia, kad būtų išanalizuoti visi projektavimo normose pateikiami tiesioginio jungimo mazgų tipai. Įrąžoms konstrukciniuose elementuose nustatyti pasinaudota kompiuterine skaičiavimo programa Staad.pro. Konstrukcinių elementų elgsenos mazge analizei pasinaudota kompiuterine programa CosmosWorks. Ištirta pagrindinių skaičiavimo algoritmuose pateikiamų rodiklių įtaka mazgo laikomąjai galiai. Norint parinkti santvaros konstrukcinius elementus ir nustatyti mazgų skaičiuotinę ašinę laikomąją galią bei atlikti skaitinę analizę buvo pasinaudota... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis considers design and estimation of truss joints between square hollow sections. Behaviuor of joints and its failure modes analyzed. The posibility to apply the yield line theory for analytical models considered. Analytical models used for determining the design capacity of the joint formulae in design guids presented. Truss members design following STR 2.05.08:2005 and EN 1993-1-1 and joint design capacity calculation following STR 2.05.08:2008 8-th annex and EN 1993-1-8 presented. It was made numerical convergence analysis between diferent design guidilines for estimating design capacity of the joint in this study. Truss structure designed, including all most commonly known joint types. Truss member loiding estimated using structural design and analysis software Staad.Pro. The behaviuor of the joint designed using finite element analysis software Cosmos.Works. Also the influence of governing joint parameters for the design capacity equations analysed. For truss structure design, capacity of the joint calculations and numerical analysis the calculation program was made using Microsoft Office Exel software.

Page generated in 0.0727 seconds