Darbe aptariama, kad norint padėti neįgaliems – smurtą patyrusiems vaikams tapti visaverčiais, reikia pasinaudoti siūlomomis pagalbomis: švietimu (darželio auklėtojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai), socialine pagalba (vaikų teisių apsaugos tarnyba), sveikatos apsauga (psichologai, psichiatrai), terapijos formomis (gyvūnų, muzikos, meno). Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip meno (muzikos) terapijos priemonėmis galima padėti smurtą patyrusiems vaikams. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išstudijuoti mokslinę – psichologinę literatūrą apie smurto sampratą, aptarti įvairias prevencines priemones, galinčias sušvelninti smurto padarinius, analizuoti, kokios muzikos terapijos rūšys padeda atsikratyti smurto padarinių, nustatyti, kaip muzikos terapija pakeitė neįgalių – smurtą patyrusių vaikų sveikatą. Tyrimo objektas yra neįgalių vaikų, patyrusių smurtą, gydymas muzikos terapijos priemonėmis. Tyrimas buvo atliktas Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinėlis“, Radviliškio muzikos mokykloje ir Šaukoto pagrindinėje mokykloje. Atvejo tyrimas parodo, kaip muzikos terapija padeda neįgaliems – smurtą patyrusiems vaikams. Išanalizavus mokslinę literatūrą gautos šios išvados: muzika ne tik lavina kiekvieną individą, bet ir išlaisvina iš dvasinio ir emocinio sukaustymo. Taip pat veikia ir kaip gydomoji priemonė, todėl ji reikalinga tiek sveikiems, tiek ir turintiems negalią. Atlikti darbai rodo, kad kuo daugiau yra muzikuojama, klausomasi muzikos, tuo geriau... [toliau žr. visą tekstą] / The work discusses possibilities of the use of different forms of assistance in order to help disabled and exposed to violence children to become full – fledged persons, including education (kindergarten educators, teachers, social workers), social assistance (children’s right protection agency), health care (psychologists, psychiatrists), and therapy forms (animal, music, and art). The objective of this final work is to clarify how art (music) therapy can help for exposed to violence children. The following tasks have been raised in order to achieve this objective: to study scientific and psychology literature on the concept of violence, to discuss various preventive measures that can mitigate violence consequences, to analyse what types of therapies help to get rid off violence consequences, and to determine how music therapy has changed health condition of disabled and exposed to violence children. The object of the study is treatment of disabled and exposed to violence children by music therapy. The study was conducted at Šiauliai Children’s Foster Home “Šaltinėlis”, Radviliškis Music School, and Šaukotas Basic School. The case study has shown that music therapy helps for disabled and exposed to violence children. The following conclusions have been drawn analysing scientific literature: music not only develops each individual but also frees from spiritual and emotional constraints. Also, music has an effect as a therapy that’s why it is necessary for both healthy... [to full text]

Muzikos terapija – tai paslauga klientui, bendradarbiavimas naudojant muziką, įvairias muzikines veiksenas bei susikuriančius tarpusavio ryšius, siekiant palaikyti pagyvenusių ir senų žmonių sveikatingumą ir gyvenimo kokybę. Darbo tikslas - muzikos terapijos metodų taikymo socialiniame darbe su pagyvenusiais ir senais žmonėmis tyrimas. Darbo uždaviniai – 1) atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių problemas; 2) apžvelgti socialinio darbo ypatumus su pagyvenusiais ir senais žmonėmis; 3) išanalizuoti gerontologinės / geriatrinės muzikos terapijos taikymo praktiką; 4) ištirti pagyvenusių ir senų žmonių gyvenimo kokybės pokyčio tendencijas, taikant muzikos terapijos metodus socialinio darbo kontekste. Siekiant atskleisti muzikos terapijos metodų taikymo reikšmę pagyvenusių ir senų žmonių gyvenimo kokybei, buvo atlikta literatūros analizė ir empirinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo metodas – aprašomasis kokybinis, kuriuo siekiama įvairiapusiškai pažinti ir aprašyti unikalią žmonių patirtį ir pamatyti tikroviškesnį vaizdą apie muzikos terapijos metodų taikymo galimybes socialiniame darbe su pagyvenusiais ir senais žmonėmis, siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Duomenims rinkti naudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo 8 senelių globos namų gyventojai, kurie daugiau nei metus lanko muzikos terapijos užsiėmimus. Tyrimo analizės metu paaiškėjo, kad iš keturių pagrindinių muzikos terapijos metodų – dainavimo, muzikos komponavimo, muzikinės improvizacijos ir muzikos... [toliau žr. visą tekstą] / Music therapy is a service for a customer, a communication by using music, different musical activities and created interactive contacts in order to maintain health and life quality of elderly people. The aim of this work is to research use of methods of musical therapy in social work with elderly people. The tasks of the work are: 1) to reveal problems of elderly people; 2) to review peculiarities of social work with elderly people; 3) to analyze the practice of the application of gerontologic/geriatric musical therapy; 4) to research the tendencies of changing of life quality of elderly people by using methods of music therapy in the context of social work. Seeking to show the meaning of application of music therapy for elderly people, the analysis of literature and the empiric research has been done. A chosen method of the research is a descriptive qualitative method. This method is used in order to know and to describe a unique experience of elderly people and to see a more realistic view of possibilities of using methods of music therapy in social work with elderly people. For the accumulation of data the structured interview method has been used. The eight members of a nursing home, who more then a year have been participating in music therapy, were involver in the research. During the research analysis it came clear that out of four methods of music therapy – singing, music composition, music improvisation and listening to the music – the singing is more adequate... [to full text]

Siekiant sėkmingai taikyti muzikos terapiją, joje naudojamas veiklas ir metodusbūtina kruopščiai parinkti ir pritaikyti klientų poreikiams. Tyrimas atskleidžia kurios muzikos terapijos veiklos tinka Gerantologijos centre gyvenantiems žmonėms. Darbo tikslas – parinkti neformaliai muzikos terapijai tinkamas muzikines veiklas, įvertinti jų tinkamumą pagyvenusiems žmonėms ir jas išbandyti praktikoje, tiriant jų efektyvumą konkrečioje situacijoje. Uždaviniai: 1) Apžvelgti mokslinę literatūrą, atskleidžiančią pagrindinius MT principus bei analogiškų tyrimų patirtį pasaulyje. 2) Išanalizuoti muzikos terapeutų rekomenduojamus metodus ir priemones. 3) Remiantis profesionalių muzikos terapeutų sukurtais ir taikytais metodais, pasiūlyti muzikines veiklas, naujus metodus ir pedagogines priemones tinkamas pagyvenusiems žmonėms. 4) Pagyvenusiems žmonėms taikyti įvairias rekomenduojamas muzikines veiklas ir tirti įvairius tos veiklos komponentus bei poveikius. Tyrimas pradėtas nuo literatūros šaltinių analizės. Išanalizuoti pasaulio mokslininkų atlikti muzikos terapijos tyrimo rezultatai, patvirtinantys muzikos terapijos veiksmingumą daugelio senatvinių ar pagyvenusiems žmonėms būdingų ligų gydymui. Tyrimų aprašymuose minimos pasiteisinusios muzikinės veiklos. Atlikto tyrimo apraše pateikiama tyrimo eiga, pristatomos tyrimo metu naujai sukurtos ir papildomai ištirtos muzikinės veiklos. Apibendrinus tyrėjo ir tyrimą stebėjusio medicininio personalo pastebėjimus nustatyta, kad Gerentologijos... [toliau žr. visą tekstą] / In order to apply music therapy successfully, it is necessary to carefully select and apply activities and methods to the needs of the patients. The research will reveal which musical therapy activities are appropriate to the elderly patients of Geriatric center. Study goal is to elect relevant music therapy activities for informal music therapy, to evaluate their suitability for elderly people and to try those activities in practice while studying their effectiveness in each situation. Tasks are: 1) To review scientific literature while revealing the main music therapy principles and analogical research experience in the world. 2) To analyse recomended methods and measures. 3) To offer music activities, new methods, and pedagogical measures for elderly people based on created and applyed methods by professional music therapists. 4) To apply various recomended activities for elderly people and to research different components and effects. The research was started by analysing scientific resources. Musical therapy results, presented by world scientists, were analysed and they confirm this music therapy effectiveness for the treatment of the majority deseases common for elderly population. Research focused on the most effective music therapies. The study described the research process and presented new and additionally developed musical therapies. Using date observed by researcher and medical staff it is confimed that for the patients in Geriatric Center the most effective... [to full text]

Neišnešioto naujagimio adaptacija ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu yra ypač svarbi tolesnei jo gyvenimo kokybei. Šiuo jautriu vystymosi laikotarpiu aplinkos sukeliamam stresui mažinti taikoma muzikos terapija. Tačiau jos poveikis raidai nėra iki galo aiškus, be to, naudojami įvairūs muzikos terapijos būdai. Labai mažo gimimo svorio naujagimių stimuliacija muzika turi būti adekvati dėl jų fiziologinio nebrandumo, todėl muziką jiems reikėtų pateikti kuo efektyvesniu būdu. Atliktas darbas siekiant įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį muzikos terapijos poveikį. Buvo palygintas gyvai atliekamų ir įrašytų lopšinių poveikis neišnešiotų naujagimių fiziologiniams rodikliams ir elgsenai bei vertinamas muzikos terapijos poveikis jų sveikimui ir tolesnei psichomotorinei raidai. Nustatyta, kad muzikos terapija ankstyvuoju adaptacijos laikotarpiu efektyviai veikia neišnešiotų naujagimių (iki 32 savaičių pomenstruacinio amžiaus) širdies veiklą ir elgseną, t.y. naujagimių miegas yra gilesnis. Gyvai atliekamos lopšinės neišnešiotus naujagimius ramina geriau nei įrašytos. Muzikos terapijos įtaka kraujo įsotinimui deguonimi yra nereikšminga. Ilgalaikio muzikos terapijos poveikio grupėje nustatyta tendencija, kad neišnešioti naujagimiai išvyksta iš stacionaro turėdami didesnį svorio prieaugį, palyginti su kontroline grupe. Reikšmingo poveikio kūdikio psichomotorinei raidai nenustatyta, tačiau pastebėta, kad muzikos terapija stiprina tėvų bendravimą su vaiku ir gali būti aktyviai... [toliau žr. visą tekstą] / Adaptation of a preterm infant in the early neonatal period plays a relevant role in his/her further life quality. Within this sensitive development period music therapy is used to reduce environmental stress. However, its effect on development is not explicit; moreover, music therapy methods vary. Music stimulation of very low birth weight infants should be adequate due to their physiological immaturity, thus, they should be exposed to music in the most efficient way. The work was performed to evaluate a short-term and long-term effect. It compared the effect of live and recorded lullabies on physiological factors and behaviour of preterm infants and evaluated the effect of music therapy on their recovery and further psychomotor development. Music therapy has been proved as efficiently influencing heart rate and behaviour of preterm infants (under 32 weeks’ postmenstrual age), i.e. their sleep was deeper. Live lullabies sooth preterm infants more efficiently that recorded ones. The effect of music therapy on blood saturation was insignificant. The group of long-term music therapy exposure revealed that preterm infants tend to be discharged from hospital with bigger weight gain, to compare with the control group. Significant effect on the psychomotor development in preterm infants was not established; however, music therapy was observed as strengthening parent-child relation and available for active application from neonatal period.