Oficiali statistika skelbia, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 253 159 neįgaliųjų, tai sudaro 9 proc. visų gyventojų. Asmenys su negalia dėl fizinių ar psichinių sutrikimų negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, realiai pasinaudoti savo teisėmis. Esant sudėtingai ekonominei situacijai, bendram nedarbui, neįgaliųjų integracija į darbo rinką yra didelė problema, nes darbas neįgaliam žmogui yra būtinybė. Jau pripažįstama, kad negalia yra konflikto su gyvenimu priežastis, kuri stipriai riboja žmogaus psichines ir socialines funkcijas, dėl ko žmogus praranda savarankiškumą, fizinę jėgą, galimybę judėti orientaciją, netenka draugų, nebegali dirbti mėgstamo darbo. Tai paveikia ir asmenybę: suardo jos vientisumą, susilpnina aktyvumą ir dinamiką. Asmenų su negalia užimtumas yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų integracijos į visuomenę rodiklis. Neįgaliųjų įsidarbinimą lemia ne vien tik įstatyminė bazė garantuojanti įdarbinimą. Kiekvienas neįgalus asmuo, bandantis konkuruoti darbo rinkoje, susiduria su keliamais gana aukštais reikalavimais: išsilavinimas, įgyta profesija, darbo patirtis, amžius, darbingumo lygis, negalia. Tinkamo neįgaliųjų užimtumo problemų sprendimo laidas – nuolatinė, aktyvi, integrali veikla, į kurią turi būti įtraukta kuo daugiau įvairaus lygio valstybės, savivaldos ir socialinių partnerių. Valstybė turi sudaryti sąlygas, kad visi neįgalieji, galintys ir norintys dirbti, turėtų darbą. Šis tyrimas turėtų atkreipti dėmesį į neįgaliųjų bedarbių... [toliau žr. visą tekstą] / According to official statistics, the number of the disabled counts more than 253 159 people in Lithuania and that accounts for 9 percent of the country’s population. Persons with various disabilities, physical or mental disorders, tend not to lead normal personal as well as social lives, and their basic rights are violated on a daily basis. Taking into consideration the severe economic situation, the prevailing level of unemployment and other consequences of the crisis, integration of the disabled into the work market is vitally important as work has become the only source of income. It has been proved that disability causes conflicts with one‘s life since disability limits the person‘s psychological and social functions, and this results in the loss of autonomy, physical strength, the ability to move, orientation, the loss of friends and, eventually, work. The disability affects one‘s personality: it erodes the sense of integrity, affects one‘s activity, mobility and dynamics. The number of disabled people employed in the labor market is a major indicator of their integration into the society. Unfortunately, legal system and laws do not guaranty smooth employment for the disabled. In fact, disabled people face various obstacles and high requirements while trying to compete in the labor market such as required education, proper training, work experience, preferable age, the level of work performance at work and the level of disability. A solution to the existing problem... [to full text]

Darbe atlikta teorinė neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos apibrėžties analizė. Iškelta hipotezė, kad neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinė kompetencija yra daugiamatis konstruktas, kurio turinys grįstas trimis lygiais: konceptualiuoju (žinios, asmeninės savybės, nuostatos), instrumentiniu (gebėjimai ir vaidmenys) bei integraciniu (funkcijos ir socialinis veiklos tinklas). Siekiant identifikuoti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūrą buvo: a) išanalizuoti 5 užsienio šalies (JAV) neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialistų pareigybiniai veiklos aprašai, išskiriant profesinės kompetencijos struktūrines dalis (taikant kokybinį tyrimą – dokumentų analizę); b) atskleistas neįgalių asmenų (N=5) požiūris į profesinės reabilitacijos specialisto profesinę kompetenciją (taikant kokybinius tyrimus – pusiau struktūruotą interviu ir diskurso analizę); c) nustatyti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūrinių dalių ypatumai, remiantis specialistų (N=135), dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemoje požiūriu (taikant kiekybinį tyrimą – anketinę apklausą). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Atlikus teorinę analizę buvo atskleista neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūra, kurią sudaro trys lygiai: konceptualusis, instrumentinis bei integracinis. 2. Remiantis atliktu tyrimu... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the definition of the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled. Hypothesis: it is supposed that the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled is complex construct and the content of it is base don three levels: conceptual (knowledge, personal characteristics and attitudes), instrumental (abilities and roles) and integrational one (functions and social network of work). Trying to identify the structure of professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled there were: a) analyzed 5 descriptions of duties and activities of the vocational rehabilitation specialists of the disabled in a foreign country (USA) picking out structural parts of the professional competence (qualitative research – analysis of documents); b) revealed opinion of professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled by 5 disabled persons (qualitative research – half structural interview and discursive analysis); c) defined peculiarities of the structural parts of the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled by an opinion of 135 specialist which work in a system of vocational rehabilitation for disabled (quantitative research – interrogatory by filling the form). The most important empirical conclusions that were drawn are: • Revealed structure of the professional competence of vocational... [to full text]