Vaikystė – tai toks žmogaus gyvenimo laikotarpis, kai vystosi patys svarbiausi asmenybės charakterio bruožai bei psichologiškai bei fiziškai būtiniausi įgūdžiai. Suaugusiųjų pastangos sukurti savo atžaloms ar ugdytiniams emociškai saugią ir vertybiniu atžvilgiu pilnavertę atmosferą turi ypatingą reikšmę. Pagrindinis tiek šeimos, tiek ugdymo įstaigos uždavinys yra dorovinis asmenybės auklėjimas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų moralinį brandumą ir padėti suaugusiesiems tinkamai įvertinti jų dorovinio auklėjimo svarbą. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti pedagoginę ir psichologinę literatūrą apie žmogaus moralinės mąstysenos reiksmę ir aktualumą, aptariant ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinio ugdymo ypatumus. 2. Sužinoti, kokias ikimokyklinio amžiaus vaikų vertybines nuostatas atskleidžia jų elgesys įvairiose socialinėse situacijose. 3. Išsiaiškinti, kokie yra tiriamojo prioritetai, sprendžiant įvairias moralines dilemas. 4. Atskleisti, kokios vertybiniu atžvilgiu aktualios problemos kyla ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mėginti suprasti to priežastis. 5. Išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaikų dorinį ugdymą bei sužinoti jų taikomus ugdymo metodus. Tyrimo metodai: 1. Teorinis: mokslinės ir psichologinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: stebėjimas, pokalbis, anketavimas. 3. Statistinis: tyrimo rezultatų apdorojimas. Tyrimo dalyviai: stebėjimuose dalyvavę 130 penkerių – šešerių metų amžiaus vaikai; individualių pokalbių metu moralines dilemas sprendę 105... [toliau žr. visą tekstą] / Childhood is the period of lifetime when the most important character traits of personality and necessary psychological and physical skils are under development. The adult efforts to create an emotionally safe and valuable atmosphere for their offspring or pupils are of great significance. The moral education of personality is to be the main task of family and school .The aim: to clarify preschool children’s moral maturity helping adults to evaluate the importance of moral education. Tasks: 1.To analyse educational and psychological literature on the relevance of human moral thinking, discussing the features of preschool children’s moral education, as well. 2. Finding out the moral values of children’s behavior in different social situations. 3. To clarify particular child’s priorities solving various moral dillemas. 4. To reveal topical moral problems in the educational institutions trying to understand their reasons. 5. Finding out teachers’ views on the moral education of children and appropriate methods applied. Research methods: 1. Theoretical: The analysis of scientific and psychological literature. 2. Empirical: Observation, interview, questionnaire. 3. Statistical: Proceeding the results of empirical research. Participants of research: observation included 130 five to six-year-old children; 105 five to six-year-old children participated in the individual interview solving moral dillemas; 97 educators of kindergarten answered the questionnaire. The study revealed... [to full text]

Magistro baigiamojo darbas, nagrinėjanti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje socialinį veiksmingumą, yra aktuali, nes ekologinės teisės nuostatos, nors ir pakankamai išsamiai bei kryptingai reglamentuojančios aplinkos apsaugos teisę, dažnai esti mažai veiksmingos. Ekologinės teisės veiksmingumą analizuojant per Nord Stream dujotiekio projekto įgyvendinimo ekologinius aspektus, atskleidžiama daugiausia aplinkos apsaugos reglamentavimo krypčių ir principų. Taip pat pabrėžtina, kad Nord Stream dujotiekio tiesimo problema šiandien yra viena svarbiausių Baltijos jūros regiono valstybių ne tik ekologinių, bet ir politinių, socialinių, ekonominių problemų. Darbo objektas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės normų socialinį veiksmingumą. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje, kaip tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės subjekto, socialinį veiksmingumą. Siekiant išsikelto tikslo, pagrindiniai uždaviniai: įvertinti tarptautinės aplinkos apsaugos politikos veiksmingumą sprendžiant pasaulines aplinkosaugos problemas, išanalizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės aktų kryptis ir veiksmingumą, įvertinti Nord Stream projekto suderinamumą su tarptautinėmis, Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės normomis, išanalizuoti Lietuvos veiksmus Nord Stream dujotiekio projekto planavimo procese bei užtikrinant aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimą. Darbas susideda iš šešių dalių ir iš esmės atitinka... [toliau žr. visą tekstą] / Master Work, analysing social efficiency of implementing environmental law in Lithuania, is relevant in understanding why environmental laws, though comprehensive and strict, often seem to fail proving their social efficiency. Analysing Nord stream pipeline project, one can reveal any amount of basic environmental principles and guidelines. Also to be emphasized, that Nord Stream project nowadays is one of the most controversial environmental, as well as political, social, economical issue in the Baltic Sea region. The object of the research is to analyse and assess the efficiency of environmental laws. The aim of the research is to analyse and assess the social efficiency of implementing ecological law in Lithuania, as subject of international and EU law. Main tasks in achieving the mentioned aim: to assess the efficiency of international environmental policy solving environmental problems worldwide; to analyse main streams and efficiency of EU and Lithuanian environmental laws; to assess the project of Nord Stream in the context of international and EU, including Lithuanian laws; also to analyse the actions of Lithuania in the process of Nord Stream project planning and ensuring the embodyment of environmental laws. The hypothesis is posed, that international, EU and Lithuanian environmental laws seem not to be effective according to the fact, that states usually follow the criterias of economical and political benefits rather than provisions of environmental law. In this... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventų iniciatyvumo, nuostatų dėl karjeros tikslų, profesinio saviveiksmingumo ir objektyvaus bei subjektyviai suvokiamo karjeros sėkmingumo. Tyrime dalyvavo 121 Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventai (2 vyrai ir 119 moterų), psichologijos bakalauro arba magistro studijas baigę 2004-2012 metais. Iš 370 gavėją pasiekusių elektroninių laiškų, klausimyną užpildė 121 tiriamasis (33 proc.). Asmens iniciatyvumui įvertinti buvo naudojamas Bateman ir Crant (1993) asmens iniciatyvumo klausimynas, nuostatoms dėl karjeros tikslų įvertinti naudojama Mu karjeros tikslų skalė (Creed, Patton, Bartrum, 2002), o profesiniam saviveiksmingumui – Schens, Collani (2010) profesinio saviveiksmingumo klausimynas. Subjektyviai suvokiamas karjeros sėkmingumas buvo matuojamas Grennhaus, Parasuraman ir Wormley (1990) pasitenkinimo karjera klausimynu, o objektyvus karjeros sėkmingumas buvo vertinamas klausimu apie gaunamą atlyginimą. Tyrimo rezultatai parodė, jog labiau iniciatyvūs psichologijos absolventai pasižymi aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų. O aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų pasižymintys absolventai išreiškia didesnį objektyvų ir subjektyviai suvokiamą karjeros sėkmingumą. Taip pat didesniu objektyviu ir subjektyviai suvokiamu karjeros sėkmingumu pasižymi absolventai išreiškiantys... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the proactivity, career goals settings, occupational selfefficacy links to objective and subjective career success among Vytautas Magnus University graduates of psychology. The subjects of the study were 121 man and women, psychology graduates of Vytautas Magnus University. Respondents were bachelor or master graduates those who finish their studies in 2004 – 2012. Of 370 e-mails with questionnaire witch have reach respondents, 121 participants (33 percent) complete the questionnaire. In order to evaluate proactivity, it was used self-report measure of proactive personality (Bateman, Crant, 1993). To measure attitude towards career goals it was used Mu career goals settings questionnaire (Creed, Patton, Bartrum, 2002). Additionally it was used occupational self-efficacy scale (Schyns, Collani, 2010) and career satisfaction scale (Greenhaus, Parasuraman & Wormley, 1990) which was used to evaluate subjective career success. In order to evaluate objective career success it was used question about respondents’ salary. The results of the study showed that psychology graduates’ higher proactivity are related to higher occupational self-efficacy, stronger career goals settings, bigger objective and subjective career success. Stronger career goals settings and higher occupational self-efficacy are also related to bigger objective and subjective career success. And objective career success are related to subjective career success. The best... [to full text]